- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-956-431/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Zarasų rajono apylinkės prokuratūros
- Atsakovas
- N. I.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, A. M., atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovo Zarasų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ieškinys atsakovui N. I. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Zarasų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, A. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N.I., kuriuo prašo išieškoti iš atsakovo N.I. 1074 Lt sumą į ieškovo – Vilniaus teritorinės muitinės sąskaitą nesumokėtą PVM, muito, akcizo mokesčių sumą.
Nurodė, kad N.I. pažeidžiant nustatytą tvarką laikė akcizais apmokestinamas prekes: 2011 m. kovo 31 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), laikė be nustatyto pavyzdžio banderolių 140 pakelių cigarečių „Premjer“ ir 30 pakelių cigarečių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, kurių vertė 1235,90 Lt. Savo veiksmais jis pažeidė LR ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų “Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo LR teritorijoje taisyklių” 3.3 punkto, LR Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr.968 patvirtintų „Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų atleidimo nuo muitų taisyklių“ 4.5 punkto, bei LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinamo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių“ 9.9.1 punkto reikalavimus. Zarasų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2011-09-05 nutarimu pripažintas kaltu pagal 163² str. 2 d. N.I. nėra sumokėjęs akcizo mokesčių. Nesumokėjus 1074 Lt privalomų PVM, muito ir akcizo mokesčių buvo padaryta tiesioginė žala valstybei. Kadangi ši žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais jis turi šią žalą atlyginti
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti Zarasų rajono apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pareigas A. M., ginančio viešajį interesą ieškinį atsakovui N.I. dėl žalos atlyginimo.
Teismas nutartyje konstatavo, kad mokesčiai yra viešosios teisės nustatyti privalomi mokėjimai, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įpareigojimai. Pagrindinė valstybės institucija, atsakinga už mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Muitus administruoja Lietuvos muitinė (MAĮ 15 str. 1 d. ir 2 d.). Jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus Mokesčių administravimo įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus (MAĮ 15str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A438-59/2008, kurioje teismas vertindamas prievolės sumokėti mokestį ir žalos valstybės biudžetui civiline tvarka atlyginimo tarpusavio santykio problemą, konstatavo, kad byloje susiklostę teisiniai santykiai buvo tiesiogiai reglamentuoti mokesčių įstatymais, ir tai savo ruožtu nesudarė teisinio pagrindo subsidiariai taikyti privatinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi LR MAĮ 72 straipsniu, kuriame numatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą MAĮ nustatyta tvarka ir priimdamas sprendimą. Pagal LR MAĮ 145 str. mokestiniams ginčams nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Mokesčių administratoriaus sprendimas gali būti skundžiamas centriniam mokesčių administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos), pastarojo sprendimas dėl skundo – mokestinių ginčų komisijai prie LR Vyriausybės, o komisijos sprendimas – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus mokesčių pagal įsiteisėjusį sprendimą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (MAĮ 105 str.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad byloje susiklostę teisiniai santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti mokesčių įstatymais ir kitais teisės aktais, susijusiais su minėtų įstatymų įgyvendinimu, ir tai savo ruožtu nesudaro teisinio pagrindo subsidiariai taikyti privatinės teisės normas. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nutartį.
Apeliantas teigia, kad teismas nutartyje išdėstydamas motyvus dėl atsisakymo priimti pareiškimą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau šiose nutartyse yra nurodytos visiškai kitos teisinės situacijos, aplinkybės ir išvados. Administracinėje byloje Nr. A-438-59/2009, kuria rėmėsi Zarasų rajono apylinkės teismas savo 2012-02-08 nutarime, buvo kilęs ginčas dėl mokesčių, tačiau minimu atveju buvo pradėtos dvi teisenos dėl to paties santykio tuo pačiu metu: administracinis ir civilinis ir abiejuose dalyvavo tas pats ieškovas – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarime padarė išvadą, kad abiejų bylų dalykas ir pagrindas yra tapatūs bei kad materialinis – teisinis reikalavimas abiejose bylose yra kilęs iš mokestinių teisinių santykių. Tuo tarpu prokuroro pateiktame ieškinyje ir jo medžiagoje yra nurodoma, kad jokio kito proceso dėl mokesčių išieškojimo pradėta nebuvo ir šiuo metu nėra. Kitoje administracinėje byloje Nr. A-11-648/2003, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, viešojo administravimo subjektas – VMI, pradėjusi administracinį procesą savo individualiame sprendime faktiškai atliko jos kompetencijai nepriskirtus veiksmus, o būtent nurodžiusi, kad ūkio subjektų veiksmai, kuriais siekiama nesilaikyti mokesčių įstatymų, pažeidžia viešąją tvarką, todėl tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodęs, kad plenarinė sesija daro išvadą, kad tikrinant UAB „Palink“ apmokestinamojo pelno apskaičiavimo teisingumą, mokesčių administratoriui nebuvo teisinės būtinybės remtis Civilinio kodekso normomis ir analizuoti pareiškėjo sudarytus akcijų pirkimo – pardavimo sandorius jų galiojimo aspektu. Mokesčių įstatymų normose, nustatančiose mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinančias priemones, apibrėžiant teisinių mokestinių santykių subjektų statusą, sprendžiant mokesčio mokėtojų atsakomybės, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kitus klausimus dominuoja subordinacijos, imperatyvo elementai. Toks imperatyvas užtikrina bendrųjų visuomenės, valstybės interesų prioritetą mokestiniuose santykiuose. Ieškovo teigimu įstatymai suteikia galimybę ginti valstybės interesus jos įgaliotoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka tiek valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tiek prokurorui civilinio proceso tvarka. Atsakovo N.I. neteisėtais veiksmais, pažeidus nustatytų teisės aktų reikalavimus, akcizais apmokestinamas produktas buvo išleistas vartojimui. Dėl šių veiksmų atsirado žala, todėl atsakovui N.I. kyla civilinė atsakomybė, kurios klausimas ir turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
Atsileipimu į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus teritorinė muitinė sutinka su Zarasų rajono apylinkės prokuratūros atskiruoju skundu ir prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2011-09-05 nutarimu N.I. pripažintas kaltu pagal 163(2) str. 2 d. už tai, kad laikė pažeidžiant LR ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.3 punkto (2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312 redakcija, galiojusi iki 2010-08-01), LR Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr.968 patvirtintų „Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų atleidimo nuo muitų taisyklių“ 4.5 punkto, bei LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 9.1.1 punkto reikalavimus, įsigijo, laikė ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje akcizais apmokestinamą prekę - 140 pakelių cigarečių „Premjer“, be nustatyto pavyzdžio akcizo ženklų ir 30 pakelių cigarečių „Premjer 7“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais.
Nagrinėjamu atveju Zarasų rajono apylinkės prokuratūros laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas A. M., gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo išieškoti iš atsakovo N.I. 1074 Lt sumą į ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės sąskaitą nesumokėtą PVM, muito, akcizo mokesčių sumą, remdamasis Vilniaus teritorinės muitinės 2012-01-20 specialisto išvada Nr. 9 ir VMI 2012-01-27 raštu, kuriame nurodoma, kad N.I. nėra sumokėjęs 1074 Lt privalomų mokėti PVM, muito, akcizo mokesčių ir dėl to buvo padaryta žala valstybei.
Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad įstatymai suteikia galimybę ginti valstybės interesus jos įgaliotoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka tiek valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tiek prokurorui civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti CK, CPK ir kituose įstatymuose numatytais atvejais bei kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant mokesčius siekiama gauti valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiems poreikiams tenkinti, o mokesčių ir kitų privalomų įmokų nemokėjimas arba mokėjimas ne laiku pažeidžia viešąjį interesą, todėl asmeniui nesumokėjus muito, PVM ir akcizo mokesčių pažeidžiami valstybės ir visuomenės interesai. Pažymėtina, kad gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą ne tik esant įtvirtintam pagrindui (asmens,valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pranešimui, pasiūlymui, pareiškimui, skundui), bet ir savo iniciatyva, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.) Kadangi mokesčių administratorius šiuo konkrečiu atveju nesiėmė priemonių PVM, muito ir akcizo mokesčiams iš N.I. išsiieškoti, taip pat nesikreipė į prokurorą dėl tokių veiksmų pradėjimo, Zarasų rajono vyriausiasis prokuroras turi įstatymo suteiktą teisę ginti viešąjį interesą ir pareikšti ieškinį dėl valstybei padarytos žalos priteisimo. Mokesčių administravimo, mokestinių nepriemokų, baudų, delspinigių išieškojimo teisė ieškovui yra įtvirtinta įstatymuose, o šią teisę įgyvendindamas šioje byloje ieškinio pareiškimu prokuroras, gindamas viešąjį interesą, neperžengė jam įstatymuose suteiktų įgaliojimų ribų.
Nagrinėjamu atveju prokuroras, įgyvendindamas CPK 49 str. 1 d. numatytas teises, byloje pareiškė ieškinį viešajam interesui ginti, reikalaudamas priteisti iš atsakovo N.I. 1074 Lt sumą už nesumokėtą PVM, muito, akcizo mokesčių sumą – šių įmokų gavėjas yra Vilniaus teritorinė muitinė. Lietuvoje muitinėje centrinio mokesčių administratoriaus funkcijas atlieka Muitinės departamentas prie LR FM, o vietos mokesčių administratoriaus – teritorinės muitinės (MAĮ 15 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad mokesčių administratorius, kaip mokesčių surinkimą užtikrinanti valstybės institucija, civilinės teisės požiūriu laikytinas kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011, t. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1253/2001).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kurioje atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, nutarties motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodo, kad teisiniai santykiai, kuriais grindžiamas ieškinio faktinis pagrindas nesudaro teisinio pagrindo subsidiariai taikyti privatinės teisės normas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Šiuo konkrečiu atveju prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pasirinko civilinių teisių gynimo būdą - ieškinio faktinį pagrindą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.264 straipsnio normomis, įtvirtinančiomis asmens teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką. Taigi teismas tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus argumentus, nustato, ar teisės normos, kuriomis grindžiamas ieškinys, konkrečioje situacijoje gali būti taikytinos ar jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo. Todėl tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima nustatyti ar atsakovui įvertinus jo veiksmus (neveikimą) kyla civilinė atsakomybė ir dėl jo veiksmų (neveikimo) atsirado žala.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinio priėmimo perduotinas Zarasų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.