- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- 1-2313-288/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07890-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. G., A. M.
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas, Daiva Galdikaitė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir
S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. ir S. B. 2020-02-23, apie 2.44 val. viešoje vietoje – naktiniame klube (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, A. S., kuriam nustatytas 1,31 promilės girtumas, tris kartus smūgiuodamas abiem rankom į krūtinę nuketėjusiam A. G., sukėlė jam fizinį skausmą, S. B., kuriam nustatytas 1,61 promilės girtumas, vieną kartą dešiniu kumščiu, smogė apsaugos darbuotojui A. G. į kairę ausį, tuo sukėlė nukentėjusiam A. G. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės ausies kaušelio sumušimu, o apsaugos darbuotojui A. M. sugriebus S. B. už dešinės rankos ir bandant jį sulaikyti, S. B. vieną kartą dešiniu kumščiu smogė A. M. į kaktą, sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, po to spirdamas ir suduodamas smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, sukėlė nukentėjusiam A. M. fizinį skausmą, grumtynių metu suplėšė apsaugos darbuotojo A. M. švarką, 50 eurų vertės, tokiais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai.
Kaltinamasis A. S. parodė, kad įvykio dieną buvo naktiniame klube kartu su S. B.. Susiruošė eiti į namus, norėjo pasiimti striukę, užeiti į tualetą. Jį pradėjo vesti link durų. Atsistumdamas, gavo dujų. Nesmūgiavo, o tik tris kartus stūmė nukentėjusį. Pripažįsta kaltę, jog sudavė, lauke buvo šalta ir jis buvo tik su vienais marškinėliais. Jį norėjo iš baro išmesti be striukės. Baro viduje vartojo alkoholinius gėrimus, prie merginų nesikalbinėjo. Pripažįsta sukėlęs muštynes.
Kaltinamasis S. B. parodė, jog įvykio dieną ėjo iš klubo, kai pamatė, kad rūbinėje jo draugą nupurškė dujomis. Kad tai buvo apsaugos darbuotojai, jis nesuprato, nes buvo civiliai apsirengę. Priėjo paklausti kas čia vyksta, jam atsakė, kad jis nesikištų. Stengdamasis išvengti dujų purškimo, smūgiavo vieną kartą į ausį vienam iš nukentėjusių. Jį kažkas iš nugaros traukė, tai atsisukęs smogė kitam į kaktą. Labai gailisi dėl įvykdyto. Nematė, kad A. S. agresyviai elgtųsi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusių parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjęs A. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) bare apsaugos darbuotoju. Bare vyksta muštynės kas kart kai jis dirba. Vasario 23 d., išprašant pilietį iš klubo, jis agresyviai elgėsi. Merginos skundėsi kaltinamojo A. S. elgesiu. Išprašant kaltinamąjį, jis tris kartus pastūmė nukentėjusį, tuomet liudytojas panaudojo dujas. Buvo dar grasinimai susidoroti, jie kvietė policiją, nes buvo panaudotos apsaugos priemonės. Kai priėjo jo kolega, kaltinamasis Sinkevičius sudavė smūgį ir jam. Abu kaltinamieji smogė jam į ausį, o kadangi jis buvo su racija-ausine, tai smūgis buvo stiprus, A. S. dar ir rankomis jam sudavė smūgius. Prašo priteisti iš S. B. 3000 eurų, o iš A. S. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes kitų asmenų akivaizdoje klube jį pažemino.
Nukentėjęs A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirba apsaugos darbuotoju. Įvykio metu dirbo bare. A. S. bare plūdosi necenzūriniais žodžiais, nenoriai reagavo į pastabas, išprašomas iš baro nenorom ėjo prie lauko durų. Priėjęs kitas kaltinamasis S. B., be jokių priežasčių daug kartų trenkė nukentėjusiajam į galvą. Abu nukrito, nukentėjęs laikė S. B. kol atvažiavo policija. Žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties buvo sumuštas. Dvylika dienų turėjo nedarbingumo pažymėjimą, po to dar ilgai galvą skaudėdavo, negalėdavo sportuoti. Dėl to prašo priteisti jam iš S. B. 4000 eurų moralinei žalai atlyginti. Dar turėjo materialinių išlaidų 50 eurų kainavo švarkas, kurį suplėšė, dar pirko vaistus.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjęs A. G. iš apteiktų 6 vyriškių nuotraukų atpažino S. B. nuotraukoje Nr. 1, kuris 2020-02-23, apie 2.45 val., naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną kartą kumščiu smogė jam į galvos kairę pusę (1 t., b. l. 34-36).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjęs A. G. iš apteiktų 6 vyriškių nuotraukų atpažino A. S. nuotraukoje Nr. 3, kuris 2020-02-23, apie 2.45 val., naktiniame klube „Mojo Launge“, Rotušės a. 20, Kaune, elgėsi agresyviai, o bandant jį išvesti iš klubo, jį pastūmė, po to stipriai sudavė jam į kairę ausį (1 t., b. l. 39-41).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G586/2020(02) nurodyta, kad A. G. padarytas kairio ausies kaušelio sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vienu trauminiu poveikiu. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu, t. y.2020-02-23. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 33).
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G587/2020(02) nurodyta, kad odos nubrozdinimai kaktoje A. M. padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimų pobūdis ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2020-02-23 ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 59-60).
BPC pateikto garso įrašo apžiūra, nustatyta, kad į BPC 2020-02-23, 2.51 val. skambino A. G. ir pranešė, kad naktiniame klube esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, apsaugos darbuotojui sudavė į galvą, jis gavo į ausį (1 t., b. l. 23-24).
Vaizdo įrašo apžiūra nustatyta, kad 2020-02-23, 2.44 val. A. S. tris kartus smūgiavo abiem rankomis į krūtinę nukentėjusiam A. G.. 2020-02-23, 2.45 val. S. B. vieną kartą dešiniu kumščiu smogė apsaugos darbuotojui A. G. į kairę ausį, po to apsaugos darbuotojui A. M. sugriebus S. B. už dešinės rankos ir bandant jį sulaikyti, S. B. vieną kartą dešiniu kumščiu smogė A. M. į kaktą ir po to spyrė, sudavė smūgius rankomis A. M. į įvairias kūno vietas.
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokoluose Nr. 3397, Nr. 3398 nurodyta, kad 2020-02-23, 3.23 val. A. S. nustatytas 1,31 promilių girtumas, o S. B. – 1,61 promilės girtumas (1 t., b. l. 88, 148).
Veikos kvalifikavimas.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia bent vienu iš šių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Pagal teismų praktiką viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, o įžūlus elgesys, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių nori.
Visais atvejais BK 284 straipsniui taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių ar ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.
Taigi, teismas konstatuoja jog A. S. ir S. B. viešoje vietoje – naktiniame klube būdami apsvaigę nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, smūgiuojant į krūtinę nuketėjusiam A. G., sukėlė jam fizinį skausmą, o S. B. suduodant kumščiu ir spiriant apsaugos darbuotojui A. G. į kairę ausį, sukėlė nukentėjusiam A. G. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės ausies kaušelio sumušimu, o apsaugos darbuotojui A. M. sugriebus už rankos S. B., bandant jį sulaikyti, jis vieną kartą dešiniu kumščiu smogė A. M. į kaktą, sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, po to spirdamas ir suduodamas smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, sukėlė A. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei grumtynių metu suplėšė apsaugos darbuotojo A. M. švarką, 50 eurų vertės, tokiais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.
BK 40 straipsnio taikymas.
Sprendžiant klausimą dėl A. S. ir S. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
A. S. ir S. B. baudžiamojoje byloje pateikti A. S. ir S. V. prašymai perduoti kaltinamuosius jų atsakomybėn pagal laidavimą. Laiduotojas A. S. nurodo, jog kaltinamasis A. S. yra jo brolis. Su broliu yra artimi, palaiko glaudžius ryšius ir jis gali daryti teigiamą įtaką savo broliui. Po nusikalstamos veikos pasikalbėjo su broliu, jis suprato savo netinkamą elgesį ir labai kremtasi dėl įvykdyto (2 t., b. l. 84), pats dirba, neteistas.
Laiduotojas S. V. prašo kaltinamąjį S. B. atiduoti jo laidavimui. S. B. yra jo draugas, pažįstami jau 20 metų, nuolat bendrauja. S. B. pats papasakojo apie įvykį, nurodė, kad po įvykio apsvarstė savo veiksmus, smerkia save dėl padarytos nusikalstamos veikos, labai pergyvena (2 t., b. l. 73-74).
Prokuroras neprieštaravo kaltinamųjų prašymui atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Kaltinamieji BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdami neteisti (1 t., b. l. 137-138, 2 t., b. l. 3), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jie pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.
Įvertinus kaltinamųjų A. S. ir S. B. asmenybes teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteisti, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba), jų požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje A. S. ir S. B. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Bylos duomenys patvirtina, jog A. S. – A. S. brolis, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, su broliu artimas, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti broliui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys.
S. V. yra kaltinamojo S. B. draugas, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, anksčiau neteistas, su draugu artimi, pasitiki vienas kitu, tiki, kad ateityje daugiau nusikaltimų nedarys.
Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui A. S. bei S. V. savo draugui S. B. ir gali daryti jiems teigiamą įtaką, todėl abejoti jų, kaip laiduotojų, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant A. S. ir S. V. sutikimams ir prašymams, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamuosius A. S. ir S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis A. S. atiduotinas pagal laidavimą A. S. atsakomybėn be užstato, o kaltinamasis S. B. – S. V. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Civiliniai ieškiniai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjęs A. G. pareiškė 4000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš A. S. 1000 eurų, iš S. B. – 3000 eurų (1 t., b. l. 48-49).
Nukentėjęs A. M. pareiškė 4000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš S. B. (1 t., b. l. 71-72).
Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2020-10-01 kaltinamasis S. B. į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 300 eurų A. G. neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 100).
Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 60,39 eurų civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. S. ir S. B. už A. G. sumokėtą laikino nedarbingumo išmoką (2 t., b. l. 60-61).
Kaltinamasis A. S. sutinka atlyginti kiekvienam nukentėjusiam po 150 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamasis S. B. sutiko atlyginti A. G. 300 eurų, kuriuos įnešė į teismo depozitą bei sutinka atlyginti nukentėjusiam A. M. 300 eurų neturtinei ir 68 eurus turtinei žalai atlyginti.
Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjęs A. M. patyrė neturtinę žalą, kadangi jis dvi savaites turėjo gulėti, jam skaudėjo, blogai jautėsi, pykino, negalėjo tvarkyti jokių reikalų, daug laiko turėjo praleisti gydymo įstaigose. Žala neatlyginta. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir šioje dalyje tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamieji nežymiai sužalojo nukentėjusius.
Teismas mano, kad nukentėję neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėję patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, pažeminimą, nes buvo sumušti ir pažeminti viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, neabejotinai jiems buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą vertina 700 eurų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus 60,39 eurų ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. S. atsakomybėn, nustatant 1(vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. V. atsakomybėn, nustatant 1(vienerių) metų laidavimo terminą.
Nukentėjusio A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. B. 500 eurų (penkis šimtus eurų), o iš A. S. 200 eurų (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą S. B. įneštu pinigus 300 eurų (tirs šimtus eurų), pervesti nukentėjusiam A. G. civilinio ieškinio padengimui.
Nukentėjusio A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. B. 700 eurų (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 68 eurus (šešiasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. S. ir S. B. solidariai 60,39 eurų (šešiasdešimt eurų trisdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti A. S. ir S. B., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojams A. S. ir S. V., kad jie turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jie laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.