- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- II-329-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00800-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-329-992/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-0800-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 14.14
2021 m. birželio 15 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6626-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L. (toliau ir – pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6626-2021 (ROIK(duomenys neskelbtini) ) (toliau ir – nutarimas) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 230 Eur bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad S. L. 2020 m. gegužės 18 d., 10.32 val., Vilniuje, Salininkų gatvėje, vairuodamas automobilį S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per geležinkelio pervažą, esančią Vilniuje, Skaisteros g. 1, mirksint baltam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, tokiais veiksmais S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 170 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su 2021 m. kovo 3 d. nutarimu S. L. pateikė skundą, prašydamas jį panaikinti. Skunde nurodo, kad nusižengimo padarymo dieną ir laiku S. L. transporto priemonės nevairavo ir nusižengimo nepadarė. S. L. telefonu pareigūnui pateikdamas duomenis apie asmenį, 2020 m. gegužės 18 d. vairavusį transporto priemonę nesuprato klausimų, neįsigilino į esamą situaciją, o pareigūnas jo [S. L.] keliamas abejones ir pamąstymus neteisingai suprato, dėl to jo [S. L.] atžvilgiu ir buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Skunde pažymima, kad nusižengimo padarymo metu transporto priemone galimai galėjo naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tolimas giminaitis arba verslo klausimais dažnai Alytuje būnantis A. A. D.. Apie šį asmenį teikiant paaiškinimus raštu buvo pranešta institucijai, nagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą; nors paaiškinime S. L. nurodė, kad kiti asmenys negalėjo naudotis šia transporto priemone, tačiau atsižvelgiant į pakankamai ilgą laiko tarpą nuo padaryto pažeidimo iki informacijos iš policijos gavimo, sudėtinga tiksliai nurodyti, kuris asmuo galėjo pažeidimo metu vairuoti Subaru automobilį ir padaryti pažeidimą. Tai, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pokalbio metu garsiai mąstydamas pasakė nepasvertus žodžius apie tai, jog nepamena, kad būtų matęs pervažą, negali būti traktuojama kaip asmens prisipažinimas. Asmuo gyvena ir dirba Alytuje, o į sostinę per paskutinius pusę metų iki užfiksuoto pažeidimo, pažeidimo metu ir po pažeidimo nebuvo atvykęs. Ž. S. nėra informatyvus, o pervaža ir vieta nėra žinoma. Šiuo atveju nebuvo įsigilinta į pareigūno nurodytas faktines aplinkybes, tinkamai nebuvo išaiškintos informacijos nepateikimo pasekmės. Jeigu transporto priemonė 2020 m. gegužės 18 d. buvo atsidūrusi Vilniuje, tai buvo be UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žinios ir valios. Jokių įsakymų, pavedimų ar transporto priemonės perdavimo kelionei į Vilnių UAB (duomenys neskelbtini) atstovas niekam nėra suteikęs. Skunde akcentuojama, jog šiuo atveju S. L. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už duomenų nepateikimą apie asmenį, vairavusį jo bendrovei priklausantį automobilį. Pareiškėjas skunde nesutinka su pareigūno išdėstyta pozicija, kad jis pats [S. L.] pateikė duomenis apie paties vairuotą automobilį, o gavęs administracinio nusižengimo protokolą bei susipažinęs su kaltinimais ir sankcija pakeitė nuomonę. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas po to, kai asmuo telefonu buvo apklaustas pareigūno, kas vairuoja transporto priemonę ir pareigūno diktuojamas pasirašė jam pareigūno atsiųstą blanką. Asmuo [S. L.] neturi teisinių žinių, administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas, todėl nesuprasdamas, dėl ko raginamas policijos pareigūno, galėjo užpildyti blanką „Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone“, kur buvo nurodyta, kad juridinio asmens vadovas turi nurodyti, kas naudojosi transporto priemone, kurios gamybinė markė Subaru, modelis F., registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės mėn. 18 d., 10.32 val. Akcentuoja, kad blanke nėra nurodyta pažeidimo vieta. Asmuo [S. L.] bendravo su pareigūnais, bandė aiškintis situaciją, o jo garsūs pamąstymai buvo panaudoti prieš jį, tačiau žmogaus atvirumas ir abejonės svarstant, ar ne jis pats galėjo pažeisti KET reikalavimus, negali būti vertinami kaip asmens prisipažinimas (2 - 7 b. l.).
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog priimant nutarimą buvo tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, nutarimas yra teisėtas ir keisti jo nėra objektyvaus pagrindo (1 b. l.).
Skundą nagrinėjant teisme S. L. parodė, kad pareigūnams paklausus, kas naudojasi transporto priemone, nurodė, kad transporto priemonė priskirta jam, bet ja gali naudotis ir kiti įmonės darbuotojai. Įmonėje yra 16 automobilių. Jam nebuvo įvardinta, nei kur padarytas nusižengimas, nei kada, tai sužinojo tik tada, kai buvo atsiųstas protokolas. Apie šį įvykį jam visų pirma pranešė policijos pareigūnas telefonu ir tai buvo 2020 m. lapkričio mėn. Pokalbio metu jis pasakė savo el. paštą, kuriuo ir buvo iš karto susisiekta. Kas tiksliai vairavo automobilį, jam nėra žinoma. Jis pats [S. L.] tą dieną turėjo daug pasitarimų ir fiziškai automobilio vairuoti negalėjo. Pasitarimas prasidėjo apie 9.00 val., jame dalyvavo bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. A., L. K.. Buvo svečias iš Kaliningrado srities – A. D., kuris galėjo būti atvažiavęs darbo reikalais. Kadangi A. D. reikėjo automobilio, tai jis automobilį ir gavo. O ar vairavo pats A. D., ar jo vairuotojas, pasakyti negali. Nelabai žiūri, kas važiuoja su mašina. Pareiškėjas atsakė į papildomus teismo klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas A. D. (A. D.) parodė, kad S. L. pažįsta dėl verslo reikalų, labai seniai viena įmonė iš Lietuvos įrenginėjo pas juos sistemas ir tai galėjo būti įmonė (duomenys neskelbtini). Vairuotojo jis neturi, paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2020 m. vasario 10 d., pasitikrino savo pasą, būtent toks įrašas yra apie sienos kirtimą. 2020 metais darbinių santykių su S. L. neturėjo. Įmonėje OOO „N. N.“ jis buvo direktorius, tačiau šiuo metu įmonė veiklą yra nutraukusi. S. L. liudytojo A. D. apklausos teismo posėdyje metu pakomentavus, kad apklausiamas A. D. yra ne tas asmuo, t. y., ne tas A. D., A. D. į teismo klausimus atsakė, kad plastinių operacijų nėra daręsis, prisimena ir pažįsta S. L., ypač jam yra įstrigęs jo vardas. S. L. jam nėra davęs vairuoti jokio automobilio. Jo [A. D.] tėvavardis – A. 2020 m. gegužės mėn. 18 d. liudytojas buvo Rusijoje, joks kitas A. A. D. įmonei „N. N.“ vadovauti negalėjo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja A. K. parodė, kad S. L. pažįsta kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovą, ši įmonė yra subrangovas, o jų įmonė „VA statyba“ - rangovas. Tarp rangovų ir subrangovų vyksta susirinkimai, dažniausiai tai būna pirmoje dienos pusėje. Susirinkimai nėra protokoluojami. Susirinkimuose dalyvauja jų įmonės direktorius, ji. Negali pasakyti, ar 2020 m. gegužės mėn. 18 d. vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo S. L. P. daug laiko, todėl tikslios datos, kada vyko susirinkimas, nepamena Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
L. V. A. parodė, kad S. L. pažįsta kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovą. Jis ir S. L. turi darbinių reikalų. UAB (duomenys neskelbtini) jiems dažniausiai atlieka subrangos darbus. Ar 2020 m. gegužės mėn. 18 d. vyko susirikimas, pasakyti negali, šis susirinkimas neregistruotas, nėra išsaugotų nei užrašų, nei protokolų. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja J. M. – P., atsakydama į pareiškėjo S. L. klausimus, parodė, kad, jos žiniomis, A. D. yra verslininkas, turintis investicijų Europoje. Šis asmuo atvykdavo pasikonsultuoti į UAB (duomenys neskelbtini). Atsakydama į teismo klausimus, ar jai yra žinoma, kaip UAB (duomenys neskelbtini) yra įforminamas įmonei priklausančių transporto priemonių naudojimas, liudytoja atsakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdomos pagal dokumentus ir priskiriamos asmenims, yra darbo valandos ir pagrindai, instruktažai su transporto priemonės valdymu, darbo saugos taisyklės, darbo tvarka ir atitinkamai apibrėžiamas kuro limitas, kuris suteikiamas mėnesiui, gali būti savaitėms, kuris negali viršyti kvotos. Kai transporto priemonė suteikiama gamybiniam padaliniui, yra vienokie dokumentai, kai administracijai – kitokie. Nustatomi limitai, duodama kuro kortelė, kiek administracija gali panaudoti kuro administracinėms reikmėms. Šiuo metu nėra privaloma nurodyti, kam duodamas automobilis. Administracijos judėjimas mieste aktyvus. Įmonė užsiima santechnika, dirba su valstybiniais projektais, administracinio pobūdžio iškvietimų yra labai daug. A. S. Forester yra priskirtas įmonės vadovui, kai trūksta automobilių, šį automobilį gali paimti administracijos darbuotojai, kurių ji įvardinti negali, kadangi žmonių kiekis yra didelis. Ji pati dirba ne vienoje įmonėje, jos darbo vieta yra Vilniuje. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. gegužės 25 d. pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nurodyta, kad transporto priemone, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gamybinė markė Subaru, modelis Forester, buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: Vilniaus miesto savivaldybė; Vilnius, Salininkų; 2020 m. gegužės mėn. 18 d., 10.32 val., Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) registruota kaip pirmiau nurodytos transporto priemonės savininkas (valdytojas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio 2 dalimi, prašoma per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti - transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (15 b. l.).
B. I. apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, nurodyta, pateikti duomenis: asmens vardą ir pavardę; asmens kodą ar gimimo datą; adresą; vairuotojo pažymėjimo numerį ir išdavimo datą, išdavusią instituciją; kuris 2020 m. gegužės mėn. 18 d., 10.32 val. naudojosi transporto priemone, kurios gamybinė markė Subaru, modelis Forester, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (15a b. l.).
Analogiškas pranešimas ir prašymas pateikti informaciją apie asmenį, kaip ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. gegužės 25 d. Pranešimas, UAB (duomenys neskelbtini) siųstas ir 2020 m. lapkričio 3 d. (16, 16a b. l.).
S. L. 2020 m. lapkričio 4 d. laiške (laiškas siųstas el. paštu), atsakydamas į laišką pavadinimu „Procesiniai administracinio nusižengimo dokumentai“, nurodė, kad transporto priemonę vairuoja S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (17 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 421 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas nusižengimas, kuris numato, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas, vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Skundą nagrinėjant teisme nustatyta, kad S. L. surašytas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 230 Eur bauda su specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu - 4 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
S. L. iš esmės neginčija aplinkybės, kad jo įmonei priklausančiu automobiliu S. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau neigia aplinkybę, jog būtent jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo įmonei priklausantį automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Savo poziciją traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo grindžia tuo, kad nutarime nurodytą nusižengimo dieną ir laiku Vilniuje apskritai nebuvo ir negalėjo pažeisti KET 170 punkto reikalavimų.
Institucijos pareigūnams atliekant tyrimą dėl 2020 m. gegužės 18 d. automobiliu S. F. padaryto administracinio nusižengimo, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti kaltą asmenį, transporto priemonės „S. F.“ valdytojui UAB (duomenys neskelbtini), siųsti pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.
Kaip teigė pats pareiškėjas, pareigūnas buvo su juo susisiekęs telefonu, teiravosi dėl šio įvykio, o pokalbio metu jo [S. L.] išsakyti pamąstymai apie tai, jog važiuodamas nepastebėjo pervažos, buvo interpretuojami kaip neginčytini jo kaltės įrodymai. Be to, skunde akcentuojama, kad blanke dėl informacijos apie asmenį, kuris valdė ar naudojo transporto priemonę, nebuvo įvardinta nusižengimo padarymo vieta, kas teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui, buvo sudėtinga suprasti, kokius duomenis reikalaujama pateikti.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone <...>.
Vadovaujantis šiuo teisniu reglamentavimu, užfiksavus administracinį nusižengimą buvo kreiptasi į automobilio „S. F.“ valdytoją, t. y., į UAB(duomenys neskelbtini), prašant pateikti duomenis asmens, nusižengimo padarymo dieną ir laiku vairavusį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį.
Iš byloje pateiktų 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo turinio, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) siunčiant pranešimus ir prašant pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone S. F., yra aiškiai nurodyta nusižengimo padarymo vieta – Vilnius, Salininkai, data – 2020 m. gegužės 18 d., ir laikas – 10.32 val.; papildomai nurodyti duomenys apie galimybę pasitikslinti internetiniame tinklalapyje nusižengimo padarymo vietos adresą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo tinkamai pranešta, kurioje konkrečioje vietoje buvo padarytas nusižengimas, neatitinka tikrovės.
Minėtas pranešimas yra blanko Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, dalis. Dokumentus išsiuntus elektroniniu paštu, S. L. atsakydamas į pateiktą paklausimą nurodė, kad automobilį vairuoja jis. Atkreiptinas dėmesys, jog S. L. nurodė, kad dar prieš gaunant pranešimą, pareigūnai telefonu jį informavo apie prievolę pateikti duomenis asmens, kuris nusižengimo padarymo dieną, laiku ir vietoje vairavo įmonei priklausantį automobilį, todėl absoliučiai nelogiškas yra pareiškėjo teiginys, jog nei pokalbio su pareigūnais metu, nei gavęs pranešimą apie užfiksuotą administracinį nusižengimą, jis nesuprato, kokiu laiku ir kurioje vietoje jo įmonei priklausančiu automobiliu buvo padarytas nusižengimas ir kokius duomenis jis turi pateikti. Tokia S. L. keliama versija laikytina gynybine nusižengimą padariusio asmens versija, kuri buvo paneigta bylos medžiaga. Šią išvadą teismas daro įvertinęs S. L. charakterizuojančias aplinkybes – asmuo yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, ilgus metus vadovauja bendrovei, kuri, pasak šios bendrovės teisininkės, liudytoja apklaustos J. M. – P., vykdo ir valstybinius projektus, konsultuoja užsieniečius verslo partnerius, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nesuprato, kas yra parašyta savo turiniu paprastame policijos pranešime – prašyme dėl automobilį vairavusio asmens duomenų pateikimo, teismo neįtikina ir apskritai prasilenkia su elementaria logika. Čia pabrėžtina, kad minėtas pareigūnų prašymas parašytas bendrine kalba, nevartojant jokių specifinių sąvokų, savo turiniu nėra toks sudėtingas, kad jam suprasti būtų reikalingas teisinis išsilavinimas, o tokio išsilavinimo neturintis asmuo objektyviai negalėjo suvokti, ko yra prašoma, kadangi, kaip jau buvo aptarta, prašomi pateikti duomenys yra paprasti – automobilį vairavusio asmens anketiniai duomenys, kontaktai ir pan.
Atsižvelgiant į tai, jog S. L. įvykdė pareigą nurodyti vairavusio asmens duomenis, t. y., policijos pareigūnams nurodė, kad transporto priemonę vairavo jis, neliko jokio pagrindo traukti asmenį administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymą (ANK 431 straipsnio 1 dalis).
Skundą nagrinėjant teisme, siekiant visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, buvo apklaustas R. F. pilietis A. D., kuris S. L. teigimu galėjo nusižengimo padarymo dieną vairuoti automobilį ir pažeisti KET 170 punkto reikalavimus. Kaip potencialų pažeidėją S. L. įvardijo tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu, teigęs, jog A. D. ar jo vairuotojas galėjo nusižengimo padarymo dieną vairuoti S. L. vadovaujamai įmonei priklausančią transporto priemonę „S. F.“. Liudytojas A. D. patvirtino, jog praeityje turėjo darbinių santykių su S. L. ir jį pažįsta, tačiau kategoriškai paneigė 2020 m. gegužės 18 d. buvęs Lietuvoje ir pats ar jo vairuotojas vairavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę S. F.. A. D. apskritai neigė, jog yra naudojęsis UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonėmis ir turi vairuotoją. Nors liudytojo apklausos metu teismo posėdyje S. L. teigė nepažįstantis A. D. ir kad teisme yra apklausiamas ne tas žmogus, teismas neturi jokio pagrindo abejoti A. D. tapatybe, kadangi, pirma, teismo reikalavimu, S. L. pateikė kopiją 2011 m. birželio 3 d. kontrakto Nr. 2011/03/06, rusų kalba sudaryto tarp UAB (duomenys neskelbtini) (už bendrovę pasirašė direktorius S. L.) ir R. F. bendrovės OOO „N. N.“ (už šią bendrovę pasirašė direktorius A. A. D.) (34 – 35 b. l.), antra, savo skunde S. L. tiksliai įvardijo tokius subtilius A. D. asmens duomenis, kaip jo gimimo metai, trečia, A. D. teismui patvirtino 2011 metais iš tiesų vadovavęs bendrovei „N. N.“ ir iš tiesų turėjęs verslo reikalų su UAB (duomenys neskelbtini), būtent iš šių verslo santykių pažįstantis S. L., kurio ypač gerai yra įsiminęs retą vardą, ketvirta, 2011 metais joks kitas A. A. D. bendrovei „N. N.“ vadovauti negalėjo, penkta, į teismo klausimą, ar A. D. yra daręsis plastinių operacijų, kas leistų manyti, jog asmens išvaizda objektyviai gali būti pasikeitusi tiek, kad jis tampa sunkiai atpažįstamas ar neatpažįstamas, liudytojas kategoriškai atsakė neigiamai. Be to, kito A. D., su kurio UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 3 d. pasirašė sutartį ir kuris, pareiškėjo teigimu, naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiomis transporto priemonėmis, S. L. nurodyti negalėjo. Liudytojo A. D. nurodytą aplinkybę, kad jis nusižengimo padarymo dieną nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas, kad duomenų apie A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vykimą per Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu 2020 m. gegužės 1 – 31 d. nėra (43 b. l.), kas dar kartą paneigia pareiškėjo keltą versiją, jog būtent A. D. galėjo vairuoti paprastai jo naudojamą automobilį Subaru.
Teisme apklausti liudytojai A. K. bei V. A. nepatvirtino pareiškėjo teiginių apie tai, jog nusižengimo padarymo dieną ir laiku jis [S. L.] buvo Alytuje, įmonės susirinkime, dėl ko negalėjo būti Vilniuje ir padaryti administracinio nusižengimo.
Liudytoja J. M. – P. teismui teigė, kad automobiliu S. F., kuris priskirtas įmonės vadovui, gali naudotis ir kiti administracijos darbuotojai, o šis veiksmas įmonėje(duomenys neskelbtini) yra įformintas įsakymu, tačiau teismui uždavus kontrolinį klausimą liudytojai J. M. – P., kodėl, jos manymu, pareiškėjas teigė, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra priimami įsakymai, koks konkretus įmonės automobilis kuriam konkrečiam bendrovės darbuotojui yra priskirtas, bendrovėje nėra nustatytos tvarkos, kaip automobiliais gali ir ar apskritai gali naudotis kiti, ne priskirti, įmonės darbuotojai, liudytoja atsakyti nebesugebėjo. Be to, pareiškėjas skunde įvardija, kad patikrinęs savo darbo žiniaraščius ir darbotvarkę nusižengimo padarymo dieną nebuvo ir negalėjo būti Vilniuje, tačiau teismo posėdyje teismui paprašius šiuos dokumentus pateikti į bylą, įvardijo to padaryti negalintis, nes tokie dokumentai įmonėje nesurašomi, kaip ir įmonėje nėra patvirtintos jokios konkrečios tvarkos, kaip yra naudojamasi įmonei priklausančiais automobiliais. Dar daugiau, kaip potencialų pažeidėją, nusižengimo padarymo dieną Vilniuje vairavusį automobilį Subaru, skunde S. L. įvardijo arba savo tolimą giminaitį arba jau aptartą A. D.. Teismo posėdžio metu į teismo klausimus, kaip tolimas giminaitis galėjo pasiimti įmonės automobilį, pareiškėjas atsakyti nesugebėjo, kėlė versijas, kad tą dieną vairuoti gal galėjo kuris nors iš darbuotojų. Tokią versiją teismas taip pat laiko neįtikinama, kadangi mažai tikėtina, jog bendrovės direktorius ir jos akcininkas niekaip negali prisiminti, kas iš tiesų naudojosi būtent jam priskirtu įmonės automobiliu.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pokalbio su pareigūnais metu ir laiške teikiant pirminę informaciją apie automobilį vairavusį asmenį, t. y. nurodant, kad automobilį S. F. 2020 m. gegužės 18 d., vairavo S. L., nuo paties nusižengimo padarymo buvo praėję ne itin daug laiko ir tikėtina, kad aplinkybę, kas 2020 m. gegužės 18 d., 10.32 val., vairavo įmonei priklausantį automobilį, S. L. atsiminė pakankamai gerai. Dėl visų aptartų priežasčių spręstina, kad visos vėliau S. L. iškeltos versijos dėl asmens, vairavusio automobilį, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi visos S. L. keltos versijos buvo paneigtos objektyvia bylos medžiaga.
Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad S. L. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl ANK 421 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių, todėl šios priežasties S. L. skunde išdėstyta pozicija, jog šiuo atveju administracinio poveikio priemonė nėra privaloma, neatitinka reglamentavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent S. L. 2020 m. gegužės 18 d., 10.32 val., Vilniuje, Salininkų gatvėje, vairuodamas automobilį S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per geležinkelio pervažą, esančią Vilniuje, Skaisteros g. 1, mirksint baltam šviesoforo signalui, nenustojo prieš „STOP“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „STOP“, pažeidė KET 170 punkto reikalavimus. Institucija priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo S. L. skundą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6626-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini) ) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.