Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant atsakovei V. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1481-717/2009 pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms V. P. ir R. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymą asmens (vairuotojo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (transporto priemonės savininko), atsakomybė. Dėl žalos padarymo ieškovui neapdrausta transporto priemone yra ir atsakovės R. R. kaltė, pasireiškusi neatsargumu (CK 6.248 straipsnis). Tarp R. R., kaip transporto priemonės savininkės, neteisėtų veiksmų (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu nustatytų pareigų nesilaikymas) ir kilusių pasekmių (ieškovo patirta žala) yra priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.248 straipsniai). Tai, jog V. P. sutiko su jai pareikštu ieškiniu, negali apriboti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo ir iš transporto priemonės Mazda Premacy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės R. R. Transporto priemonės savininko ir žalą padariusio asmens tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis nėra reikšmingi ieškovui ir neriboja bei nepanaikina jo reikalavimo teisės. Atlyginę ieškovui jo išmokėtą sumą, tiek eismo įvykio kaltininkas, tiek transporto priemonės savininkas turi teisę spręsti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, vadovaudamiesi bendrosiomis skolininkų daugėto atsakomybės taisyklėmis.

Patenkinus atsakovės V. P. prašymą jai leisti žalą ieškovui atlyginti dalims, mokant po 300 Lt kas mėnesį, neproporcingai pažeidžiami ieškovo teisėti interesai, sudaromos sąlygos žalą padariusiems asmenims nepagrįstai ilgą laiką išvengti atsakomybės. Pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą, turi ne vien tik V. P., bet ir R. R. solidariai. Nesant lėšų pas vieną bendraatsakovę, žalos atlyginimas turi būti išieškomas iš kitos bendraatsakovės visa apimtimi (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Vien nevienoda šalių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteikiama tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Net esant vien tik V. P. atsakomybei prieš ieškovą, ji neįrodė, kad jos materialinė padėtis yra itin sunki, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Ieškovo žiniomis, V. P. dirbo UAB „Švaros biuras“ nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau nuo ieškovo pretenzijos įteikimo 2007 m. rugsėjo 28 d. ji delsia atlyginti dėl eismo įvykio ieškovo patirtus nuostolius. Neatsižvelgta į aplinkybę, jog net ir esant sunkiai materialinei padėčiai, ilgas skolininko delsimas atsiskaityti su kreditoriumi nėra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). V. P., kaip transporto priemonės savininkės R. R. atstovė pagal įstatymą, turėjo galimybę apdrausti jos naudojamą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Patenkinus V. P. reikalavimą dėl žalos atlyginimo dalimis, ieškovas patirs papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, susijusių su žalos bylos administravimu.

Prašo pakeisti sprendimą ir priteisti solidariai iš bendraatsakovių 6361,95 Lt nuostoliams atlyginti, bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. gegužės 26 d. dėl atsakovės V. P., vairavusios atsakovei R. R. priklausančią transporto priemonę Mazda Premacy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos UAB „Sanitas“ priklausanti transporto priemonė Ford Mondeo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei J. N. priklausanti transporto priemonė Mazda 323F (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Eismo įvykio metu V. P. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę Mazda Premacy nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas, vadovaudamasis 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 6, kompensavo draudimo bendrovėms UAB „Sanitas“ ir J. N. už jiems priklausančių automobilių apgadinimą išmokėtas atitinkamai 5280,95 Lt ir 1081 Lt draudimo išmokas. Vadovaudamasis CK 6.280 straipsniu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi ieškovas prašė solidariai priteisti nuostolių atlyginimą iš avarijos kaltininkės ir transporto priemonės savininkės.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl solidaraus nuostolių atlyginimo priteisimo, motyvuodamas tuo, jog automobilį vairavo atsakovė V. P. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui. Automobilio Mazda Premacy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriuo buvo apgadintos tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės, savininkė yra atsakovė R. R., todėl jai teko pareiga jį apdrausti. To paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkai ir valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Darytina išvada, kad automobilio savininkė atsakovė R. R. neturėjo teisės leisti atsakovei V. P. naudotis neapdraustu automobiliu. Leidusi atsakovei V. P. naudotis neapdraustu automobiliu, atsakovė R. R. pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, konstatavo, jog pagal šią įstatymo nuostatą Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtą išmoką tretiesiems asmenims, t. y. taikyti subrogaciją. Nurodė, kad įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Pažymėjo, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio savininkės atsakovės R. R. atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo autoįvykio metu, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo reikalavimo apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovių V. P. ir R. R. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovėms pažeidus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, joms taikytina solidarioji atsakomybė.

Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovės V. P. prašymą išdėstyti priteistos žalos atlyginimą ieškovui, mokant kas mėnesį po 300 Lt iki visiško žalos atlyginimo. Aplinkybė, jog atsakovė V. P. dirbo UAB „Švaros biuras“ nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d., nepaneigia jos sunkios turtinės padėties šiuo metu. Atsakovė šiuo metu nedirba, jos pajamas sudaro tik gaunama pašalpa. Atsakovės V. P. delsimą vykdyti prievolę atlyginti ieškovui nuostolius lėmė jos nesutikimas su apskaičiuotos žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žalos atlyginimas pernelyg ilgai neužsitęs. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas turėtų jam neigiamų pasekmių (CPK 178 straipsnis). Ieškovui priteista skola bus sugrąžinta, tik per ilgesnį laikotarpį. Skolos grąžinimo ar išieškojimo išdėstymas laiko atžvilgiu nesukuria pridėtinės vertės ieškovui, tačiau atsižvelgiant į atsakovės V. P. sunkią turtinę padėtį, ieškovo įmonės specifiką atitinkančią verslo riziką, lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principus, toks sprendimo vykdymo išdėstymas yra pateisinamas.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – 6361,95 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ieškovui priteistinos solidariai iš atsakovių V. P. ir R. R. (CPK 330 straipsnis). Perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos – pakeistinos sprendimo dalys, kuriomis ieškovui iš atsakovės V. P. priteista 633,3 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovės V. P. priteista 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir iš atsakovių V. P. ir R. R. ieškovui priteisti po 316,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – po 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, iš atsakovių V. P. ir R. R. ieškovui priteistina po 95,5 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, valstybei – po 2,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.

Ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) priteistą sumą - 6361,95 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną litą 95 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - priteisti solidariai iš atsakovių V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės V. P. priteista 633,3 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovių V. P. ir R. R. priteisti po 316,65 Lt (tris šimtus šešiolika litų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovių V. P. ir R. R. priteisti po 15 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusios Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalies nekeisti.

Ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovių V. P. ir R. R. priteisti po 95,5 Lt (devyniasdešimt penkis litus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Valstybei iš atsakovių V. P. ir R. R. priteisti po 2,02 Lt (du litus 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.