- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 2-7045-918/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei E. A. ir jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui J. B., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. A. ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas J. B. yra jos dukters R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad gyveno kartu su atsakovu iki 1999 m., tačiau gimimo liudijime atsakovas vaiko tėvu nebuvo įrašytas. Ieškovės teigimu, atsakovas tėvystę pripažino, bet neskubėjo įforminti dokumentų teigdamas, kad taip bus lengviau gauti socialines pašalpas. R. Š. turi specialiųjų poreikių, jai 2000 m. diagnozuotas autizmas, nuo 2008 m. nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Atsakovas išsigando dukrai nustatytos sunkios diagnozės, ėmė vengti mergaitės. Nuo 2006 metų atsakovas nustojo bendrauti su ieškove ir jos dukra, 2009 metais atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovas visiškai nebendrauja su ieškove, savo dukra nesirūpina ir nesidomi, nepalaiko su jomis jokių ryšių. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką T. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimusį santuokoje su O. A., todėl jai vienai sunku materialiai išlaikyti abu vaikus.
Teismo posėdžio metu ieškovė E. A. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b.l. 73-75) Paaiškino, kad ji su J. B. pradėjo artimai bendrauti ir kartu gyventi 1995 m. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. Š.. Kai ieškovė laukėsi, atsakovas kartu eidavo pas gydytojus, dalyvavo gimdyme. Ieškovė su atsakovu planavo susituokti vėliau, po vaiko gimimo. Atsakovas tėvystę pripažino, o santuokos neregistravo, nes nesusituokus buvo lengviau gauti pašalpas. Atsakovo tėvai taip pat pripažino R. Š. savo anūke, močiutė atnešdavusi anūkei dovanų. Atsakovo tėvai gyvena užsienyje. Šalys su nepilnamete dukra kartu gyveno pas ieškovės tėvus A. ir Z. Š.. R. Š. 6,5 mėn. prasidėjo epilepsijos priepoliai, 2000 m. diagnozuotas autizmas. Atsakovas išsigando dukrai nustatytos diagnozės, nuo 2006 m. išvyko į užsienį, nuo to laiko ieškovė ir atsakovas nėra bendravę. Teisminio proceso metu atsakovas su ieškove nesusisiekė. Nuo 2006 m. atsakovas visai neskiria dukrai išlaikymo, iki to laiko taip pat mažai prisidėdavo materialiai. Mergaitės sveikatos būklė labai bloga, jai nustatyta slauga, kas mėnesį dukters išlaikymui reikalinga didelė pinigų suma. Šiuo metu R. gyvena pas močiutę – ieškovės mamą - Šiauliuose ir lanko specialiąją Ringuvos mokyklą, nes ieškovė augina mažametį sūnų ir jai per sunku prižiūrėti abu vaikus. Paaugus sūnui T. A., ieškovė vėl augins abu vaikus kartu. Ieškovė nedirba, nes augina mažametį vaiką, gauna socialines pašalpas, nekilnojamojo turto neturi.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 76). Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklosčiusi faktinė santuoka, jie kartu gyveno pas ieškovės tėvus. Atsakovas kartu su ieškove nėštumo metu lankėsi pas gydytojus, dalyvavo gimdyme. Atsakovas tėvystę pripažino ir nevengė jos įteisinti. Sužinojęs, kad dukra R. Š. sunkiai serga, atsakovas nutraukė visus santykis su ieškove, išlaikymo vaikui neteikė, išvyko į užsienį. Ieškovas prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė, todėl galima manyti, kad ieškinį pripažįsta.
Atsakovas J. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas 2012-03-29 asmeniškai (b.l. 29). Apie proceso eigą atsakovui pranešta įteikiant šaukimą dabartinės jo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje per Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (b.l. 54, 63-64). Atsakovui raštu buvo išaiškinta pareiga paskirti įgaliotą asmenį byloje, kuriam būtų įteikiami su bylą susiję procesiniai dokumentai pagal CPK 805 str. nuostatas (b.l. 55). Atsakovas proceso eiga nesidomėjo, teismo įpareigojimo dėl įgalioto asmens paskyrimo nevykdė, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Porutienė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko (b.l. 75), paaiškino, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Atsakovas žino apie teismo procesą, jeigu jis abejotų savo tėvyste – reikštų prieštaravimus. Byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kaip atsakovas bendravo su dukra, nuotraukos patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę. Ieškovė augina dar vieną mažametį vaiką, R. Š. turi sunkią negalią, todėl prašomas priteisti 500 Lt kas mėnesį išlaikymas yra pagrįstas. Institucijos atstovė mano, kad ieškinį tenkinti tikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvystės nustatymo.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.
Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi, nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsakovas nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas turėtų pasižymėti būdingais šeimos santykiams bruožais – santykių artumu, viešumu ir pan., tai gyvenimas viename būste, bendras turtas, maitinimasis kartu, materialioji ir moralinė parama vienas kitam. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.
Iš byloje pateikto Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 733202, akto įrašo Nr. 1136, matyti, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė E. Š. (santuokinė pavardė A.), vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (b.l. 17). Ieškovės paaiškinimus, kad ji gyveno kartu su atsakovu iki vaiko gimimo ir jam gimus, vedė bendrą ūkį, atsakovas tėvystę pripažino, patvirtina liudytojų Z. Š., A. Š. parodymai.
Liudytoja Z. Š. teismo posėdyje paaiškino (b.l. 74), kad ji yra ieškovės mama. Ieškovė su atsakovu gyveno kelis metus pas ieškovės tėvus Šiauliuose, paskui atsakovas dingo. Atsakovas pripažino tėvystę, dalyvavo gimdyme. Nei atsakovas, nei jo artimieji mergaite nesirūpina ir nesidomi. R. Š. iš viso skiriama 1500 Lt pašalpa, tačiau to nepakanka visiškai užtikrinti vaiko poreikius. Liudytoja patvirtino, kad nuotraukose (b.l. 19, 20, 21) yra atsakovas J. B. su dukra R. Š..
Liudytojas A. Š. teismo posėdyje paaiškino (b.l. 75), kad jis yra ieškovės tėvas. Atsakovas kartu su ieškove gyveno apie porą metų pas ieškovės tėvus (duomenys neskelbtini), 1998 m. gimus R. Š., jie toliau gyveno kartu pas ieškovės tėvus. Atsakovas pastovaus darbo neturėjo. R. atsakovas išlaikymui pinigų neskirdavo, nes neturėjo darbo, todėl ieškovės tėvai ir jį patį išlaikė. Kai atsakovas sužinojo, kad R. serga, pradėjo jos vengti ir nebeateiti. Liudytojo teigimu, atsakovas ėmė vartoti alkoholį, narkotikus, išvažiavo į užsienį. Iš pradžių dar paskambindavo ieškovei, vėliau dingo visai. R. lanko specialiąją mokyklą, jai skiriama apie 1400 Lt pašalpų, tačiau to nepakanka, nes reikia labai daug vaistų.
Liudytojai Z. Š. ir A. Š. patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas gyveno pas juos namuose iki anūkės R. gimimo ir jai gimus, atsakovas dalyvavo gimdyme, gimus R. Š. atsakovas tėvystę pripažino, mergaite rūpinosi. Liudytojų parodymai informatyvūs, nuoseklūs, pagrindžiantys ieškinio aplinkybes. Byloje pateiktos foto nuotraukos (b.l. 19-22) leidžia daryti išvadą, kad šalys kartu gyveno kaip šeima viename būste, jų santykiai buvo artimi, vieši, atsakovas lankėsi gimdymo namuose, dukrą pripažino nuo pat gimimo, bendravo su ja mergaitei augant, užsiimdavo kartu įvairia veikla. Paskutinė bendra byloje pateikta atsakovo ir dukters nuotrauka daryta, kai R. Š. buvo 6,5 metų (b.l. 22). Oficialiuose dokumentuose tėvystė įteisinta nebuvo.
CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011, ieškovė L. D., atsakovas V. M.).
Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo prieštaravimus dėl tėvystės. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, atsakovas tėvystės nepaneigė. Rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažino ir laikė save R. Š. tėvu nuo dukters gimimo, bendravo iki 2006 metų, kol išvyko į užsienį. Nuo 2006 metų atsakovas neveikė dukters interesais, nesirūpino jos auklėjimu ir išlaikymu. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukters R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad R. Š. nustatytas sunkus neįglumo lygis (b. l. 16), mergaitė turi specialiųjų poreikių. Poreikių skaičiuotė nurodyta ieškinyje (b. l. 4-5). Ieškovė, liudytojai Z. Š. ir A. Š. paaiškino, kad R. Š. serga epilepsija, autizmu, jai reikalinga pastovi priežiūra, kas mėnesį jos reikmėms išleidžiama apie 1400-1500 Lt, didelę dalį išlaidų sudaro reikalingi vaistai, valstybės skiriamų pašalpų visiškai užtikrinti mergaitės reikmėms nepakanka. Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Atsakovas nuo 2009-03-18 yra deklaravęs išvykimą į užsienį (b. l. 24). Duomenų apie savo materialinę padėtį atsakovas teismui nepateikė. Ieškinyje prašomo išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovas neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 500 Lt dukters išlaikymui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas R. Š. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-03-22) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės R. Š. atstovė E. A. išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-03-14 iki 2012-03-14 skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį priteisimo (CPK 185, CK 3.200 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 450 Lt žyminio mokesčio (CPK 79, 80 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.), 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 d., 92 str.), iš viso 482 Lt; ieškovei: 800 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. ), 100 Lt žyminio mokesčio (CPK 79, 80 str. 1 d. 5 p., 93 str.: 1 d.), 10 Lt kitų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), iš viso – 910 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 391, 443 str., 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas J. B. a.k(duomenys neskelbtini) yra R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Priteisti iš atsakovo J. B., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penki šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-03-22) iki dukters pilnametystės ir 9000 Lt (devyni tūkstančiai Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2009-03-14 - 2012-03-14 laikotarpį. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnametės R. Š. atstovę E. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. B., a.k(duomenys neskelbtini) 482 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo J. B., a.k(duomenys neskelbtini) 910 Lt (devyni šimtai dešimt Lt) bylinėjimosi išlaidas ieškovės E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.