Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per paskirtą laisvės apribojimo laiką išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. gruodžio 25 d., apie 20.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,37 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis suėmęs savo motinai V. K. už gerklės, ją smaugė, po ko sugriebęs už plaukų, juos tempė, atsisėdęs nukentėjusiajai ant kelių du kartus ranka sudavė jai į veidą, po to sugriebęs nukentėjusiajai už galvos ją purtė, du kartus kumščiu sudavė jai į kairįjį ir dešinįjį skruostus, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau nurodė, kad visų savo veiksmų neprisimena, nes buvo neblaivas. Teigė suprantantis, kad labai blogai pasielgė, bet buvo labai girtas, mano, kad galėjo padaryti tai, kuo yra kaltinamas. Sutiko gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pakeitimo programose. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad gyvena kartu su motina V. K. viename bute. Dažnai vartoja alkoholį. 2017 m. gruodžio 25 d. buvo svečiuose pas draugus, kur tiksliai neatsimena. Buvo stipriai išgėręs ir įvykio aplinkybių papasakoti negali. Matyt grįžo namo visiškai girtas ir ko jis norėjo iš motinos neatsimena. Nors paties įvykio dėl girtumo neprisimena, bet tiki mamos žodžiais. Neneigia, kad galėjo padaryti taip kaip sako motina. Būdamas neblaivus tampa agresyvus bei neprognozuojamas, tiki, kad mamos atžvilgiu panaudojo fizinę jėgą. Dėl priklausomybės alkoholiui niekada nesigydė. Dėl savo poelgio labai gailisi, pažada ateityje taip nebesielgti (b. l. 28, 31).

Nukentėjusioji V. K. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad būdamas girtas kaltinamasis yra labai agresyvus. 2017 m. Šv. Kalėdų vakarą ji žiūrėjo televizorių, o kaltinamasis atėjęs griebė jai už plaukų, už gerklės ir už riešų. Labai stipriai spaudė dešinę ranka gerklę. Jai trūko oro, pradėjo verkti, klausti „ką tu darai”. Tąsė už plaukų, tada ji pabėgo į laiptinę. Jis pradėjo šaukti, kad grįžtų, sakė nieko nedarys. Kai ji grįžo į kambarį, atsisėdusi vėl žiūrėjo televizorių, o jis vėl ėmė mušti kumščiais, kartojo, kad nužudys, išmušė dantis, labai bėgo kraujas. Grasino, kad nužudys. Vėl puolė smaugti ir daužyti. Tada ji antrą kartą išėjo į laiptinę ir pamačiusi ateinantį vyrą, paprašė iškviesti policiją, nes jai buvo labai blogai. Mano, kad jei ne kaimynas, jai būtų buvę „viskas“. Sūnus pasakė „labai gailiuosi, kad aš tavęs nenužudžiau“. Į gydytojus nesikreipė. Bijo kaltinamojo, nes viskas ir vėl kartosis, jis savaitgaliais prisiperka degtinės ir labai daug geria, grasina, kad nužudys, nupjaus liežuvį, įdės į voką. Nenori su juo gyventi, bijo jo. Ji buvo ir anksčiau sumušta, bet tada jam atleido. Tada jis pasakė, kad už išdavystę reikia ją pakarti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės analogiškus parodymus, patvirtino, kad kaltinamasis gyvena kartu su ja, nurodė analogiškus kaltinamojo smurtinius veiksmus, t. y. kad 2017 m. gruodžio 25 d. A. K. be jokios priežasties priėjęs prie jos rankomis suėmė už gerklės ir smaugė, tempė už plaukų. Atsisėdęs jai ant kelių, kad nepabėgtų, du kartus ranka sudavė į veidą. Grįžus jai iš koridoriaus, kratė jos galvą, du kartus trenkė kairės rankos kumščiu per dešinį ir kairį žandą, tampė už plaukų. Grasino, jog sužinojęs, kad jį įskundė, supjaustys ją gabaliukais. Nuo smūgių jai buvo labai bloga, labai skaudėjo. Policijos laukė koridoriuje, labai bijojo grįžti viena namo. Labai nuo visko pavargo ir jokiu būdu nenori, kad A. K. grįžtų namo (b. l. 15-16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. Mackelaitės tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 25 d., apie 21.05 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. Silko, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaimynė paprašė pranešėjo iškviesti policiją, nes sūnus prieš ją namuose smurtauja. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė V. K.. Atvykus į įvykio vietą, 2017 m. gruodžio 25 d., apie 21.14 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme į juos kreipėsi susijaudinusi V. K., kuri paaiškino, kad jai gulint lovoje atėjo neblaivus jos sūnus A. K., kuris pradėjo ją smaugti, grasino užmušti, teigė, kad jei iškvies policiją, nebegyvens, nes ją užmuš. A. K. paaiškino, kad dėl visko kaltas jis, su viskuo sutinka. A. K. buvo neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Ant V. K. kaklo matėsi smaugimo žymės. Nuo Greitosios medicinos pagalbos nukentėjusioji atsisakė. V. K. visą laiką verkė ir teigė, kad sūnaus A. K. labai bijo (b. l. 8-9).

Iš alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2017 m. gruodžio 25 d. 21:43 val. A. K. buvo nustatytas 3,37 promilių girtumas (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. K. smurtą naudojo savo motinos V. K., su kuria jis kartu gyvena, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti nukentėjusiosios parodymai, E. Mackelaitės tarnybinis pranešimas, 2017 m. gruodžio 26 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis buvo sulaikytas 2017 m. gruodžio 25 d. 21.30 val., patvirtina, kad A. K. 2017 m. gruodžio 25 d., apie 20.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo motiną V. K., tyčia rankomis suėmęs nukentėjusiajai už gerklės ją smaugė, tampė už plaukų, atsisėdęs V. K. ant kelių, du kartus ranka sudavė jai į veidą, po to sugriebęs nukentėjusiajai už galvos ją purtė, du kartus kumščiu sudavė jai į kairįjį ir dešinįjį skruostus, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. K. nusikalsimą savo motinos atžvilgiu padarė ne 2017 m. gruodžio 26 d., kaip nurodyta kaltinime, o 2017 m. gruodžio 25 d., todėl nurodyta aplinkybė patikslintina.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir teigė, kad gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas neturi pagrindo konstatuoti. Tam, kad asmens prisipažinimas atitiktų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę, būtina, kad jis ne tik pripažintų kaltus savo veiksmus, tačiau ir nurodytų visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju A. K. tokių aplinkybių nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad analogišką veiką V. K. atžvilgiu kaltinamasis padaro jau ne pirmą kartą bei įvertinus teismo posėdžio metu buvusį kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas abejoja ir A. K. išreikšto apgailestavimo dėl savo veiksmų nuoširdumu. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Tai akivaizdžiai turėjo įtakos ir nusikalstamos veikos padarymui, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimą (BK 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. vieną kartą teistas (b. l. 57-59), teistumas yra už analogišką nusikalstamą veiką prieš motiną, padarytas prieš du mėnesius iki šio nusikaltimo (2017 m. spalio 7 d.) (b. l. 48, 49-50), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 53-54), dirba (b. l. 51), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 92-94). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už analogišką nusikalstamą veiką prieš savo motiną, praėjus trumpam laikotarpiui po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, be to neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaltinamasis gyvena kartu su savo motina ir ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, kiekvieną kartą smurtas pasireiškia jam būnant išgėrus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, nustatant atitinkamus įpareigojimus, tarp jų ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau akivaizdu, jog teismo nustatyti įpareigojimai nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, savo elgesio nuteistasis nekeičia, toliau vartoja smurtą savo šeimos nario – motinos, kuri yra garbaus amžiaus, atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad BK 41 straipsnio tikslai negali būti pasiekti švelnesne bausme, todėl už padarytą nusikalstamą veiką A. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas didesnis už sankcijos vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. gruodžio 25 d., 21.30 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d., 16.05 val., t. y. dvi paras (b. l. 21, 23), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. K. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kadangi šiuo metu kaltinamasis dirba, kas gali teigiamai įtakoti jo elgesį, teismo vertinimu yra tikslinga atidėti A. K. paskirtos galutinės bausmės vykdymą ilgesniam nei šio termino vidurkis laikotarpiui (BK 75 straipsnio 1 dalis). A. K. tiek šią, tiek ankstesnę nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis alkoholį vartoja nuolat ir tai itin įtakoja jo elgesį, todėl siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo analogiškų nusikaltimų darymo ateityje, tikslinga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti A. K. gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligas (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismo posėdyje kaltinamasis sutiko gydytis. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus padės pasiekti ir kiti kaltinamajam papildomai skirtini įpareigojimai: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad jis padarytas prieš artimą giminaitį, šeimos narį, nukentėjusiosios argumentus, kad ji labai bijo kaltinamojo, kad tai jau ne pirmas tokio pobūdžio A. K. nusikaltimas jos atžvilgiu, taip pat agresiją motinos atžvilgiu patvirtinantį kaltinamojo elgesį teismo posėdyje, teismas laiko tikslinga per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti kaltinamąjį atsiprašyti nukentėjusiosios (75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7, 8, 10), visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu (BK 72¹ straipsnio 1 dalis) bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 71-72) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 25 d., 21.30 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d., 16.05 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3, 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus:

per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios V. K.;visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligas;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu;per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.