Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartimi UAB „CEC“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-1656-109/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi patikslino BUAB „CEC“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukdamas į jį UAB „Molesta“ ir jos 347 551,52 Lt reikalavimą.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteista ieškovui iš atsakovo 26 407,52 Lt skolos, 17 208,61 Lt delspinigių ir 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (43 616,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas sustabdyti šią civilinę bylą, nenurodė, kokie byloje, kurioje jis yra padavęs ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, išaiškėję faktai gali būti reikšmingi nagrinėjamoje byloje ir kokias aplinkybes jie pagrįstų. Ieškovo reikalavimai šioje byloje grindžiami šalių pasirašytais dokumentais, patvirtinančiais statybos rangos darbų atlikimo iki 2008 m. birželio 25 d. faktą. Atsakovas priėmė šiuos darbus, nepareikšdamas jokių pretenzijų dėl jų kokybės. Atliktų darbų aktai nenuginčyti teismine tvarka. UAB ,,Molesta“ 2008 m. spalio 15 d. ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negrindžiamas 2008 m. gegužės–birželio mėnesiais UAB „CEC“ atliktų darbų nekokybiškumo faktu, jame pareikštos UAB „Molesta“ pretenzijos dėl kitų, nesančių šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektu, pagal sutartį 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktų statybos rangos darbų. Šioje byloje nereiškiama jokių reikalavimų, susijusių su 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktais statybos rangos darbais. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad šalių reikalavimai šioje civilinėje byloje dėl skolos už pagal sutartį 2008 m. gegužės–birželio mėnesiais atliktus bei priimtus darbus priteisimo ir civilinėje byloje Nr. 2-3663-578/2008 dėl nuostolių, susijusių su pagal sutartį 2008 m liepos–rugpjūčio mėnesiais atliktais statybos rangos darbais, atlyginimo nesusiję, civilinėje byloje Nr. 2-3663-578/2008 nustatyti faktai nereikšmingi nagrinėjamai bylai ir negali turėti įtakos šios bylos rezultatui, taip pat nepadėtų nė vienos iš bylų išnagrinėti operatyviau. Dėl to teismas pripažino atsakovo reikalavimą dėl bylos sustabdymo nepagrįstu.

Nesutikdamas su atsakovo pozicija, kad jis neprivalo sumokėti ieškovui skolos už 2008 m. gegužės–birželio mėnesiais atliktus darbus, kol nebus priimtas teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo, teismas nurodė, jog atsakovo pareiga atsiskaityti už jo priimtus darbus atsirado tada, kai darbai buvo priimti ir suėjo Sutarties 4.1.1 punkte nustatytas šešiasdešimties dienų apmokėjimo terminas. Tuo tarpu atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumas teismo dar nepatvirtintas, todėl ieškovas kol kas neturi pareigos atlyginti atsakovui jo apskaičiuotus nuostolius.

Nustatęs, kad iš Vilniaus apygardos teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2-3663-578/2008 Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartimi buvo atnaujinta ir sujungta su UAB ,,CEC“ bankroto byla Nr. B2-547-109/2009, teismas sprendė, kad atsakovo prašymas sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su civiline byla Nr. 2-3663-578/2008 yra neįgyvendinamas, nes tokios bylos nebėra. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo sujungti nagrinėjamą bylą su UAB „CEC“ bankroto byla Nr. B2-1656-109/2008 (vėliau pakeistas į Nr. B2-547-109/2009), nurodydamas, kad BUAB „CEC“ reikalavimas UAB „Molesta“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir UAB „Molesta“ reikalavimas BUAB „CEC“ dėl nuostolių atlyginimo tarpusavyje nesusiję, dėl bylų sujungimo nepateisinamai ilgai užsitęstų šios civilinės bylos nagrinėjimas, taip būtų pažeisti operatyvumo ir teisingumo principai.

Atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovas prieštaravimuose neginčija skolos buvimo fakto ar pareigos atsiskaityti su ieškovu, tik siekia reikalavimų įskaitymo, teismas nurodė, jog tai šiuo metu neįmanoma, nes ieškovui iškelta bankroto byla ir skolų užskaitymai pažeistų ieškovo kreditorių interesus. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas mokėjimus už atliktus darbus sulaikė, vadovaudamasi sutarties 4.4 punktu, pagal kurį jis įgyja tokia teisę, jeigu dėl subrangovo (ieškovo) kaltės darbai atlikti netinkamai ir (ar) per generalinio rangovo (atsakovo) nurodytą terminą nepašalinti defektai. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2008 m. gegužės–birželio mėn. ieškovas atliko darbus nekokybiškai ir dėl to atsakovas turėjo pagrindą sulaikyti mokėjimus už šiuos darbus, t. y. neįrodė, kad mokėjimai sulaikyti teisėtai, teismas pripažino ieškovo reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą pagrįstais ir teisėtais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą pakeitė, išdėstydama jį taip: „Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. preliminaraus sprendimo dalis dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimo išlaidų priteisimo. Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ ieškovui BUAB „CEC“ 4858,98 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (31 266,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1075,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 468,96 Lt žyminio mokesčio ir 8,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteisti iš ieškovo BUAB „CEC“ 3,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Kitą preliminaraus sprendimo dalį palikti nepakeistą“.

Pažymėjusi, kad atsakovas savo nesutikimą sumokėti ieškovui skolą siejo su jo paties ieškovui pareikšto ieškinio dėl nuostolių, patirtų ieškovui netinkamai atlikus statybos rangos darbus, atlyginimo išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB ,,CEC“ bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, 2009 m. liepos 9 d. nutartimi įtraukdamas į BUAB „CEC“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą UAB „Molesta“ 347 551,52 Lt reikalavimą, nurodytą atsakovo ieškinį iš esmės patenkino. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė neleidžia sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, apribojo atsakovo teisminės gynybos galimybę, taip pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

Dėl atsakovo argumentų, kad mokėjimus ieškovui jis sulaikė, remdamasis sutarties 5.2, 8.8 punktais, kuriuose aptarta generalinio rangovo teisė sustabdyti mokėjimus iki bus pašalinti subrangovo atliktų darbų nustatyti defektai ir trūkumai, teisėjų kolegija nurodė, kad šių sutarties nuostatų ir 4.4 punkto analizė leidžia teigti, jog atsakovas galėjo sustabdyti tolesnių piniginių įsipareigojimų vykdymą arba sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus tuo atveju, jeigu jie buvo atlikti netinkamai. Kadangi ieškovas prašė priteisti 26 407,52 Lt skolą už tinkamai atliktus darbus, kurie nesusiję su atsakovo kitoje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, tai atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nesumokėti skolos (CK 6.1 straipsnis). Atsakovo nuorodą į sutarties 8.10 punktą, leidžiantį įskaičiuoti netesybas į galutinį atsiskaitymą arba išskaičiuoti iš atsiskaitymo sumų, teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta, nes, iškėlus ieškovui bankroto bylą, tokie įskaitymai negalimi (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Pažymėjusi, kad ieškovas prievoles dėl šios bylos ginčo objektu esančių statybos rangos darbų atlikimo įvykdė tinkamai, teisėjų kolegija atmetė ir atsakovo argumentus, jog ieškovo, kuris pats pažeidė sutarties sąlygas, teisės negali būti ginamos, taikant atsakovui civilinės atsakomybės institutą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo pateiktas delspinigių apskaičiavimas atliktas padarius aritmetinių klaidų. Realus delspinigių už ieškovo nurodytą laikotarpį dydis pagal sąskaitą faktūrą CEC Nr. 0000641 yra 2227,33 Lt, pagal sąskaitą faktūrą CEC Nr. 0000644 – 7490,64 Lt, o visa ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma, skaičiuojant 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo skolos sumos (sutarties 8.2 punktas), yra 9717,97 Lt. Pažymėjusi, kad netesybos atlieka ne baudimo, o kompensacinę funkciją, ieškovo prašomą priteisti delspinigių dydį, sudarantį 73 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos, nesant patikimų duomenų apie ieškovo dėl atsakovo įsipareigojimo nevykdymo patirtus nuostolius, teisėjų kolegija pripažino prieštaraujančiu CK 1.5 straipsnio nuostatoms, todėl, siekdama šalių interesų pusiausvyros, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašomų priteisti netesybų dydį sumažino iki 0,1 proc. (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).