Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Turto bankui, J. V., V. J., S. J., M. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos J. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), motina D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvai gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Motina buvo ištekėjusi du kartus ir susilaukė šešių vaikų: D. B., V. J., S. J., J. V., R. V.,M. G.. R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), t. y., anksčiau nei tėvai, jis vaikų neturėjo. Sesuo M. G. savo paveldėjimo teises padovanojo seseriai J. V.. J. V. J., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad mirus J. V. J. įpėdiniai dėl jo turto paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla nevesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad D. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodo, kad po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo motina nesikreipė. Nepaisant to, pareiškėjos motina priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėdama jį faktiškai valdyti. Byloje yra įrodytos aplinkybės, kad po J. V. J. mirties, jo sutuoktinė D. J. liko gyventi savo name, kuriame buvo deklaruota jos nuolatinė gyvenamoji vieta, ji namą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, naudojo sutuoktiniui priklausiusius daiktus, baldus ir tokiu būdu faktiniais veiksmais priėmė savo sutuoktinio palikimą. Šie faktinio palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjos motina iki mirties, nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y., aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Byloje nėra duomenų apie kitus tos pačios eilės įpėdinius, kurie galėjo ir turėjo būti įtraukti suinteresuotais asmenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas pareiškime prašomas juridinę reikšmę turintis faktas), jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.