- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 1-323-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23526-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, turinti profesinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista 6 kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 2 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 2 mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 8 MGL (301,28 eurų) bauda;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, 2016 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė paskirta – 10 mėnesių viešieji darbai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pakeista į areštą;
6) Vilniaus miesto 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, skiriant jai pareigas visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotai darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. pagrobė svetimą turtą: 2017-04-28, apie 12:00 val., būdama SEB banko Fabijoniškių padalinyje, esančiame adresu Fabijoniškių g. 2, Vilniuje, J. A. iš sūnaus banko sąskaitos nuėmus 1001 eurų, bei šiuos pinigus įdėjus į voką, šį voką paėmė ji (E. P.), ir išėjo iš banko skyriaus. Vėliau automobilių stovėjimo aikštelėje ji voką su pinigais grąžino J. A.. Po kurio laiko A. A. perskaičiavus voke buvusius pinigus, ji pastebėjo 150 eurų trūkumą, tokiu būdu E. P. pagrobė svetimą J. A. priklausantį 150 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Be to, ji pagrobė svetimą turtą: 2017-04-30, apie 15.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atėjusi į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš R. K. kambario paėmė televizorių "Philips", 1039,96 eurų vertės, bei atmintinę, 10 eurų vertės, bei su minėtais daiktais iš buto pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą J. A. priklausantį 1049,96 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji E. P., apklausiama teisme, parodė, kad kaltės dėl 2017-04-28 epizodo nepripažįsta, o kaltę dėl 2017-04-30 epizodo pripažįsta. Dėl 2018-04-28 epizodo parodė, tuo metu gyveno pas nukentėjusiąją, buvo jos anūko sugyventinė. Nukentėjusioji J. A. ir liudytoja S. U. jos paprašė važiuoti kartu. Jos nuvažiavo į banką, banke darbuotoja paskaičiavo išduodamus pinigus ir ji neprisimena, ar nukentėjusioji padavė jai voką, ar ji pati jį paėmė. Nežino, kodėl tą voką paėmė, instinktyviai. Pinigai buvo nukentėjusiosios Janinos. Jos kartu visos trys (nukentėjusioji, liudytoja ir ji) ėjo iki mašinos. Voką ji nešėsi rankose. Voke pinigai buvo atrodo po 50 eurų. Priėjus prie mašinos ji atidavė nukentėjusiai tą voką su pinigais. Tuo metu buvo apsvaigusi nuo narkotikų, todėl gerai visko neprisimena, bet tikrai nepaėmė tų pinigų. Voką atidavė, kai įsėdo į mašiną. Ji paskui paprašė, kad ją išleistų, nes reikalų turėjo, buvo susitarusi su draugais kažką daryti, reikėjo užsakyti vainikus. Toliau kartu su jomis nevažiavo. Mano, kad nukentėjusioji ir liudytoja blogai suskaičiavo pinigus. Kai įvyko šis įvykis, buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, narkotikams reikėjo labai daug pinigų, apie 200-300 eurų dienai. Uždirbdavo pati, tvarkė ofisus, butus po remontų. Uždirbdavo 100-150 eurų. Narkotikams kartais užtekdavo pinigų, kartais ne. Jei neužtekdavo, skolindavosi iš pažįstamų, tėvų.
Duodama parodymus dėl 2017-04-30 epizodo E. P. parodė, kad atėjo į nukentėjusiosios butą pasiimti savo daiktų. Tuo metu vartojo narkotikus, neturėjo, kur eiti, neturėjo pinigų. Mažai ką gali pasakyti, nelabai suvokdavo, ką darė. Jai reikėjo pinigų butui: nuomojosi butą už 270 eurų, kažkiek pinigų turėjo, kažkiek trūko. Paėmė televizorių ir draugo paprašė jį priduoti laikinai į lombardą. Lombardas, kuriame užstatė televizorių, yra Žemynos g. 18. Pati nenešė, nes jai buvo gėda. Nukentėjusioji nematė, kaip jį paėmė, leidimo įkeisti nedavė. Turbūt kartu su televizoriumi paėmė ir atmintinę, nes nieko iš televizoriaus neištraukinėjo. Už televizorių gavo 150-170 eurų, su draugu susitiko prie Akropolio, jis jai ir atidavė. Ji po savaitės ir 2 dienų išpirko televizorių, tai yra draugui paskambino, davė pinigus, kad jis išpirktų, nes jai buvo gėda. Galvojo, kad draugas nunešė nukentėjusiajai televizorių, bet tyrėja jai pasakė, kad ne. Su civiliniu ieškiniu dalyje dėl televizoriaus sutinka.
Nukentėjusioji J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji buvo anūko sugyventinė. Viskas vyko, kai mirė jos sūnus, labai sunku tada buvo. Dėl 2017-04-28 epizodo parodė, kad banke turėjo 1000 eurų. Trise nuvažiavo į banką ir paėmė visus pinigus -1000 eurų, nes laidoti sūnų reikėjo. Banke banko darbuotoja 3 kartus paskaičiavo pinigus. Elžbieta pasakė duoti jai laikyti pinigus ir paėmė. Mašinoje nežiūrėjo, neskaičiavo pinigų. Kad trūksta 150 eurų, pamatė vakare, kai mokėjo už karstą ir kryžių. Pas Stasę buvo vokas, ji mokėjo ir viską užsirašydavo, kiek išleido.
Nukentėjusioji J. A. teismo posėdžio metu dėl 2007-04-30 televizoriaus vagystės parodė, kad ėjo į sūnaus kambarį, durys neatsidarė, dar pastūmė ir pamatė televizorių ant sofos maiše. Paklausė E. P., ką daro, pasakė, kad į vietą pastatytų, ši televizorių pastatė į vietą. Ji (J. A.) nuėjo į savo kambarėlį, po kiek laiko atėjo E. P. ir jai davė anūko laišką iš kalėjimo paskaityti, E. P. sakė, kad laiške keli žodžiai ir jai (J. A.). Gal 4-5 minutes skaitė laišką. Išėjusi iš kambario pamatė, kad televizoriaus nebėra. Nepasivijo. Vaikai lauke sakė, kad du vyrai nunešė. Televizorių pirko sūnus, už 3000 litų.
Liudytoja S. U. teismo posėdžio metu parodė, kad balandžio 28 dieną, kai nukentėjusiosios sūnus mirė, jos sesuo, nukentėjusiosios marti (išvykusi į Angliją) paprašė, kad ji padėtų palaidoti nukentėjusiosios sūnų. Tą dieną 10 ryto jos Santariškėse paėmė mirties liudijimą, nuvažiavo į banką. J. A. sakė, kad ten turi 1000 eurų. Banko darbuotoja davė voką su pinigais. Ji (S. U.) du kartus perskaičiavo tą sumą ir banko darbuotoja pasiūlė jai (S. U.) paimti voką. Tik staiga E. P. griebė už voko ir pirma išbėgo iš banko į lauką. Jos visos nuėjo prie mašinos, E. P. ėjo pirma priekyje, atstumas buvo toks, kad galėtų paimti pinigus, ji (S. U.) nematė, ką kaltinamoji darė su voku. Mašinoje E. P. atidavė voką. Pinigų jos tuo metu neperskaičiavo. Važiavo į šarvojimo salę, bevažiuojant E. P. pasakė, kad niekur nevažiuos ir išlipo, pasisiūlė, kad nueis į turgelį vainiką užsakyti ir nuotrauką padaryti, tam pinigų neprašė. Ją išleido, tačiau ji nei nuotraukos nei vainiko neužsakė, į laidotuves neatėjo. Joms su J. A. šarvojimo salėje reikėjo sumokėti 656 eurus, iš voko atskaičiavo 650 eurų, o 6 eurus nukentėjusioji iš rankinės išėmė. Tada jos paliko kavinėje užstatą 50 eurų už gedulingus pietus. Vakare turėjo atvežti karstą ir kryžių, turėjo kainuoti apie 175 eurus. J. A. pradėjo atsiskaitinėti ir tuomet pamatė, kad voke tik 150 eurų likę, kad trūko 150 eurų, tada ji J. A. paskolino pinigų.
J. A. 2017 m. gegužės 15 d. pareiškimo duomenimis, 2017 m. balandžio 30 d., apie 14.58 val. pas ją į namus adresu Žemynos g. 19-56, Vilniuje, atėjo jos anūko A. K. sugyventinė E. P., paprašė įleisti į butą nusimaudyti. Užėjusi į butą, nuėjo į kambarį, kuriame anksčiau gyveno su anūku, iš ten į svetainę, kurioje stovėjo televizorius „Phillips“. Kai ji pabandė įeiti į svetainę, jame buvo E. P. ir laikė duris iš vidaus. Ji stipriai pastūmė ir užėjusi pamatė, kad televizorius guli juodame maiše ant sofos. Liepė televizorių pastatyti į vietą, ji tą ir padarė. Po to atnešė anūko laišką, parašytą iš kalėjimo ir pasakė, kad laiške yra keli jai (A.) parašyti žodžiai. Kol skaitė laišką (apie 4 minutes), E. P. iš buto išnešė minėtą televizorių (1039,96 eurų vertės). Kartu su televizoriumi dingo ir atmintukė, kurios vertė apie 10 eurų (b. l. 1).
J. A. 2007 m. gegužės 18 d. pareiškimo duomenimis, 2017 m. balandžio 28 d., ji, marčios sesuo S. U. ir anūko sugyventinė E. P. nuvažiavo į Santariškių klinikas pasiimti jos sūnaus mirties liudijimo. Tuomet apie 12.00 val. nuvažiavo į banko skyrių nusiimti pinigų, sąskaitoje buvo 1001 euras. Banko darbuotoja paėmė pinigus, S. U. juos perskaičiavo 2 kartus, tuomet banko darbuotoja pasiūlė voką ir sudėjo į jį pinigus. S. U. norėjo pasiimti pinigus, tačiau E. P. pagriebė voką iš išskubėjo į lauką. Įsėdus į mašiną, E. P. atidavė jai voką su pinigais, tada jų neperskaičiavo. Važiuojant į šarvojimo salę, E. P. išlipo ir pasakė, kad eis užsakyti vainikų bei padidinti sūnaus nuotraukos. Su S. U. tvarkė laidotuvių reikalus, 150 eurų dingimą pastebėjo tuomet, kai reikėjo sumokėti už karstą ir kryžių (b. l. 18).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo A. S. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, nagrinėjant J. A. pareiškimą dėl televizoriaus vagystės, buvo patikrintas lombardo, esančio Žemynos g. 18, Vilniuje, įkeitimo dokumentų registravimo žurnalas ir nustatyta, kad minėtas televizorius į lombardą priduotas nebuvo (b. l. 7).
E. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, dėl 2017-04-28 epizodo parodė, kad ji kartu su Stase ir Janina važiavo į "Seb" banką, ten banko darbuotoja išdavė 1000 eurų, kuriuos įdėjo į voką. Janina jai banke pasakė paimti pinigus ir ji paėmė. Minėtą voką ji paėmė ir turėjo rankose iki tol kol nuėjo prie mašinos. Jos visos trys iki mašinos ėjo lygiai. Nebuvo taip, kad ji eitų pirma ar paskutinė. Kai atėjo iki mašinos močiutei Janinai atidarė duris ir padavė voką su pinigais. Iš voko jokių pinigų neėmė, pinigų nebuvo ištraukusi. Jos visos trys nuvažiavo į seniūniją. Jos ten pasiliko, o Elžbieta nuėjo namo ieškoti savo telefono. Pinigai liko pas jas. Jau kai palaidojo R. K. jai tik tada pasakė, kad trūksta 150 ar 200 eurų. Ji tų pinigų tikrai neėmė (b. l. 45-46).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismo vertinimu, kaltinamosios kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2017-04-30 epizodas) visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ji viena atėjo į nukentėjusiosios butą, kur ir pati ankščiau gyveno su jos anūku. Atėjusi į butą, paėmė televizorių, pasikvietė savo draugą, padavė jam televizorių, nes reikėjo pinigų, ketino jį užstatyti lombarde, bet pačiai tą padaryti buvo gėda. Nurodė, kad televizorių draugas užstatė lombarde, ji jį išpirko, draugas turėjo jį grąžinti nukentėjusiajai. Tačiau ši kaltinamosios versija, išnagrinėjus bylą, teismo neįtikino, kadangi nustatyta, jog į kaltinamosios nurodytą lombardą televizorius nebuvo atneštas (b. l. 7), todėl teismas daro išvadą, kad televizorių ji pagrobė neketindama jo grąžinti nukentėjusiajai, norėdama parduoti ir gauti pinigų. Be to, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį ir neturi įtakos tai, ką su pagrobtu daiktu ketino daryti jį pagrobęs asmuo. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad leidimo paimti ir užstatyti televizorių kaltinamoji neturėjo. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas televizoriaus pagrobimo aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir nukentėjusiosios J. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad ji bandė įeiti į kambarį, kuriame buvo televizorius, jis gulėjo jau maiše, jai paliepus E. P. padėjo jį į vietą, tačiau šiai nukreipus nukentėjusiosios dėmesį pavyko televizorių išnešti. Taip pat kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas televizoriaus pagrobimo aplinkybes patvirtina kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: J. A. pareiškime, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. P. 2017-04-30, apie 15.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atėjusi į butą, esantį adresu Žemynos g. 19-56, Vilniuje, iš velionio R. K. kambario paėmė televizorių "Philips", 1039,96 eurų vertės, bei atmintinę, 10 eurų vertės, bei su minėtais daiktais iš buto pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą J. A. priklausantį 1049,96 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą ir nustatytą turto, kurį kaltinamoji pagrobė, vertę, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2017 m. balandžio 28 d. epizodo (nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje) kaltinamoji savo kaltės nepripažino. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su nukentėjusiąja ir liudytoja nuvažiavo į banką pasiimti J. A. sąskaitoje esančių pinigų - 1000 eurų, pati nukentėjusioji jai pasakė juos paimti ir ji paėmė. Teigė, kad nuo banko skyriaus link automobilio visos trys (nukentėjusioji, liudytoja S. U. ir ji) ėjo šalia viena kitos, kartu, o mašinoje voką su pinigais iškart atidavė nukentėjusiajai. Tačiau teismo posėdžio metu jau nurodė, kad tiksliai neprisimena, ar nukentėjusioji banke pati padavė jai voką, kodėl ji jį paėmė, nežino. Priešingai, tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja S. U. apklausiamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kategoriškai nurodė, kad E. P. minėtą voką banke pagriebė pati (tai tiek nukentėjusiajai, tiek liudytojai pasirodė keista ir netikėta) ir išskubėjo į lauką, eidama link automobilio buvo priekyje tokiu atstumu, kurio pakako, kad galėtų nepastebimai išsiimti pinigus iš voko. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymai apie įvykio esmines aplinkybes sutampa. Jos paaiškino, kad pinigus banke perskaičiavo ir banko darbuotoja, ir liudytoja S. U., tą dieną už paslaugas buvo atsiskaitoma pinigais iš voko, o vakare perskaičiavusios pinigus, pastebėjo, kad trūksta 150 eurų. Liudytoja tiksliai nurodė, už ką ir kokiomis sumomis buvo atsiskaityta, teigė, kad visus atsiskaitymus žymėjosi. Liudytoja parodė, kad visą tą dieną buvo kartu su nukentėjusiąja, namo jos grįžo kartu. Taip pat svarbi aplinkybė, kad E. P. po voko paėmimo neplanuotai nurodė turinti reikalų ir nevažiavo toliau su nukentėjusiąja ir liudytoja. Tai patvirtino tiek kaltinamoji, tiek liudytoja. Liudytoja nurodė, kad E. P. paaiškino, kad eina užsakyti vainiko ir nuotraukos, tačiau nei vieno iš darbų neatliko. Šiuo atveju teismas linkęs tikėti būtent nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, o kaltinamosios parodymai vertintini kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Svarbu ir tai, kad duodama parodymus, E. P. ne kartą pabrėžė, kad įvykio metu, t. y. balandžio mėnesį, buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, pinigų narkotikams ne visuomet pakakdavo, todėl skolindavosi. Nurodė gerai neprisimenanti įvykio, kadangi jos būsena įvykio metu dėl vartojamų narkotikų nebuvo visiškai adekvati. Įvertinęs ir ištyręs visus minėtus įrodymus, teismas sprendžia, kad E. P. kaltė, padarius 2017 m. balandžio 28 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta, veika, atsižvelgiant į turto vertę, kvalifikuota tinkamai. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos ir veika atitinkamai neperkvalifikuojama tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006).
Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos baigtos), jų padarymo aplinkybes, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę vienos veikos atžvilgiu (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – teista 6 kartus (veikų padarymo metu - 4 kartus), visus kartus dėl nusikalstamų veikų nuosavybei (b. l. 64-66), paskirtų viešųjų darbų bausmių nevykdo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pakeista į areštą, nutartyje nurodyta, kad kaltinamoji vengė atlikti ir ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtas viešųjų darbų bausmes), bausta administracine tvarka, pagrinde už vagystes (b. l. 56-63), Vilniaus priklausomybės ligų centro informacijos duomenimis, 2016 m. sausio 14 d. buvo pristatyta į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą; nustatytas narkotinis apsvaigimas morfinu, kodeinu, amfetaminu (b. l. 40).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką E. P. skirtina griežčiausia sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas, tačiau jos dydis nustatomas kur kas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis. Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju reali laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jos padarytai nusikalstamai veikai ir jos asmenybei, atitinka bausmės tikslus, nes švelnesnėmis bausmėmis pakeisti kaltinamosios elgesio nepavyko, todėl paskyrus švelnesnę bausmę bausmės tikslai nebus pasiekti, atidėjus bausmės vykdymą nebūtų laikomasi teisingumo, bausmės specialiosios ir bendrosios prevencijos principų. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, o už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje – areštą. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajai paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme (baudžiamasis įsakymas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2017-05-30, t. y. laikytina, jog bausmė paskirta po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pakeista į 60 parų arešto bausmę, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. A. pateikė civilinius ieškinius dėl 150 eurų ir 1049,96 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 11, 26). Civiliniai ieškiniai grindžiami tuo, kad buvo patirta žala dėl 150 eurų grynųjų pinigų ir 1049,96 eurų vertės televizoriaus ir atmintinės vagystės. Dėl pareikšto 1049,96 eurų reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo, teismas nusprendžia, kad kaltinamoji kalta ir dėl 150 eurų vagystės, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir visiškai patenkintini (viso 1199,96 eurai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pripažinti E. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti E. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jai 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis minėtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. P. paskirti subendrintą 6 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pakeista į 60 parų areštą bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti kaltinamajai E. P. galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi įskaitytą laikotarpį ir pagal šią nutartį atliktą bausmę, vieną suėmimo dieną ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Patenkinti J. A. civilinius ieškinius ir priteisti iš E. P. J. A. naudai viso 1199,96 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.