Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas 1996 m. spalio 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 1 m 6 mėn., teistumo neturi, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2012 m. balandžio 28 d. apie 18 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,15 ‰ (promilės)), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., Širvintų r., šeimyninio konflikto metu savo sugyventinei R. S. tyčia koja spyrė į dešinę ranką, tuo padarydamas dešinės rankos dilbio srities hematomą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. S. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad su sugyventine R. S. gyvena kartu apie 5 metus, adresu (duomenys neskelbtini)., turi bendrą dukrą, su sugyventine sutaria gerai. 2012 m. balandžio 28 d. jis nuėjo pas brolį į gimtadienį, o jo sugyventinė R. nuėjo į vestuves. Gimtadienyje jis gėrė alkoholinius gėrimus ir vakarop grįžo į namus, prigulė už ūkinių pastatų ant pievutės ir pavėsyje užmigo, nes diena buvo karšta. Po kurio laiko atėjo jo sugyventinė, jį prikėlė ir liepė eiti į namus. Sugyventinė grįžusi iš vestuvių taip pat buvo neblaivi. Ji pradėjo A. V. priekaištauti, kad jis nėjo į vestuves, ir jie susipyko. Grįžę į namus, jie toliau pykosi. A. V. sakė sugyventinei, kad paliktų jį ramybėje, kad jie pasikalbės, kai abu bus blaivūs, tačiau ji vis tiek nesiliovė bartis ir A. V. stūmė į miegamąjį kambarį. A. V. supykęs dėl jos tokio elgesio koja spyrė jai vieną kartą į kažkurią ranką. Daugiau jokio smurto jos atžvilgiu nevartojo. Po to sugyventinė išėjo iš namų, jis užrakino namo duris ir nuėjo miegoti. Prabudo tik tada, kai į sodybą atvažiavo policija ir beldėsi į namo duris. Anksčiau jis sugyventinės atžvilgiu nėra smurtavęs ir gailisi, kad netinkamai pasielgė (b.l. 25-26).

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2012 m. balandžio 28 d. apie 17 val. ji grįžusi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad jos sugyventinis A. V. miega girtas pievoje. Ji sugyventinį prikėlė ir liepė eiti į namą. A. V. buvo piktas, kad ji jį prikėlė. Namuose R. S. sugyventiniui liepė eiti miegoti ir atsuko jį veidu į miegamąjį kambarį. A. V. dėl to supyko ir koja vieną kartą įspyrė jai į dešinę ranką, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 16).

2012 m. balandžio 28 d. 18.47 val. į (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. R. S. skundėsi, kad ją sumušė draugas. Po apžiūros R. S. diagnozuota dešinės rankos dilbio srities hematoma, ūmi stresinė reakcija (b.l. 14-15).

2012 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo fiksuotos įvykio aplinkybės, t. y. kad A. V. būdamas neblaivus varė iš namų savo sugyventinę, iš kojos spyrė į dešinę ranką, tuo sukeldamas fizinį skausmą, visą šį įvykį matė mažametis vaikas, R. S. duktė (b. l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio prietaiso „Drager“ kvito matyti, kad A. V. 2012 m. balandžio 28 d. 19.07 val. buvo nustatytas 3,15 ‰ girtumas (b.l. 19).

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas A. V. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos protokolu, medicinine pažyma.

Remdamasis aukščiau nurodytais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 140 straipsnio 1 dalį, nes jis spirdamas koja vieną kartą nukentėjusiajai į dešinę ranką tyčia sukėlė R. S. fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad susitaikė ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, žala nukentėjusiajai nepadaryta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 48, 49), yra nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje (b.l. 50), 1 kartą teistas, teistumo neturi (b.l. 37-44), administracine tvarka nebaustas (b.1. 45). Visi šie duomenys, taip pat kaltinamojo elgesys bylos nagrinėjimo metu (nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo) teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad A. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi yra nustatytos visos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Remdamasis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 7 p., 72² str. ir atsižvelgdamas, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, teismas A. V. skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 67 str., 72² str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p. ir 72² str. nuostatomis, skirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti 2012 m. balandžio 30 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie R. S. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Išaiškinti A. V., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.