Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, nuteistojo D. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo E. G. sulaikymo vykdant nuosprendį,

vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros,

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. G. konfiskuota valstybės naudai 10 Eur;

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo D. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos,

vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros.

Teisme taip pat buvo gautas nuteistojo J. S. apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio pakeitimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog J. S. Panevėžio apygardos teismą 2021 m. sausio 22 d. informavo, jog atšaukia savo apeliacinį skundą, todėl šis skundas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. G. nuteistas už tai, kad, laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko iki 2019 m. liepos 22 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo psichotropine medžiaga – 0,039 g amfetamino (koncentracija nuo 9,40%), kuri, vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 (toliau – ir Įsakymas) (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), yra psichotropinė medžiaga o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. liepos 22 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,039 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2019 m. liepos 22 d., laikotarpyje nuo 10.18 val. iki 10.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 10 Eur pardavė B. P..

2. D. B. nuteistas už tai, kad, laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gruodžio 9 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis medžiagomis – 18,3 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 2,8 % iki 7,09%, ir kurios, vadovaujantis Įsakymu bei 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), yra narkotinė medžiaga, ir psichotropinėmis medžiagomis – 1,375 g (17,4 % - 19,5%) amfetamino ir 0,168 g (12,5%) metamfetamino, kurie, vadovaujantis Įsakymu (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), yra psichotropinė medžiaga o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 9 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 18,3 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrakanabinolio koncentracija nuo 2,8 % iki 7,0%, ne mažiau kaip 1,375 g (17,4 % - 19,5%) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir ne mažiau kaip 0,168 g (12,5%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį: 18,3 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,168 g (12,5%) psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir dalį – 0,971 g psichotropinės medžiagos – amfetamino nuo įgijimo momento neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė paslėpęs gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pagalbinėse (rūsio bei laiptinės) patalpose, o kitą dalį – 0,404 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. gruodžio 9 d., 14.05 val., kuomet visos neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos atliktų kratų bei poėmio metu policijos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. nėra suformulavęs konkretaus prašymo apeliacinės instancijos teismui, tačiau, kaip galima suprasti iš šio skundo turinio, nuteistasis prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės bei ginčija dalį nusikalstamos veikos aplinkybių, susijusių su medžiagomis, rastomis adresu (duomenys neskelbtini).

4.2. Tvirtina, jog nusikaltimą įvykdė ne dėl tyčinių paskatų, o bijodamas asmenų, iš kurių įsigydavo narkotines ir psichotropines medžiagas, kadangi yra patyręs smurtą, sulaukęs jų grasinimų bei praradęs 5 000 Eur. Kitoje byloje, kuri šiuo metu atnaujinta, yra pripažintas nukentėjusiuoju ir pareiškęs civilinį ieškinį žmogui, per kurio draugų ratą galimai įsigydavo narkotinių medžiagų. Apie tai nebuvo išklausytas nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei bylą nagrinėjant teisme, todėl jo veikos paskatos liko neatkleistos. Teismas net nesistengė suprasti, kas turėjo įtakos jo pasirinktam elgesio būdui.

4.6. Apibendrindamas D. B. prašo parodyti pakuočių, rastų rūsio bendro naudojimo patalpose, ir apdegusių maišelių fragmentų nuotraukas; sužinoti, iš kur šie maišeliai buvo paimti ir jų turinį; atlikti pakuočių, rastų rūsio bendro naudojimo patalpose, DNR, pirštų antspaudų tyrimą; pateikti įrodymus, kokios konkrečiai medžiagos ir koks jų kiekis rasta pas M. B. ir J. S.; apklausti J. S., ar jis buvo suvartojęs 4 g nenustatytos medžiagos per kartą, iš kur ji buvo įgyta, kokia kaina ir kokiu tikslu jis tai padarė, kokiu būdu jis atsiskaitė; apklausti J. S. ir M. B., iš kur jie žino, kad įgyta medžiaga turėjo sudėtyje metamfetamino ar kitų psichotropinių medžiagų ir pagal ką jie apie tai sprendžia, taip pat ar po šių medžiagų vartojimo buvo sveikatos problemų, šalutinių poveikių; apklausti tyrėją, kodėl ji ignoravo D. B. parodymus, kad yra nukentėjęs nuo blogą įtaką dariusių asmenų; taip pat prašo teismo pateikti argumentus, kodėl nebuvo išklausytas apie aplinkybes, susijusias su nukentėjimu nuo kitų asmenų, kuo remiantis įrodyta, kad veika yra tyčinė, paaiškinti, kodėl bausmės atlikimas pataisos namuose kartu su blogą įtaką dariusiais asmenimis yra priimtiniausias jo pataisymui.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti nuteistųjų E. G. bei jo gynėjo ir D. B. apeliacinius skundus, nuteistieji ir jų gynėjai – apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. E. G. ir jo gynėjo bei D. B. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistojo E. G. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

8. Nuteistojo E. G. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad šioje baudžiamojoje byloje E. G. kaltė grindžiama tik prielaidomis, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, ignoravo nuteistajam palankius bylos duomenis, todėl, apeliantų vertinimu, teismo padarytos išvados remiasi vienpusiu ir šališku įrodymų vertinimu.

9. Visų pirma pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

10. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti duomenys įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

11. Iš apeliacine tvarka skundžiamo procesinio sprendimo turinio matyti, kad tiek E. G. kaltinantys, tiek jį teisinantys bylos duomenys buvo vertinami bendrai, nesuteikiant išankstinės įrodomosios reikšmės nė vienam iš jų. Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę grindė B. P. ir D. J. parodymais, kurie viso baudžiamojo proceso metu, nuo pat pirmos jų apklausos, buvo nuoseklūs ir sutapo tarpusavyje, kad 2019 m. liepos 22 d. D. J. per „Messenger“ programėlę susisiekė su E. G., užmaskuotai nurodydama, jog pageidauja įsigyti amfetamino, po ko jos nuvažiavo į jo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur E. G., įsėdęs į jų automobilį, paėmė iš B. P. 10 Eur bei padavė jai popierinį paketą su psichotropine medžiaga, kurį B. P. įsidėjo piniginę. Priešingai, nei teigia apeliantai, šiuos B. P. ir D. J. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visapusiškai ir nešališkai – iš kratos protokolo matyti, kad P. P. piniginėje rasta, be kita ko, popieriaus skiautė su viduje esančia medžiaga (t. 1, b. l. 105-108), kurios sudėtyje, atlikus specialų tyrimą, rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė – 0,039 g (t. 2, b. l. 116-120). Taip pat iš D. J. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad šiame telefone yra išlikęs susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje su adresatu „(duomenys neskelbtini)“ – E. G., vykęs nuo 2019 m. liepos 22 d., 9 val. 42 min., kurio metu D. J. ne anksčiau kaip 10 val. 18 min. nurodė, kad jai reikia „1“, t. y. vienos dozės amfetamino (t. 1, b. l. 136-140). Susirašinėjimo turinys visiškai patvirtina D. J. ir B. P. parodymus bei kartu aiškiai rodo, jog adresatas „(duomenys neskelbtini)“ yra nuteistasis E. G., ką D. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pareigūnei V. J., atlikusiai šio mobiliojo ryšio telefono apžiūrą. Todėl atlikti specialų D. J. telefono tyrimą, kaip to pageidauja nuteistasis E. G. ir jo gynėjas, yra netikslinga, nes toks veiksmas būtų perteklinis, dar kartą patvirtinantis aplinkybę, kuri byloje yra neginčijamai nustatyta kitais įrodymais, kuriais abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

12. Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog E. G., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ne mažiau kaip 0,039 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2019 m. liepos 22 d. už 10 Eur pardavė B. P..

13. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė E. G. parodymus, jog 2019 m. liepos 22 d. jis nebuvo susitikęs su B. P. ir D. J., o juo labiau – nepardavė amfetamino, kuriuos, nuteistojo vertinimu, patvirtina policijos pareigūno Ž. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei teismui pateiktos fotonuotraukos ir autoserviso užsakymo lapas. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams, kad tokie E. G. parodymai yra gynybinė pozicija, kuria nuteistasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, kadangi tokių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, tame tarpe ir tie, kuriuos E. G. ir jo gynėjas akcentuoja savo apeliaciniame skunde.

14. Iš pareigūno Ž. S. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 55), jo parodymų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme matyti, kad iš tiesų, kaip nurodo apeliantai, D. J. teigė, jog kuprinėje rastos medžiagos – kanapės priklauso kažkokiam jos draugui, tačiau tokia pirminė jos versija visiškai neturi reikšmės sprendžiant E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, kadangi jo B. P. parduoda psichotropinė medžiaga – amfetaminas buvo rasta ne kuprinėje, o B. P. kartu su savimi turėtoje rankinėje esančioje piniginėje. Pareigūnas D. V. teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka nurodė, kad negirdėjo ką Ž. S. kalbėjo su D. J. bei neatsimena, ką sakė B. P., todėl šio pareigūno parodymai, priešingai nei teigia apeliantai, taip pat niekaip nepatvirtina E. G. ir jo gynėjo skunde keliamų E. G. teisinančių versijų.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad autoserviso UAB „V.“ užsakymo lapas (t. 7, b. l. 120), automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka bei duomenys apie jos sukūrimo datą (t. 7, b. l. 143, 144) įrodo, kad kaltinime nurodytu metu – 2019 m. liepos 22 d., laikotarpyje nuo 10 val. 18 min. iki 10 val. 30 min., E. G. buvo ne nusikaltimo vietoje, tačiau teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą, kadangi iš E. G. ir D. J. susirašinėjimo turinio matyti, jog 2019 m. liepos 22 d., ne anksčiau kaip 10 val. 18 min., E. G. parašė D. J., jog „dėl tiek tai be reikalo grįžau į miestą“, t. y. dėl vienos dozės pardavimo, kas aiškiai rodo, jog E. G., 9 val. 59 min. padaręs automobilio fotonuotrauką bei 10 val. 06 min. pasirašęs apeliantų nurodomą aktą (kuriame nurodoma „automobilį atsiėmiau, su informacija apie automobilį susipažinau, atliktų darbų kokybei priekaištų neturiu“) bei atsiėmęs automobilį iš autoserviso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliantų nurodomi dokumentai nepaneigia, o priešingai – patvirtina kaltinime nurodytas nusikaltimo aplinkybes ir išvadą, kad E. G. kaltinime nurodytu metu platino psichotropines medžiagas.

16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Nuteistojo vertinimu, bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumas pasireiškė nevertinant E. G. palankių duomenų ar vertinant juos nuteistojo nenaudai, netenkinant gynybos prašymų, akivaizdžiai rodant palankumą valstybiniam kaltintojui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokie apelianto teiginiai negali būti vertinami kaip rodantys teismo šališkumą.

17. Nors teismas netenkino gynybos prašymo iškviesti į teismo posėdį pareigūną D. V. (t. 7, b. l. 109-110) bei atlikti specialų tyrimą, siekiant nustatyti, kam priklauso paskyra „(duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 146-147), tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo ir garso įrašo turinio matyti, kad teismas tokį sprendimą priėmė išklausęs kitų proceso dalyvių nuomonę bei pateikęs aiškius bei išsamius tokio sprendimo priėmimo motyvus. Tai, kad nuteistojo gynybos nurodyti įrodymų tyrimo veiksmai pirmosios instancijos teisme neatlikti, nereiškia, jog buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistojo procesinės teisės ar kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme apklaustas pareigūnas D. V. nenurodė aplinkybių, kurios būtų reikšmingos sprendžiant E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas tenkino eilę kitų E. G. gynybos prašymų – iškvietė į teismo posėdį B. P. sutuoktinį, kuris atsisakė duoti parodymus, taip pat pareigūnus Ž. S. ir V. J., prijungė prie bylos gynybos pateiktus E. G. charakterizuojančius dokumentus. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ir garso įrašo turinio nenustatyta, kad bylą nagrinėjusi teisėja būtų rodžiusi palankumą valstybiniam kaltintojai ar tendencingai uždavinėjusi klausimus B. P. ir D. J., ką nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde. Taigi, byloje nenustatyta jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, su kuriuo apeliantai nesutinka, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teiginiams, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą.

18. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl E. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Vertinti surinktus įrodymus kitaip ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų skunde nurodytais argumentais kolegija neturi pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo D. B. apeliacinio skundo

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. neginčija nusikalstamos veikos aplinkybių, susijusių su jo darbo vietoje rastomis psichotropinėmis medžiagomis, tačiau kelia abejones dėl rūsio ir laiptinės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, teigdamas, jog šios medžiagos gali būti ne jo, o kaimynų, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su šių medžiagų platinimu kitiems asmenims.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Teismas D. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, grindė visų pirma jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje, kad tiek jo darbo vietoje, tiek rūsio ir laiptinės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagas priklauso jam, šias medžiagas jis laikė platinimo tikslais. Teismas teisingai nustatė, kad tokius D. B. parodymus visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – J. S. parodymai, kad pirko psichotropines medžiagas iš D. B., taip pat parodymo atpažinti protokolai, iš kurių matyti, kad J. S. atpažino D. B. kaip asmenį, pardavusį jam psichotropines medžiagas, o D. B. J. S. – kaip asmenį, jas pirkusį; taip pat specialisto išvada, kratų, poėmio protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiedamas į vientisą loginę grandinę, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė išsamius motyvus, kuriais grindžiama išvada dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog šie įrodymai įvertinti netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

21. D. B. nurodo, kad, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, suklydo prisipažindamas, kad rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam ir kad jos buvo skirtos platinimui. Teisėjų kolegija tokią apelianto versiją laiko siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ši versija iškelta po to, kai teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją paneigia ne tik kiti byloje surinkti įrodymai, bet ir paties D. B. ankstesni nuoseklūs parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų D. B. pripažino apklausų atliekant ikiteisminį tyrimą metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje, nuosekliai nurodydamas, kad įsigijo narkotines bei psichotropines medžiagas pardavimui bei laikė jas savo darbo vietoje ir rūsyje bei bendro naudojimo laiptinėje. D. B. nurodė tikslias šių medžiagų laikymo vietas bei jų įpakavimus, kurių negali žinoti asmuo, nesusijęs su šiomis medžiagomis, todėl akivaizdu, kad šios medžiagos priklauso būtent jam.

22. Apeliantas teigia pasigedęs įrodymų, kokią konkrečiai medžiagą pardavė M. B. ir J. S., reiškia abejones, ar tai iš tiesų buvo amfetaminas. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad, nors M. B. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad pirko iš D. B. amfetaminą, tačiau nei kaltinamasis aktas, nei skundžiamas nuosprendis nėra grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su psichotropinių medžiagų pardavimu šiam asmeniui, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su siekiu paneigti psichotropinių medžiagų pardavimą M. B., nenagrinėtini. Pasisakant dėl psichotropinių medžiagų pardavimo J. S., pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duotais J. S. ir D. B. parodymais nustatyta, jog nuteistasis pardavė J. S. būtent amfetaminą. Nėra jokio pagrindo tikėti nuteistojo keliama versija, kad pardavė J. S. gliukozę, fluktozę ar kitą medžiagą, kadangi J. S., kaip matyti iš jo paties parodymų, yra vartojantis psichotropines medžiagas asmuo ir turi įgūdžių amfetaminą atskirti nuo kitų medžiagų, ką patvirtina ir aplinkybė, kad jis 2018 m. gruodžio mėnesį buvo nusivylęs D. B. jam parduoto amfetamino kokybe (t. 5, b. l. 101-105). Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad J. S. nurodė tik tai, jog yra pirkęs iš D. B. 4 g amfetamino, o ne tą, kad per kartą suvartojo 4 g psichotropinės medžiagos, kuo apeliaciniame skunde bando įtikinti D. B..

23. Taip pat D. B. apeliaciniame skunde ginčija nustatytas susitikimų su J. S. aplinkybes, tvirtindamas, jog nelogiška, kad jis būtų galėjęs kur nors nekonkrečioje vietoje laukti J. S., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pats D. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad ne jis laukdavo J. S., o pastarasis – D. B., ką patvirtino ir J. S., nurodęs, kad po trumpo skambučio D. B., laukdavo jo (duomenys neskelbtini) mikrorajone neapibrėžtoje vietoje arba prie parduotuvės „S.“, kur D. B. kartais atvažiuodavo ir praėjus valandai po skambučio.

24. Nuteistasis prašo pateikti argumentus, kuriais remiantis nustatyta, kad jo veika yra tyčinė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje D. B. tyčios turinys yra aptartas itin detaliai (nuosprendžio 17 lapas). Teisėjų kolegija visiškai pritaria šiems motyvams, papildomai pažymėdama, kad D. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo spontaniška, ji buvo apgalvota, neabejotinai konspiracijos tikslais narkotines ir psichotropines medžiagas laikant skirtingose vietose, sugalvojus jų platinimo schemą, pats nuteistasis patvirtino supratęs pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, todėl akivaizdu, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

25. BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti, kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-319-976/2015 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, atsakiusi į esminius D. B. apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų argumentų nepasisako, kadangi jie, kolegijos vertinimu, nėra esminiai ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir visiškai pagrįstai D. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

27. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. taip pat prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – neskiri jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

28. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų. Šis nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl, sutinkamai su BK 75 straipsnio nuostatomis, nėra netgi formalių sąlygų atidėti D. B. paskirtos bausmės vykdymą. Svarstyti klausimą dėl bausmės švelninimo šiuo atveju galima tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato, jog jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, jame nurodytus motyvus dėl bausmės D. B. paskyrimo, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra pakankamai, kad būtų pagrįsta D. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

30. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kad D. B. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, tai, kad jis anksčiau teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, yra baustas administracine tvarka. Teismas įvertino ir apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad D. B. dirba, turi mažametį vaiką iš ankstesnės santuokos, jo sužadėtinė laukiasi. Šios aplinkybės sąlygojo sprendimą skirti nuteistajam trumpiausią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą, nors, sutinkamai su BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turėjo diskreciją parinkti didesnį skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio, kadangi D. B. atžvilgiu yra ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo šias pirmos instancijos teismo išsamiai ir teisingai įvertintas aplinkybes vertinti iš naujo ir tuo pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ypač atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių egzistavo ir D. B. vykdant nusikaltimą, tačiau nuo priešingos teisei veikos nesustabdė. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad jo darbo vieta yra stebima vaizdo kameromis, todėl, apelianto vertinimu, bausmę vykdančios institucijos pareigūnai galėtų jį didžiąją paros dalį stebėti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad įrengtos vaizdo kameros nesutrukdė D. B. darbo vietoje laikyti psichotropines medžiagas, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog filmuojama darbo vieta galėtų atgrasyti D. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir ateityje.

31. Apeliantas skunde taip pat gana plačiai dėsto argumentus, susijusius su siekiu pagrįsti aplinkybę, kad buvo priverstas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nes bijojo D. K. ir asmenų, kurie neva jo atžvilgiu yra vartoję smurtą, grasinimus ir pan. Tačiau teisėjų kolegija tokią versiją atmeta kaip niekuo neparemtą, nes D. B. nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių konkrečių duomenų, be to, ši versija prieštarauja paties nuteistojo parodymams akistatos su D. K. metu, kad D. K. nėra jam grasinęs (t. 4, b. l. 133-138). Kita vertus, analogišką versiją nuteistasis kėlė ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-757-978/2016, tačiau bausmės paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, nepadarė jokios įtakos D. B., kadangi akivaizdu, jog asmuo, net ir įkalbinėjamas ar jusdamas kitų asmenų psichologinį spaudimą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, būdamas suinteresuotas antrą kartą nepatirti baudžiamųjų teisinių sankcijų, dėtų visas pastangas nuo tokios veiklos atsiriboti arba kreiptųsi į teisėsaugą, pranešdamas apie susidariusią situaciją. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. to nepadarė, todėl akivaizdu, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis platino savo laisva valia.

32. Taigi, aptartos ir byloje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai), yra teisinga, jos negalima laikyti aiškiai per griežta, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

33. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. kovo 10 d. pažymą Nr. 2, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo D. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš kurios matyti, jog advokatės R. Butnevičienės teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos D. B. išlaidų suma yra 167,94 Eur (t. 8, b. l. 84). Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), atmetus D. B. apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš D. B. priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. G. ir jo gynėjo advokato Ramūno Mikulsko bei nuteistojo D. B. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš D. B. 167,94 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 94 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.