- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2YT-12776-842/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08149-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- T. S., Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. S., Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos R. S. mirties, nepraleisdamas įstatymo nustatymo trijų mėnesių termino, priėmė jam testamentu paliktą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Ji buvo sudariusi notaro patvirtintą testamentą, kuriuo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. Pažymėjo, kad testamentas yra sudarytas 1999 m. gruodžio 14 d., dar iki Testamentų registro sukūrimo, todėl jame nėra registruotas. Dėl tos pačios priežasties Testamentų registre nėra registruoti ir duomenys apie turto (ne)priėmimą. Iš 2023 m. birželio 15 d. išrašo iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), vis dar yra registruotas palikėjo vardu. Pareiškėjas nurodė, kad žinodamas apie testamentą, po motinos mirties, kadangi jis yra notarinės formos, pakankamai išviešintas suinteresuotiems asmenims, nemanė, kad turi atlikti papildomų notarinių veiksmų, kuriems įstatymas nustato konkrečius terminus. Tačiau, kreipusis į VĮ „Registrų centras“ sužinojo, kad testamento pagrindu nuosavybės teisė negali būti įregistruota pareiškėjo vardu, nes reikalinga kreiptis į notarą ir įforminti palikimo priėmimą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o notarė jam kreiptis į teismą dėl palikimo termino atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas pažymėjo, kad po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai priimdamas jį valdyti – gyveno ir tebegyvena jam paliktame turte (tai patvirtina tiek pridedamos gyventojų registro pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, tiek mokėjimo kvitai dėl mokėjimo už patarnavimus), sąžiningai vykdydamas testamento sąlygą leisti savo broliui naudotis konkrečia testamente nurodyta gyvenamąja patalpa, kuria jis nesinaudojo ir nesinaudoja. Tarp esamų įpėdinių ginčo dėl motinos palikimo nėra. Juridinę reikšmę turtinį faktą prašoma nustatyti siekiant tinkamai įforminti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo T. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas, prašo jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pareiškimas įteiktas elektroniniu paštu, notarė patvirtino apie dokumentų gavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).
5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
6. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys)
8. Iš byloje esančio mirties liudijimo nustatyta, kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis pateikta Gyventojų registro pažyma, R. S. mirė būdama našle, turėjo du vaikus – T. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini).
9. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. S. vardu (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Iš į bylą pateikto 1999 m. gruodžio 14 d. sudaryto ir Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės Teresos Nonievič patvirtinto testamento nustatyta, kad palikėja R. S. jai privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), paliko sūnui R. S. (pareiškėjui), įpareigojant jį leisti kitam sūnui T. S. naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksais 1-9, iki gyvos galvos.
11. Remiantis Lietuvos notarų rūmų pranešimu, R. S. 1999 m. gruodžio 14 d. sudarytas testamentas nebuvo pakeistas ar panaikintas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 1992 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pateikti mokėjimai už elektros energiją, geriamąjį vandenį patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti kaip savo – pareiškėjas liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išlaikė likusį nekilnojamąjį turtą.
14. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po R. S. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomos priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po R. S. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo interesais, todėl valstybei iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 26,71 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti išpareiškėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.