Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. T-153-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
T-153-486/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
R. Ž.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-153-486/2019(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistojo R. Ž., gim. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. Kauno apygardos teismo 2005-05-09 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnį 1 dalį, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, jam skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo R. Ž., gim. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis bausmę pradėjo 2004-08-05, kalėjime atliko 14 metų 4 mėnesius 13 dienų (teikimo dienai). Pažymima, kad nuteistasis bendraudamas su įstaigos administracijos atstovais išlaiko atstumą, agresyvus pareigūnų atžvilgiu. Nuteistasis turi polinkį dramatizuoti įvykius, emocingas, impulsyvus, lengvai ir greitai susierzina, patenka į konfliktiškas situacijas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistasis konfliktiški, kameroje nuolat būna vienas. Nemėgsta būti nuteistųjų susibūrimo vietose. Socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni, nedirba, išsilavinimas vidurinis. D. S. reabilitacijos programose bei priemonėse, renginiuose, koncertuose atsisako. Bausmės atlikimo metu skirtos 7 nuobaudos. Nuteistojo elgesys vertinamas patenkinamai. Pasižymi pasipriešinimu administracijas, į pastabas reaguoja impulsyviai.

Atsiliepimas

Savo atsiliepime į teikimą nuteistasis R. Ž. nurodo, kad nenori būti perkeltas į pataisos namus, daug metų nebendrauja su kitais, ir dabar to nepageidauja. Prašo atsižvelgti į jo prašymą, paliekant jį jo egzistavimo dienas baigti vienam, kameroje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 str. 1 d., nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

N. R. Žvirblis atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes jis yra atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime, taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo, tačiau nuteistąjį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkelti tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus yra teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga

Spręsdamas klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pabrėžtina, jog, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio nuostatomis, teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skyrimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

Nuteistasis bausmę pradėjo atlikinėti 2004-08-05, kalėjime atliko 14 metų 4 mėnesius 13 dienų (teikimo dienai).

Iš paties R. Ž. atsiliepimo į teikimą matyti, jog jis kategoriškai nesutinka atlikti tolesnę bausmę kitomis apgyvendinimo sąlygomis, nei jam šiuo metu yra užtikrinamos kalėjime, sako, kad tuo atveju nusižudytų, nenori būti tarp kitų nuteistųjų. Galimybę būti perkeltam į pataisos namus traktuoja ne kaip paskatinimą, perkeliant į švelnesnes bausmės režimo sąlygas, o kaip jo padėties pabloginimą, kas nagrinėjamu atveju teismui kelia pagrįstų abejonių dėl šios paskatinimo priemonės taikymo tikslingumo. Nors įstatymų leidėjas nenumato, jog nuteistojo pozicija dėl jo perkėlimo į pataisos namus būtų privaloma įkalinimo vietos administracijai ar teismui ir pati savaime būtų laikoma lemiamu veiksniu sprendimo priėmimui, tačiau skatinimo priemonė, kurios nepageidauja nuteistasis, teismo vertinimu neturi prasmės. Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatas tik kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie nuteistieji tiesiog laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Iš nuteistojo charakteristikos matyti, kad jis bendraudamas su įstaigos administracijos atstovais išlaiko atstumą, agresyvus pareigūnų atžvilgiu. Nuteistasis turi polinkį dramatizuoti įvykius, emocingas, impulsyvus, lengvai ir greitai susierzina, patenka į konfliktiškas situacijas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistasis konfliktiški, kameroje nuolat būna vienas. Nemėgsta būti nuteistųjų susibūrimo vietose. D. S. reabilitacijos programose bei priemonėse, renginiuose, koncertuose atsisako. Bausmės atlikimo metu skirtos 7 nuobaudos. Pasižymi pasipriešinimu prieš administraciją, į pastabas reaguoja impulsyviai. Iš jo asmens byloje esančios psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis sunkiai adaptuojasi prie pasikeitusių situacijų, linkęs konfliktuoti, noras spręsti problemas yra minimalus. Lengvai praranda savitvarbą, savikontrolės impulsai menki, ko pasėkoje gali save žaloti ir bandyti nusižudyti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pasikeitusios nuteistojo gyvenimo sąlygos, su kuriomis jis nesutiko, gali lemti konfliktines situacijas ir tikėtinus nuteistojo agresijos protrūkius, pavojingus tiek pačiam nuteistajam, tiek pataisos namų personalui, nuteistiesiems. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų seka, jog po 10 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo kalėjime nuteistieji toliau atlikti bausmę pataisos namuose gali nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje, tuo tarpu aukščiau aptarti byloje esantys duomenys tokios išvados daryti neleidžia.

Dėl nurodytų priežasčių Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

N. L. tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimo dėl nuteistojo R. Ž., gim, perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.