Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Byla Nr. ATP-101-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
ATP-101-485/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07266-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimų byla Nr. ATP-101-485/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07266-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. birželio 18 d., apie 17.00 val. Kaune, Kovo 11-osios g. – Chemijos g., vairuodama automobilį ir keisdama važiavimo kryptį, t. y. sankryžoje sukdama į dešinę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio dviračiui važiavusiam ta pačia kryptimi tiesiai, su juo susidūrė ir apgadino. Eismo įvykio metu nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė dviratininkė. Vairuotoja su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai. Vairuotoja nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 219.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu S. P. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Skunde nurodo, kad paskirta bausmė akivaizdžiai per griežta. Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta nei vieno aktyviais veiksmais siekto tikslo pasišalinus iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės. Priešingai, iš pateiktos vaizdinės medžiagos, liudytojų ir nukentėjusiosios apklausos matyti, jog apeliantė sustojo nedelsdama ir priėjo prie dviratininkės, tačiau jai kategoriškai atsisakius bet kokios pagalbos ir esant piko metui bei intensyviam eismui, kurio metu sustojęs automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui, nuvažiavo įsitikinusi, kad nepažeidžia jokių teisės aktų, t. y. apeliantė sąžiningai klydo. Apeliantės sąžiningumą ir geranoriškumą patvirtina aplinkybė, jog žinių portale patalpinus vaizdo įrašą ir pranešimą, kad ieškoma iš įvykio vietos pasišalinusi vairuotoja, nežiūrint to, jos įraše nebuvo matyti automobilio registracijos numerio ar kitų identifikuojančių asmenį požymių, apeliantė nedelsdama kreipėsi į policiją. Dėl to nebūtų teisinga asmenį bausti tokia administracine nuobauda, kuri nėra adekvati galimai padarytam pažeidimui. Apeliantė yra 57 metų amžiaus, turi neįgalumą, nėra bausta administracine tvarka, kas rodo žmogaus pagarbą bendro gyvenimo taisyklėms, todėl paskirta nuobauda - teisės vairuoti atėmimas, laikytina pertekline. Paskirta 868 Eur bauda akivaizdžiai per didelė apeliantei, kuri gauna nedidelį darbo užmokestį, o teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju sumažintų jos galimybę dirbti. Apeliantė mano, kad teisės vairuoti atėmimas apribos jos galimybę padėti prižiūrėti 2016 metų sausį gimusį vaikaitį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažeidėja skundžiamu nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo pagal ATPK 127 str. 1 ir 2 dalis ir pažeidėjos kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl pažeidėjos kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl inkriminuoto ATPK 130 str. 1 d. ir keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Kauno apylinkės teismas nutarimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio aplinkybių grindė KET 219.4. punkto reikalavimais ir kad jų pažeidėja nesilaikė. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, ro­dan­tys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalinda­mas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti šiuo atveju dviračiui (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos pažeidėja S. P., vairavusi automobilį ir sankryžoje, sukdama į dešinę, kontaktavo su tapačia eismo juosta važiavusia dviratininke O. L.. Įvykus eismo įvykiui S. P. sustojo ir išlipo iš automobilio, pasiteiravo O. L. dėl sveikatos, ar reikia kviesti medikus bei policiją, tačiau gavusi neigiamą atsakymą, dviratininkė iškarto atsistojo bei, atsižvelgdama į intensyvų tuo metu eismą, nuvažiavo. Tai, kad iš karto po įvykio pažeidėja buvo sustojusi ir išlipusi iš automobilio, o partrenkta moteris greitai atsikėlė ir atsistojo prie šaligatvio patvirtina ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos I. G. parodymai. Nors teismo posėdžio metu O. L. teigė, kad po įvykio dar sėdėjo ant grindinio ir apžiūrinėjo čiurnas bei kokios žaizdos padarytos, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, O. L. nepaneigė, kad atsistojo iškarto, nors tuo metu jai atrodė, kad sėdėjo ant grindinio. Minėtos liudytojos I. G. parodymai bei vaizdo įrašo medžiaga nepatvirtina aplinkybės, kad S. P. įžūliai ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, tarsi vengdama atsakomybės. Sprendžiant tyčios klausimą būtina atsižvelgti ir į pažeidėjos elgesį po eismo įvykio. Bylos duomenimis nustatyta, kad po eismo įvykio, pamačiusi „Delfi“ žinias dėl ieškomos vairuotojos, iškarto susisiekė su tyrimą atliekančiu pareigūnu ir davė paaiškinimus, siekiant atskleisti eismo įvykio aplinkybes bei neapsunkinant kaltininko nustatymui. Be to, pažeidėja atlygino patirtą žalą O. L., t. y. siuntė paštu 16 Eur perlaidą už dviračio remontą (b. l. 33), taip pat neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau pasiteiravus partrenktos O. L. ar nereikia medikų pagalbos, policijos, sąžiningai klysdama nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tokių pažeidėjos veiksmų nėra pagrindo pripažinti tyčiniu pasitraukimu iš eismo įvykio vietos ATPK 130 str. prasme. Taip pat pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pažeidėjai nebuvo jokio tikslo, kadangi eismo įvykis įvyko piko metu, kada vyko intensyvus eismas, eismo įvykį turėjo matyti daug žmonių, kas patvirtina, kad ji negalėjo pagrįstai tikėtis išvengti administracinės atsakomybės.

Aukštesniosios instancijos teismo aptartos aplinkybės paneigia S. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad S. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtis. Apeliantė už šį pažeidimą nubausta nepagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliantės S. P. apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje S. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., ir taikant ATPK 33 straipsnį, paskirta nuobauda subendrinta su nuobaudomis, paskirtomis pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutarė:

S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kurioje S. P. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti;

panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, bausmes paskirtas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika