- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1549-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01515-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,MC Wealth Management“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dekoras“
- Trečiasis asmuo
- BTA Insurance Company SE
- Kategorijos
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MC Wealth Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1230-467/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dekoras“ ieškinį atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo daliai atsakovės banko sąskaitoje esančių lėšų. Ieškovė UAB ,,Dekoras“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,MC Wealth Management“ 62 438,14 Eur nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei UAB ,,MC Wealth Management“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma neviršija 62 438,14 Eur. Pareiškėja akcinė bendrovė DNB bankas 2016 m. gegužės 18 d. pateikė teismui prašymą panaikinti teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytą areštą 10 202,53 Eur sumai, esančiai UAB „MC Wealth Management“ banko atsiskaitomojoje sąskaitoje, bei leisti šią sumą pervesti pareiškėjai. Nurodė, kad per klaidą 2016 m. kovo 30 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. M112548 pervedė UAB „MC Wealth Management“ per didelę sumą, t.y. 17 380 EUR, neatlikusi priešpriešinio įskaitymo ir neišskaičiavusi 10 202,53 Eur sumos. Antstolis nesutiko grąžinti bankui permokos, ir nurodė jam kreiptis į teismą, siekiant panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovė UAB „MC Wealth Management“ su pareiškėjos prašymu sutiko ir prašė teismo jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos AB DNB banko prašymą atmetė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-376-407/2016, pažymėjo, kad prašymas, kuriuo pareiškėja kelia klausimą dėl į areštuotą atsakovės sąskaitą pervestų lėšų nuosavybės, nesprendžiamas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas prašymu neginčijamas. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nurodyta areštuoti atsakovės turtą, buvo netinkamai vykdoma, pareiškėja, kurios teisės dėl netinkamo tokios nutarties vykdymo yra pažeistos, turi teisę savo pažeistas teises ginti kitais būdais – prašydama išbraukti jai priklausantį turtą iš turto arešto akto apyrašo, ar kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144–152 straipsniai).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB ,,MC Wealth Management“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismui nepatenkinus prašymo, atsakovei atsirado neigiamo pobūdžio turtinės pasekmės, nes dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovė dėl to patirs bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nėra turto, kuriam prašoma panaikinti areštą, savininkė, šie pinigai priklauso pareiškėjai, jie pervesti jau po to, kai buvo areštuotos atsakovės banko sąskaitose esančios lėšos. Faktiškai areštas pritaikytas ne atsakovės, o trečiojo asmens turtui. Ginčijamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjos prašyme neginčijamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas, nes jos pritaikytos ne atsakovės, o kito asmens, turtui. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-376-407/2016, pateiktais išaiškinimais, nes minėtoje byloje buvo vertinamos aplinkybės dėl klaidingai apmokėtų sąskaitų - faktūrų. Pinigai yra rūšies požymiais apibrėžti civilinių teisių objektai, todėl tam tikros sumos išbraukimas iš sąskaitos arešto akto apyrašo, kai areštas pritaikytas visai sąskaitoje esančiai pinigų sumai, o ne į sąskaitą patenkančioms atskiroms sumoms, objektyviai negali būti įgyvendintas teismo nurodytu būdu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, areštuotos ir atsakovės piniginės lėšos, neviršijančios ieškinio sumos (b. l. 145-155). Pareiškėja savo prašymą grindė tuo, kad, jai jau po atsakovės lėšoms pritaikyto arešto per klaidą pervedus atsakovei per didelę sumą, šios, atsakovei nepriklausančios, lėšos (10 202,53 Eur) taip pat buvo areštuotos. CPK 149 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė ne pareiškėja, kurios prašymas ginčijama nutartimi buvo atmestas, o atsakovė. Pati pareiškėja atskirojo skundo dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra padavusi. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija jos turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atskirasis skundas paduotas iš esmės ginant pareiškėjos, o ne atsakovės, teises, todėl apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl apeliantės teisinio suinteresuotumo ginčijamos nutarties panaikinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisinio suinteresuotumo nebuvimas yra savarankiškas pagrindas teismui atmesti apeliantės prašymą. Atmesdamas pareiškėjos prašymą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-376-407/2016, kuria buvo sprendžiamas šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo klausimas pagal atsakovės prašymą leisti iš areštuotų lėšų trečiajam asmeniui UAB ,,Vestekspress“ pervesti 45 629,10 Eur sumą, šią sumą į atsakovės areštuotą sąskaitą UAB ,,Vestekspress“ pervedus per klaidą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad civilinėje byloje Nr. 2-376-407/2016 nagrinėta teisinė situacija skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos situacijos, kadangi tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-376-407/2016 buvo sprendžiama dėl arešto panaikinimo lėšoms, per klaidą pervestoms į areštuotą atsakovės banko sąskaitą. Tai, kad vienu atveju per klaidą pervesta suma buvo trečiajam asmeniui skirtos lėšos, o kitu atveju – permoka atsakovei, neturi teisinės reikšmės, kadangi abiem atvejais prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones per klaidą pervestai piniginių lėšų sumos daliai buvo grindžiamas tuo, jog per klaidą pervestos lėšos atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Šis principas ypač svarbus, kai teismo precedentas suformuotas sprendžiant klausimus toje pačioje civilinėje byloje, kadangi, teismui nemotyvuotai skirtingai sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimus skirtingų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, būtų pažeidžiamas visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas. Įvertinus tai, kad teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-376-407/2016 sutampa, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties išaiškinimais, kad prašymas, kuriuo kvestionuojamas atsakovės banko sąskaitoje esančių pinginių lėšų nuosavybės klausimas, nesprendžiamas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą ir pagrįstai pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.