Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, teistas 2012-05-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., paskirta 16 MGL bauda, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2016-02-11 apie 04.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie E. B. bei su kumščiu trenkė jam į kairįjį skruostą, tokiais savo veiksmais padarė E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva kairiame skruoste, kairio viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir šoninės sienų lūžiais be poslinkio, tokiu būdu savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

K. R. A. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šventė su kolektyvu kolegos gimtadienį. Sėdėjo prekybos centre „Akropolis“ ir kai jis užsidarė, nutarė eiti pas kaimynę E. B.. Sėdėjo, juokavo. Naktį, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo E. B. ir jis išprovokavo tą elgesį. Jis atvažiavęs ėmė visus siuntinėti, išvarinėti. Jie siūlė jam prisėsti ir susipažinti. Tada jis E. ar E. jį paėmė už rankos ir jie nuėjo į kitą kambarį, jie nutarė nesikišti. Kai pradėjo E. rėkti, įsibrovė į kambarį ir pamatė, kad E. sėdi ant E., todėl ji klykavo. Tada merginos ėmė juos skirti. A. E. nuo E., jis pastūmė D. M., ji neišlaikė pusiausvyros ir krito iš kambario į koridorių, susižalojo pirštus. Tada jis su D., kurio gimtadienį šventė, paėmė D. ir dviese nutempė į virtuvę, nes ji negalėjo paeiti, šlubavo ant vienos kojos. Kadangi buvo susinervinę, nusprendė nueiti parūkyti, išėjo į lauką. Išėjo iš laiptinės, paėjo į dešinę pusę 10-15 m. Tuo metu išbėgo E. su E. ir tarp jų kilo konfliktas, ėmė stumdytis, E. ėmė rėkti, todėl nusprendė imtis veiksmų. Priėjęs išgirdo įžeidimus ir nesusivaldė, sudavė E. kumščiu į veidą. Maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Kiek buvo išgėręs, tiksliai nepasakys, bet buvo išgėręs apie 3 butelius alaus. Nukentėjusiojo atsiprašė. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, o dėl nukentėjusiojo E. B. civilinio ieškinio – mano, jog per didelė suma. Pasielgė blogai, nenori savęs teisinti, bet mano, jog reikia apginti moterį. Jo grafikas yra toks, kad iki kartais dirba iki 23 val., tai namie būna tik apie 24 val., todėl prašo į tai atsižvelgti skiriant bausmę. Atsiprašo nukentėjusiojo už savo elgesį, prisipažįsta, gailisi.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 401/2016(01) nurodyta, kad E. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame skruoste, kairio viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir šoninės sienų lūžiai be poslinkio. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu būdu bei laiku. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio viršutinio žandikaulio ančio sienų lūžių, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad R. A. tyčia su kumščiu trenkė E. B. į kairįjį skruostą ir taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pažymėtina, kad kaltinamasis R. A. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiajam E. B. sveikatą neneigė ir parodė, kad sudavė E. B. kumščiu į veidą Aplinkybę, kad dėl merginos kilo konfliktas tarp R. A. ir E. B., o R. A. sudavė kumščiu į veidą E. B. patvirtino nukentėjusysis E. B. ir liudytoja E. B.. Tuo tarpu aplinkybę, kad dėl R. A. smūgio nukentėjusiajam E. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 401/2016(01, kurioje nustatyta, kad E. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame skruoste, kairio viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir šoninės sienų lūžiai be poslinkio. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu būdu bei laiku. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio viršutinio žandikaulio ančio sienų lūžių, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad R. A., suduodamas nukentėjusiajam kumščiu vieną smūgį į kairįjį skruostą, suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo E. B. sveikatai, numatė, jog taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo. Tai yra kaltinamasis R. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl darytina bendra išvada, kad kaltinamojo R. A. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir pripažįstamas įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.).

Kaltinamasis R. A. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šventė su kolektyvu kolegos gimtadienį. Sėdėjo prekybos centre „Akropolis“ ir kai jis užsidarė, nutarė eiti pas kaimynę E. B.. Sėdėjo, juokavo. Naktį, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo E. B. ir jis išprovokavo tą elgesį. Jis atvažiavęs ėmė visus siuntinėti, išvarinėti. Jie siūlė jam prisėsti ir susipažinti. Išėjo iš laiptinės, paėjo į dešinę pusę 10-15 m. Tuo metu išbėgo E. su E. ir tarp jų kilo konfliktas, ėmė stumdytis, E. ėmė rėkti, todėl nusprendė imtis veiksmų. Priėjęs išgirdo įžeidimus ir nesusivaldė, sudavė E. kumščiu į veidą. Maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Iš esmės tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Aplinkybę, jog R. A. smurtavo prieš E. B. viešoje vietoje, patvirtina tiek paties nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos E. B. parodymai. Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. A. prieš E. B. smurtavo ir jam fizinį skausmą sukėlė viešoje vietoje, suvokiant, kad juos bei keliamą triukšmą gali išgirsti aplinkiniai, be to, smurtiniai veiksmai atlikti kito asmens akivaizdoje, todėl pripažintini BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytu įžūliu elgesiu, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta viešoji tvarka.

Teismas pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010, 2K-182/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis R. A. prieš nukentėjusįjį E. B. smurtavo vedinas asmeninių paskatų. Tokius parodymus davė pats kaltinamasis R. A., iš dalies šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis E. B. bei liudytoja E. B.. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad R. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.

Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad R. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl R. A. skirtinos bausmė

Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas R. A. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje esanti neblaivumo nustatymo pažyma (b. l. 39). Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis R. A. yra vidurinio išsilavinimo, dirba, vedęs, anksčiau teistas (b. l. 46-49), administracine tvarka baustas (b. l. 44-45), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 135), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 136), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 137). Jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų.

Konstatuotina, kad pirmiau paminėtų aplinkybių visuma, sudaro pagrindą išvadai, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas neženkliai viršijantis BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, kartu taikant įpareigojimus ir draudimus. Teismo požiūriu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam R. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2016-05-10 nutarimu R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 37-38).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis E. B. pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo R. A. jam padarytą neturtinę žalą (b. l. 15).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. A. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis E. B. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis E. B. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis E. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo priežastimi buvo iš dalies ir nukentėjusiojo E. B. netinkamas elgesys, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis E. B.. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo R. A. nukentėjusiojo E. B. naudai priteistinas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 92,99 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 21-23), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo R. A. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidos sudarė 92,99 Eur, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo R. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną dieną nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš R. A. priteisti nukentėjusiojo E. B. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 92,99 Eur (devyniasdešimt du eurus 99 centus) nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.