- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 1-76-455/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-0973-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Rimantas Tijūnėlis
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Mačerauskui, gynėjui advokatui Rimantui Tijūnėliui, nukentėjusiajam M. K.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, bedarbis, teistas
1. 2000-12-28 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. – 6 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;
2. 2004-04-23 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. – 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str., galutinė subendrinta bausmė 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;
3. 2006-04-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. – 4 m. laisvės atėmimo;
4. 2007-02-06 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinus su 2006-04-26 nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 2009-11-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 7 mėn. 22 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
5. 2011-03-10 Utenos rajon apylinkės teismo pagal BK 286 str. 1 m. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: M. B. 2011-01-01, apie 02:00 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės antro aukšto aikštelėje, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia sudavė kumščiu M. K. į veidą, trenkė degtinės buteliu per galvą, ko pasėkoje butelis sudužo. Parvertęs M. K. ant žemės, spardė į įvairias kūno vietas, viso suduodamas mažiausiai 7 smūgius, taip iš chuliganiškų paskatų padarydamas M. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, krūtinės sumušimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų, jų vertinimo, veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-01-01 apie 2 val., jis užėjo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Laiptų aikštelėje sutiko kažkokį vyriškį, su kuriuo susitrenkė pečiais. Jis sudavė vyriškiui vieną smūgį į veidą. Užėjęs pas draugą, pasiskolino pinigų ir nuėjo į parduotuvę. Nusipirkęs butelį degtinės grįžo pas tą patį draugą. Toje pačioje laiptų aikštelėje sutiko tą patį vyriškų, kuris pasakė, kad čia „vaikšto visokie bomžai“. Dėl šių žodžių supykęs tam vyriškiui sudavė kumščiu į veidą, turėtu degtinės buteliu trenkė į galvos sritį, parvertė vyriškį ant žemės ir pradėjo spardyti. Vėliau jį nuo to vyriškio atitraukė atbėgę jo draugai. Pripažino, kad dingstis dėl ko sumušė nukentėjusįjį buvo menkavertė. Taip pat pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Būdamas blaivus nebūtų nusikaltęs.
Nors kaltinamasis kaltu ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2011 m. sausio 1 d., apie 1.30 val., su žmona grįžo iš svečių į namus (duomenys neskelbtini). Išėjo į laiptinę parūkyti. Pro šalį ėjo nepažįstamas jaunuolis, kaip darabr sužinojo kaltinamasis, kuris jį pečiu pastūmė, o po to sudavė smūgį į veidą. Praėjus kuriam laikui vėl išėjo į laiptinę parūkyti. Ten vėl sutiko tą patį jaunuolį. Jis pasakė ko čia vaikšto visokie. Tada jaunuolis sudavė smūgį, trenkė buteliu į galvą ir daugiau jis nieko konkrečiai nepamena.
Liudytoja R. K. parodė, kad 2011-01-01 po naujų metų šventimo grįžo į namus, pasidėjo daiktus. Vyras išėjo į laiptinę, buto durys buvo praviros. Išgirdo triukšmą laiptinėje ir laiptinės turėklų dundėjimą. Tada išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad kaltinamasis buteliu sudavė nukentėjusiajam į galvą. Butelis nuo smūgio sudužo. Ji iš karto puolė kviesti kaimynų. Kaltinamasis spardė pargriuvusį jos sutuoktinį. Atbėgę kaimynai sutramdė kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimo metu jai kaltinamasis buvo parodytas atpažinti ir jinai jį atpažino.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. padaryti sužalojimai: galvos, nosies, blauzdų muštinės žaizdos, kraujosruvos akių vokuose; rankų nubrozdinimai; nosies kaulų lūžimas; galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumušimas. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Pil. M. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo, krūtinės sumušimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Taip pat specialistas patvirtino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ( b. l. 15-16).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad P. B., R. K. atpažino M. B. kaip asmenį, kuris 2011-01-01, (duomenys neskelbtini), sumušė M. K. ( b. l. 68-76).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje, rastos dėmės panašios į kraują bei stiklo šukės (b. l. 6-10).
Kaip nurodė nukentėjusysis, jam pasakius pastabą, kaltinamasis pradėjo jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Tai, kad dėl šios pastabos panaudojo fizinį smurtą pripažino ir kaltinamasis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis pasinaudojęs menkaverte dingstimi (ką pripažino ir pats kaltinamasis) sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina kaltinamąjį veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojos R. K. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamasis gyvenamojo namo laiptinėje, į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, t.y. viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamojo veiksmus nutraukė tik pašaliniai asmenys. Tai rodo, kad jie matė kaltinamojo naudojamą smurtą ir buvo sutrikdyti bei šokiruoti kaltinamojo elgesio. Todėl kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamasis tais pačiais veiksmais padarė dvi skirtinguose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas. Todėl jos vertintinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus apysunkį ir nesunkų, nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, staiga susiformavusia tyčia, juos padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą (b.l.86-118), administracine tvarka nebaustas (b.l.121-123); į priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas (b.l.119), nusikalstamą veiką padarė dirbantis, kas įrodo, kaltinamojo siekį gyventi laikantis visuomenėje priimtų tinkamo elgesio normų, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė nedidesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 56 str.). Taip pat vadovaujantis šiomis aplinkybėmis kaltinamajam taikytinas dalinis bausmių sudėjimas, šią bausmę bendrinant su kitu nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis M. K. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturinės žalos atlyginimo (b. l. 17-18 ).
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, tačiau mano, kad jo nurodyta suma yra per didelė ir mano, kad nukentėjusiajam turėtų būti priteista 1000 Lt neturtinė žala.
Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis buvo sužalotas, kentė fizinį skausmą, patyrė stresą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. padaryti sužalojimai: galvos, nosies, blauzdų muštinės žaizdos, kraujosruvos akių vokuose; rankų nubrozdinimai; nosies kaulų lūžimas; galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumušimas. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. M. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo, krūtinės sumušimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų.
Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą, jį pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, bendravimo galimybių ryškus sumažėjimas, būtinos chirurginės intervencijos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6.283 str. 1 d. ).
Dėl gydymo išlaidų priteisimo
Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė pareiškė 248,50 Lt civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos naudai dėl turėtų gydymosi išlaidų ( b. l. 141-142 ).
Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarasis gydėsi VšĮ Utenos apskrities ligoninėje. Jo gydymo išlaidos-248,50 Lt (b. l. 145-146). Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30 ir 31 straipsniai ).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprend ž i a:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir paskirti:
-pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejus metus laisvės atėmimo;
-pagal BK 284 str. 1 d. vienerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę dvejus metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2011-03-10 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - dvejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. kovo 31 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo bei iš dalies atliktos bausmės terminus: 2011 m. sausio 4 d. (vieną dieną), 2011 m. kovo 6 d. (vieną dieną), nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2011 m. kovo 30 d.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir M. B. teismo salėje suimti.
Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. B. tris tūkstančius litų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui M. K. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. B. du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 50 cnt gydymosi išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.