- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 1-2486-634/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorei J. P., nukentėjusiajam M. S., kaltinamojo gynėjui V. K., kaltinamajam R. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-07-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus - 20 valandų, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant iki 2008-10-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2) 2008-11-24 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d.. 4 d., 9 d. bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-07-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 2010-05-19 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., paleistas lygtinai, neatlikus 7 mėn. 14 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 2 kartus per mėn. registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms, uždrausta lankytis viešose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, jeigu tai nesusiję su darbu, įpareigojant per 15 d. nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir apie tai pranešti pataisos inspekcijai, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. V. sunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis 2011-05-25 apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), peiliu sudavė nukentėjusiajam M. S. į pilvo sritį, taip padarė vieną durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su plonųjų žarnų pažeidimu, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kai atėjo į 7 butą, buvo išgėręs tik porą stiklinių alaus, o po to įvykio išėjo į barą ir ten prisigėrė, girtumas nebuvo priežastis viso to konflikto. Jis net nežinojo ir negalvojo, kad labai stipriai įdūrė. Viską pripažįsta ir nukentėjusiojo nori atsiprašyti, nurodo, kad gailisi. Nukentėjusįjį pažįsta, yra kaimynai. Jis atėjo pas A. televizijos programą pažiūrėti. Ten tame bute buvo nukentėjusysis, K. ir A. Jie ten išgėrinėjo, nukentėjusysis puolė ant jo, jis jam sudavė atgal, paskui vėl nukentėjęs jam sudavė. Jie stumdėsi ir jam po ranka papuolė peiliukas ir taip nukentėjusiajam įdūrė. Po to dūrio nukentėjęs su tuo peiliuku išėjo namo. Konfliktas vyko dėl to, kad jie su nukentėjusiuoju iš anksčiau nesutarė, pykosi. Galima sakyti, kad viskas gavosi dėl nieko. Nukentėjusysis puolė ant jo, prakirto lūpą, tada jis trenkė atgal, dar apstumdė. Jis nukrito ant žemės, rado peiliuką ir įdūrė. Kai dūrė, nukentėjęs buvo atsisėdęs ant lovos. Nukentėjęs jį smaugė, buvo paėmęs už gerklės, kai jam dūrė, nukentėjęs jį jau buvo paleidęs. Viso konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis. Kai jis nugriuvo ant žemės, nukentėjusysis atsisėdo, jis gulėdamas ant žemės galvojo, kad tas konfliktas tarp jų dar tęsis, nukentėjęs buvo įniršęs. Tą peilį rado ant šalia buvusio stalo, peilis gal buvo sprindžio dydžio, o geležtė gal aštuonių ar septinių centimetrų. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti sutinka iš dalies, nes nukentėjęs nedirbantis, neprarado nei pajamų, nei darbo. Sutiktų su 5000 Lt žala nukentėjusiajam. Iki sulaikymo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, turto savo vardu neturi jokio.
Nukentėjusysis M. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, jų santykiai pradžioje buvo neblogi. Pernai kaltinamasis jam išmušė dantį ir viskas prasidėjo nuo to, paskui jis sumušė kitą kaimyną, dėl ko buvo parašytas pareiškimas. Tą dieną jie aplink bendrabutį šienavo, baigus šienauti žolę, visi kaimynai susimetė po 5 litus vynui. A. A. L. pasikvietė pas save ir taip susėdo baliavoti. Atėjęs R. prašė programos, dar prašė porą litų, išgėręs vyno išėjo. Nepraėjo net kelios minutės kaip ir vėl jis įėjo ir ar jis pritūpė ar pasilenkė ir įdūrė jam. Po to įdūrimo jis atsistojo, pamatęs kraują jis tą peilį numetė ant stalo. Tą peiliuką, kad dar negautų, pasiėmė ir parėjo namo, sutiko savo žmoną, kurios paprašė kviesti greitąją pagalbą. Ten jokių peštynių nebuvo, kaltinamajam į veidą netrenkė. Kaltinamasis jo manymu buvo išgėręs, jo akys buvo baltos, jis buvo sužvėrėjęs. Iki šiol sunkiai miega, jaučia baimę, jam skauda pilvą, negali smarkiai kelti, negali dirbti.
Liudytoja I. A. parodė dirbanti greitosios med. pagalbos stoties gydytoja. Iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę prisimena. Juos pasitiko moteris, atvedė prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo ant sofos susiėmęs už pilvo. Pilve buvo pjautinė žaizda, paklausus kas atsitiko, pasakė, kad dūrė kaimynas ir parodė kokiu peiliu dūrė. Jam suteikė pirmą pagalbą, suleido nuskausminamuosius vaistus ir ruošėsi transportuoti jį. Moteriškei paliepė sudėti jo daiktus, taip pat buvo paimtas ir peilis, kuris buvo įdėtas į polietileninį maišelį ir į nukentėjusiojo krepšį su daiktais. Ligonis nuneštas į greitąją su neštuvais. Kas ten tame nukentėjusiojo krepšyje buvo sudėta, pasakyt negali, netikrino ar tas peilis buvo įdėtas ar ne.
Liudytoja R. S. parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras. Vyras grįžo namo kruvinas, prašė iškviesti greitąją, ji iškvietusi, peiliuką į maišiuką įdėjo ir į jo krepšį. Kaip vyrą sužalojo, nemačiusi, jis tik sakė, kad Rimas jį padūrė.
Liudytojas A. A. L. parodė, kad sėdėjęs namie ir pirmiausiai atėjo M. su kitu kaimynu, atsinešė vyno butelį. Vėliau atėjo R. Jis papjaustęs dešros ir net nespėjęs pastebėti kaip tas R. tą peilį nustvėrė ir kaip ten viskas vyko. R. dūrė M. M. sėdėjo ant sofos, jie sėdėjo su K. Peilis buvo ant stalo. Dėl ko dūrė nežino, nematė, kad jie stumdėsi ar ginčijosi. Peilį kaip stvėrė nuo stalo matė, o kaip įdūrė nematė, pamatė kai jau buvo įdurta. M. sėdėjo ant sofos ir viskas buvo staigiai, R. tik stačias vaikščiojo. Bute jokių grumtynių nepastebėjo, staigiai kažkokiais žodžiais jie kažką tai garsiai šnekėjo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus išvadoje nurodyta, kad M. S. konstatuota viena durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo žaizda su plonųjų žarnų pažeidimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Žaizda padaryta aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė( b.l. 45).
Apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), bute rasta kraujo pėdsakai kambaryje prie sofos (b.l. 4-11).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrint nukentėjusiojo M. S. rūbus - marškinėlių priekinėje dalyje, šone ties liemeniu matosi vertikali apie 2 cm ilgio kiaurymė ir didelė ruda dėmė aplink ją (b.l. 17-19).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. V. parodė vietą, kur sužalojo nukentėjusįjį (b.l. 54-57).
Testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad kaltinamajam R. V. 2011-05-25 20 val. 16 min. buvo nustatytas 4,11 promilių girtumas (b.l. 73).
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, jog jis 2011-05-25 apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), peiliu sudavė nukentėjusiajam M. S. į pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam M. S. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis nurodė, kad peiliu smogė nukentėjusiajam M. S. išprovokuoto konflikto metu, tačiau tiek iš paties kaltinamojo parodymų, tiek iš nukentėjusiojo ir liudytojo A.A. L. parodymų matyti, jog kaltinamajam nebuvo kilusi jokia reali grėsmė iš nukentėjusiojo pusės, būtinybės gintis tokiu būdu nebuvo. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad veika padaryta apie 17 val. 40 min. Iš greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės matyti, jog 2011-05-25 17 val. 34 min. buvo priimtas pranešimas suteikti med. pagalbą adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad M. S. durta peiliu į pilvą, iškvietė žmona (b.l. 39-40). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis parodė po sužalojimo išėjęs namo ir kelių minučių laikotarpyje paprašęs žmonos iškviesti greitąją pagalbą, patikslintina nusikalstamos veikos padarymo laikas - apie 17 val. 30 min.
Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Skiriant bausmę R. V. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). R. V. pas narkologą ir psichiatrą neregistruotas (b.l. 87), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 89), registruotas darbo biržoje (b.l. 91), anksčiau teistas (b.l. 98-99). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus, tyčinis ir baigtas, nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta - testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad kaltinamajam R. V. 2011-05-25 20 val. 16 min. buvo nustatytas 4,11 promilių girtumas (b.l. 73), taigi girtumas iš karto po įvykio nebuvo nustatytas, tai padaryta tik praėjus apie 2,5 val., kaltinamasis buvo sulaikytas 19 val. 45 min. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo konfliktiški ir anksčiau, į kaltinamojo parodymus, kad jis prisigėrė po nusikaltimo padarymo, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nusikalstamos veikos metu kaltinamasis buvo neblaivus ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, ), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.). Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai ir motyvuotai skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta (BK 62 str. 1, 2 d.). Skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2296,20 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiojo M. S. gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 48-51), iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam M. S. suteiktų gydymo paslaugų kaina - 2296,20 Lt. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 35). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus, pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų jis buvo operuojamas. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį - yra bedarbis, turto neturi, tačiau tai negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo naudai priteistina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, į ankstesnius kaltinamojo teistumus, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis R. V. laikinai sulaikytas 2011-05-25 19 val. 45 min. (b.l. 71), 2011-05-25 jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviems mėnesiams, į terminą įskaičiuojant sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-25 (b.l. 81), 2011-07-20 nutartimi kardomoji priemonė suėmimas pratęsta dviems mėnesiams nuo 2011-07-25 (b.l. 85). Šis laikas įskaitytinas į bausmę.
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmę įskaityti laiką išbūtą taikant kardomąją priemonę suėmimą nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2296,20 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt šešis litus 20 ct) išlaidų nukentėjusiojo M. S. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, naudai.
Daiktinius įrodymus, t.y. nukentėjusiojo drabužius (kojinės, kelnių diržas, kelnės, vyriška liemenė, trumpikės, vyriški sportiniai marškinėliai, batai), saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam M. S..
Daiktinius įrodymus, t.y. voką su dviem konteineriais, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.