- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-624-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15711-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aknera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24572-937/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aknera“ dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EPTS“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. birželio 1 d. teismas patenkino kreditorės (ieškovės) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir išdavė teismo įsakymą dėl 18 354,77 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 155,88 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (18 550,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 104 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Šis teismo įsakymas 2021 m. liepos 8 d. teismo nutartimi panaikintas, priėmus ieškovės (kreditorės) ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Aknera“ 23 323,15 Eur skolą, 8 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos teisinėms paslaugoms atlyginti.
3. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. gegužės 7 d. kreditorė (ieškovė) ir trečiasis asmuo sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į atsakovę, pradinis kreditorius (trečiasis asmuo) atsakovei pardavė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, kurias atsakovė priėmė, pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino. Nurodė, kad atsakovė pateikė pradiniam kreditoriui pasirašytą aktą dėl skolų suderinimo, kuriame pati nurodė, jog yra skolinga 22 844,86 Eur, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Pažymėjo, jog atsakovė, pateikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nurodė, kad su pagrindine skola sutinka.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Aknera“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pripažįsta, kad yra skolinga pradiniam kreditoriui (trečiajam asmeniui) už parduotas prekes 22 844,86 Eur, tačiau nesutinka, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad minimas reikalavimo teises visa apimtimi iš pradinio kreditoriaus yra perėmusi nauja kreditorė – ieškovė. Nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytas skolas kartu su visomis netesybomis, o teismui pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties (i) punkte vieta, kurioje, kaip galima suprasti, turi būti nurodyta būtent perleidžiamo reikalavimo apimtis (suma), yra ištrinta / užtušuota, todėl neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi ieškovė yra įgijusi ir (ar) apskritai yra įgijusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Aknera“ ieškovei UAB „Juris LT“ 22 844,86 Eur skolą, 438,29 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius (trečiasis asmuo) turi teisę reikalauti iš UAB „Aknera“ 22 844,86 Eur skolą, ir 550,55 Eur iš kitos sutartyje nurodytos įmonės. Taip pat nustatė, kad pradinis kreditorius, perleisdamas reikalavimo teisę, pareiškė, patvirtino ir garantavo, kad reikalavimo teisę sudaro 23 395,41 Eur skola, delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos.
5.2. Teismas sprendė, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir prekių pristatymo atsakovei faktas yra pakankami bylos šalių sutartinių santykių egzistavimui patvirtinti.
5.3. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pradinis kreditorius ir (ar) ieškovė būtų atsisakiusi prievolės arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Teismo vertinimu, kadangi atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė, t. y. nėra atsiskaičiusi ieškovei pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, bylos nagrinėjimo teisme metu skolos ir jos dydžio neginčijo, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 22 844,86 Eur skolą yra pagrįstas ir jį tenkino (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Atsakovė UAB „Aknera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėms:
6.1. Vien tik faktas, kad ieškovė atsakovės elektroniniu paštu 2021 m. gegužės 7 d. išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutarties neoriginalaus dokumento kopiją nepatvirtina, kad apie perleidimą buvo pranešta tinkamai pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, ieškovei pateiktoje reikalavimo perleidimo sutartyje užtušuotos punkto sąlygos dėl bendros skolų portfelio sumos, kurios turi tiesioginės įtakos skolininkės teisėms ir pareigoms, o šiuo reikalavimo perleidimo atveju skolininkei reikšmingas ne tik sužinojimas apie kreditoriaus pasikeitimą, bet perleisto reikalavimo apimtis, nes nuo to priklauso prievolės įvykdymo tinkamumas.
6.2. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės rašytinio susitarimo dėl netesybų nebuvo, ieškovė pranešime nepagrįstai nurodė įgijusi reikalavimą į 913,79 Eur netesybas (delspinigius), nurodyto perimto reikalavimo dalies fakto nepatvirtina ir tik bylos nagrinėjimo metu nustatytos (išaiškintos) 2021 m. gegužės 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties sąlygos.
6.3. Reikalavimo perleidimo faktui patvirtinti ieškovė su pranešimu atsakovei pateikė neoriginalaus dokumento kopiją, kurioje dalis dokumento turinio užtušuota, nesimato ieškovės įgyto piniginio reikalavimo apimties, iš dokumento (sutarties) turinio neįmanoma nustatyti, kad ieškovei trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į 23 798,65 Eur skolą, be kita ko, ginčo atveju, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta į konkretų reikalavimą (konkrečius skolininkus), apie kurį, 2021 m. gegužės 7 d. pranešimo pateikimo metu ieškovei nebuvo žinoma.
6.4. Dokumento kopija negali būti laikoma ir / ar pripažįstama tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimo faktą CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi dalis atsakovei reikšmingo teksto paslėpta markiruotės juosta, ieškovė neatskleidė visos reikšmingos skolininkei (atsakovei) informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą.
6.5. Atsakovė neprivalėjo vykdyti prievolę naujajam kreditoriui – ieškovei, nepateikus autentiško turinio sutarties dėl reikalavimo perleidimo skolininkui, taip pat ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą skolininkės (atsakovės) informavimą apie įvykusį reikalavimo teises perleidimą, o tai neleido teismui daryti išvadą, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę nuo 2021 m. gegužės 7 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo pateikimo. Ieškovė galimo reikalavimo perleidimo fakto negalėjo panaudoti prieš atsakovę nuo 2021 m. gegužės 7 d., kadangi su autentiško turinio reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė buvo supažindinta tik bylos nagrinėjimo metu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „EPTS“ (pradinis kreditorius) turi teisę reikalauti iš UAB „Aknera“ 22 844,86 Eur skolos, ir 550,55 Eur iš kitos sutartyje nurodytos įmonės. 2021 m. gegužės 7 d. kreditorė (ieškovė UAB „Juris LT“) ir trečiasis asmuo sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai, trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į atsakovę, pradinis kreditorius (trečiasis asmuo) atsakovei pardavė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, kurias atsakovė priėmė, pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino. Taip pat nustatyta, kad pradinis kreditorius, perleisdamas reikalavimo teisę, pareiškė, patvirtino ir garantavo, kad reikalavimo teisę sudaro 22 844,86 Eur skola, delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 22 844,86 Eur skolą, taip pat priteisė 8 proc. dydžio 438,29 Eur palūkanų pagal ieškinyje pateiktą skaičiavimą už laiku neįvykdytą mokėjimą bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalys, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Apeliacijos dalykas – CK 6.109 straipsnio normų, reglamentuojančių kreditoriaus pareigą pranešti apie reikalavimo perleidimą skolininkui, aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje.
11. Apeliantė nurodo, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su reikalavimo perleidimo sutartimi – reikalavimo perleidimo sutartis jai buvo persiųsta elektroniniu paštu, sutarties tekstas nebuvai patvirtintas, dalis teksto buvo užtušuota markeriu. Dokumento kopija negali būti laikoma ir / ar pripažįstama tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimo faktą CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl apeliantės vertinimu, ji neturėjo pagrindo vykdyti prievolę naujam kreditoriui.
12. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
13. Pažymėtina, jog reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.
14. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas įstatymo imperatyviai draudžiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3 ) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; kt.). Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčijo nei pradinio sandorio, nei reikalavimo perleidimo sandorio, ji atsisakė vykdyti prievolę naujam kreditoriui formaliuoju (procedūriniu) pagrindu – pareiškė, kad, kadangi reikalavimo perleidimo sutartis jai buvo persiųsta elektroniniu paštu ir dokumento kopija patvirtinta nebuvo, t. y. ji nebuvo tinkamai, pagal CK 6.109 straipsnio nuostatas informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl, jos manymu, reikalavimo perleidimas nesukelia jai teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė duomenų, kad vykdė prievolę ar jos dalį pradiniam kreditoriui.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirkinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. CK 6.109 straipsnio 5 dalis nustato, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui iš šios sutarties pateikimas skolininkui.
18. Sprendžiama, kad apeliantė netinkamai aiškina CK 6.109 straipsnio nuostatas. Priešingai, nei teigia apeliantė, įstatymas nereikalauja pateikti skolininkui reikalavimo perleidimo sutarties originalą arba tinkami patvirtintą reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. CK 6.109 straipsnio 1 dalis numato galimybę pateikti skolininkui kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepatvirtintos reikalavimo perleidimo sutarties kopijos įteikimas skolininkei (apeliantei) elektroninio pašto priemonėmis neprieštarauja CK 6.109 straipsnio nuostatoms, todėl reikalavimo perleidimas sukėlė apeliantei teisines pasekmes nuo tokio pranešimo įteikimo (t. y. nuo pranešimo 2017 m. gegužės 7 d.) kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
19. Apeliantė taip pat nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės rašytinio susitarimo dėl netesybų nebuvo, todėl ieškovė pranešime nepagrįstai nurodė įgijusi reikalavimą į 913,79 Eur netesybas (delspinigius). Nagrinėjamos bylos duomenimis 2021 m. balandžio 1 d. pirmosios instancijos teismas patenkino kreditoriaus (ieškovės) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir išdavė teismo įsakymą dėl 18 354,77 Eur skolos. Šis teismo įsakymas panaikintas 2021 m. liepos 7 d. teismo nutartimi, priėmus ieškovės (kreditorės) ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, ieškovė paskaičiavo palūkanas nuo kiekvienos PVM sąskaitos faktūros ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, dėl to ieškiniu prašė priteisti 23 323,15 Eur skolą su palūkanomis ir išlaidomis.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu teismas delspinigių nepriteisė. Teismas faktiškai iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė iš ieškovės 22 844,86 Eur skolą, pagal PVM sąskaitas faktūras, ir 2021 m. gegužės 19 d. atsakovės ir pradinio kreditoriaus skolų suderinimo akts patvirtina, jog atsakovė skolinga 22 844,86 Eur. Ieškinio reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo sandorio nagrinėjamoje byloje nepareikštas, todėl apeliantės skundo argumentas, kad pranešime be pagrindo buvo nurodyta 913,79 Eur suma nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, taip pat negali būti apeliacijos dalyku, neturi reikšmės. Teismas, atsakovei neprieštaraujant, priteisė ieškovės naudai procesinių palūkanų 438,29 Eur nuo priteistos sumos pagal ieškinyje pateiktą skaičiavimą už laiku neįvykdytą mokėjimą bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl šios teismo sprendimo dalies apeliantė argumentų nepateikė.
Dėl bylos procesinės baigties.
21. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
23. Nagrinėjamu atveju atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės UAB „Aknera“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.