Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, trauktas baudžiamojon atsakomybėn:

2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 20 parų, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant teismo įpareigojimus, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2025 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi probacija nutraukta prieš terminą (nutartis įsiteisėjo 205 m. birželio 5 d.), teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2025 m. lapkričio 8 d., apie 20.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,79 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nare - partnere, nukentėjusiąja I. K. metu, kumščiu sudavė vieną smūgį I. K. į nosį bei su galva sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kaktą, taip tyčia sukėlė I. K. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2025 m. lapkričio 10 d. įtariamasis J. V. nurodė, kad kuo įtariamas, prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga ir psichikos sutrikimų ligoninėse nesigydė. Apie 10 metų pažįstamas su I. K. ir apie 7 metus jie gyvena kartu. Paskutiniu metu jis su I. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantis butas priklauso I. Jis šiuo metu apsistojo pas savo dukrą adresu (duomenys neskelbtini), ir ten gyvens, kadangi minėtas butas buvo jo ir jį padovanojo dukrai. 2025 m. lapkričio 8 d. jis vienas buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur vienas vartojo alkoholį - gėrė brendį. Jo sugyventinė I. kažkur buvo išėjusi 2025 m. lapkričio 7 d. ir negrįžo namo nakvoti. Namo sugyventinė grįžo tik 2025 m. lapkričio 8 d. vakare. Jis jai skambino, bet ji jam nekėlė telefono. Jis ant I. užpyko, pagalvojo, kad ji kažkur užbaliavojo be jo. K. I. 2025 m. lapkričio 8 d. apie 20.50 val. grįžo į namus, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis norėjo išsiaiškinti, kur ji buvo, ir jie susipyko. Konflikto metu I. ant jo taip pat šaukė ir jis ją su delnu pastūmė per nosį ir kaktą. I. ant jo užpyko ir pradėjo varyti iš namų, bet jis nuėjo miegoti. I. taip pat grasino, kad skambins policijai. Jam miegant, jį pažadino policijos pareigūnai. Pareigūnai jam patikrino blaivumą ir atvažiavusi jo dukra jį išvežė iš minėto buto. 2025 m. lapkričio 9 d. jis paskambino I. ir jos atsiprašė, ši jam atleido.

2025 m. gruodžio 5 d. papildomai įtariamasis J. V. nurodė, kad, kuo jis yra įtariamas, prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Su įtarime nurodytais faktais sutinka ir apie tai jis jau yra davęs išsamius parodymus. Šiuo metu daugiau neturi ką pasakyti ir tvirtai laikosi savo duotų parodymų įtariamojo apklausoje. J. I. atsiprašė ir ši jam atleido, taip pat prižada, kad daugiau jokio fizinio smurto nepasikartos.

2025 m. lapkričio 8 d. 21.32.57 val. policijos pareigūnai J. V. iškvėptame ore nustatė 1,79 promilės girtumą.

2025 m. lapkričio 10 d. nukentėjusioji I. K. nurodė, kad ji su J. V. yra pažįstama apie 9 metus, o kartu gyvena apie 7 metus. Šiuo metu su J. ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jai. Ji su J. V. kartu veda bendrą ūkį, t.y. viskuo kartu dalinasi ir yra sugyventiniai. J., kai nevartoja alkoholio, yra labai geras žmogus, myli gyvūnus, visiems visada padeda ir yra dirbantis. Ji 2025 m. lapkričio 7 d. buvo svečiuose ir grįžus namo apie 22.00 val., jos į namus neįleido J. Ji pagalvojo, kad jis girtas miega, jo nežadino. Nuėjo pas draugę ir pas ją permiegojo. 2025 m. lapkričio 8 d. ji į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo apie 20.00 val. Namuose tuo metu buvo J. Pastarasis pradėjo žodžiais ją barti, šaukti, keiktis. Tarp jos ir J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu J. jai delnu sudavė į nosį ir kaktą. Smūgis nebuvo stiprus ir 10 balų vertinimo skalėje smūgius vertina 6 balais. Po smūgių skaudėjo nosį ir kaktą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Policijos pareigūnai labai greitai atvyko ir J. išvedė iš buto. Minėto įvykio metu jai materialinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio ji nereiškia. Greitoji medicinos pagalba nekviesta. Ji dėl fizinio skausmo sukėlimo į medicinos įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Ji pagal užduotį atlikti kūno tyrimą nevyks, kadangi jai sužalojimai nepadaryti, sukeltas tik fizinis skausmas. J. jai paskambino telefonu kitą dieną ir jos atsiprašė, ir ji jam atleido. Ji jokių pretenzijų J. neturi, sutinka, kad byla būtų išnagrinėta jai nedalyvaujant.

2025 m. lapkričio 8 d. Vilniaus AVPK tyrėjo M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo (I. K.) įvykio vietoje neapklausta dėl jos fizinės būklės, buvo akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi, jos sužalojimų vietos nepažymėtos. Smurtu įtariamas asmuo (J. V.) buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ir apsvaigęs, 1,79 promilės. Nepilnamečių vaikų nėra. Įvykio aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai), sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai, matosi girtavimo pėdsakai. Duomenys apie ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus: buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas. Gauti paaiškinimai: atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko nukentėjusioji I. K., kuri paaiškino, kad grįžus namo, jos sugyventinis J. V. pradėjo žodžiu konfliktuoti ir konflikto metu trenkė jai į veido sritį. Pasak I. K., jai kraujavo iš nosies, tačiau ji kraują nusivalė atvykstant policijos pareigūnams. Taip pat pareigūnams minėjo, jog J. V. trenkė ir į kaktos sritį, šių veiksmų pasėkoje I. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. A. I. būti atsisakė, pareiškimo rašyti nepanoro, pageidavo tik, kad policijos pareigūnai J. V. išsivežtų, tačiau bendraujant su I. K. jokių smurto požymių nesimatė, paraudimų ar patinimų bei kraujo pėdsakų. Paprašius patikslinimo dėl įvykių aplinkybių, I. K. paaiškino, jog daugiau nieko nesakys, kadangi nenori pakenkti sugyventiniui, esą J. V. būdamas blaivus elgiasi gražiai, tačiau tik kai "prigeria" būna agresyvus. Pats J. V. iš pradžių elgėsi agresyviai, pyko, kad atvyko policija, kadangi pasak jo, jis nieko nepadarė. Paprašius paaiškintim kas atsitiko, J. V. paaiškino, jog pati I. K., su kuria gyvena kartu, dingo kelioms dienoms be žinios, neatsakė į skambučius ir žinutes, tuomet 2025 m. lapkričio 8 d., apie 20.00 val., grįžo namo, ir pradėjo konfliktuoti, bandė J. V. išvaryti iš namų, tuomet jam pačiam trenkė į veido sritį (tačiau fizinis skausmas nebuvo sukeltas), liepė pasišalinti iš namų dėl nežinomų priežasčių. Pats J. V. neigia, jog mušė I. K.. Abu asmenys buvo visiškai neblaivūs, I. K. kategoriškai tikrintis blaivumą ar atlikti kokius nors procesinius veiksmus atsisakė. J. V. pasirašyti ant dokumentų taip pat atsisakė. J. V. patikrinus blaivumą, buvo nustatyta 1,79 promilės neblaivumas. Asmuo prieš pareigūnams atvykstant išsikvietė savo dukrą E. G., kuri pasiėmė J. V. pas save. Asmenys buvo atskirti. Kadangi įvykio aplinkybės nėra aiškios, ir I. K. atsisakė atlikti procesinius veiksmus, bet teigia, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo.

2025 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92433638106, skambučio pradžia_ 2025-11-08 20_58_06)“.

Apžiūrimas 1 min. 7 sek. trukmės BPC skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92433638106, skambučio pradžia_ 2025-11-08 20_58_06)“. Iš įrašo stenogramos matyti, kad pranešėjas moteris prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini). Operatoriui paklausus, kas atsitiko ir kodėl reikalinga policija, nurodo, kad jos vyras girtas ir ją muša. Greitosios pagalbos moteris atsisako. Klausinėjama operatorės nurodo, kad nepilnamečių vaikų namuose nėra, atvykusius pareigūnus ji įleis pati. Pranešėja prisistato I. K., nurodo vyro duomenis - J. V.. Operatorė nurodo, kad informuos policiją ir liepia laukti.

2025 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta adresu (duomenys neskelbtini).Patekimas į butą neaptvertas, rakinamas telefonspyne. Tarp pirmojo ir antrojo aukšto yra 4 butas, su medinėmis durimis. Patekus į vidų matosi koridorius, vedantis į virtuvės kambarį, virtuvėje aplinka netvarkinga, mėtosi įvairios paskirties daiktai ant stalo ir ant grindų, matosi girtuokliavimo pėdsakai bute. Toliau virtuvės gale yra durys, vedančios į kambarį Nr. 1, kuris yra miegamasis, kambaryje taip pat matosi įvairūs išmėtyti daiktai, aplinka netvarkinga. Vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis

2025 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 8 policijos kūno kamerų - BODY kameros vaizdo įrašai.

Apžiūrimas 15 min. 10 sek. trukmės BODY kameros įrašas, pavadinimu „export-5mixh.mp4“, esantis aplankale „2_Body kamerų įrašas „export-5mixh“. Iš įrašo matyti, kad policijos pareigūnai paskambinę telefonu teiraujasi, kaip patekti į butą, jiems atidaro moteris, kuris paklausus, kas nutiko, aiškina, kad vyras ją muša. Pareigūnui paklausus, kur dabar vyras, atsako, kad vyras guli lovoje. Kitas pareigūnas užeina į nurodytą kambarį, lovoje gulinčio vyro klausia, kas tarp jų su moterimi atsitiko. Vyrais aiškina, kad nieko neatsitiko, jo žmona „biški be proto“, klausia, ką jis blogai padarė. Moteris fone aiškina, kad čia jau ne pirmas kartas. Vyras buvo užsikodavęs, metus negėrė, vėliau pradėjo vėl gerti, ji nežino, ką su juo daryti. Jis agresyvus. Vyras kelia balsą, keikiasi rusiškai, klausinėja pareigūnų, ko jie iš jo nori. Klausinėjamas apie konflikto aplinkybes aiškina, kad vakar grįžęs po darbo truputį išgėrė, žmonai paskambino draugė, ši išvažiavo. Tik šiandien ji paskambino. Tai ji jį mušė, už plaukų tampė, o jis jos nemušė. Tuo tarpu moteris aiškina, kad jis jai išrovė plaukų, ji visa sumušta, šonkauliai sulaužyti. Su galva sudavė jai į kaktą. Su ranka į nosį. Kol jis metus buvo užsikodavęs, viskas buvo gerai.

Apžiūrimas 15 min. 10 sek. trukmės BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-x3nxx.mp4“, esantis aplankale „7_Body kamerų įrašas „export-x3nxx“. Vaizdo įrašas prasideda pareigūnams atvykstant į įvykio vietą. Moteris įsileidžia pareigūnus į namus, pareigūnai kalbasi su vyru, aiškinasi aplinkybes. Vaizdo įrašo eiga tokia pati, kaip vaizdo įrašo, pavadinimu „export-5mixh.mp4“. Vyras kalbasi su pareigūnais, vėliau paprašo kad pareigūnas Nr. 2 išeitų ir ateitų pareigūnas Nr. 1. Pareigūnas Nr. 3 ir pareigūnas Nr. 1 kalbasi su vyru. Po to vyras paprašo, jog ir pareigūnas Nr. 1 išeitų iš kambario, nori kambaryje pasilikti tik su pareigūnu Nr. 3 ir kalbėtis tik su juo. Pareigūnas Nr. 3 įkalbinėja vyrą eiti su juo iki policijos mašinos, vyras nenori, aiškina, kad nori sulaukti dukters. Vyrui paskambina dukra, jie rusiškai kalbasi. Po skambučio pareigūnas bando aiškintis įvykio aplinkybes, ar vyras mušė pranešėją. Vietoj atsakymo vyras aiškina, kad myli savo mergaitę.

Apžiūrimas 6 min. 10 sek. trukmės BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-nfauw.mp4“, esantis aplankale „4_Body kamerų įrašas „export-nfauw“. Vyras aiškina vėl, kad nei mušė, nei nieko nedarė sugyventinei. Kaltina pareigūną, kad jis suinteresuotas. Pareigūnas prašo jį apsirengti. Vyras ieško batų, tablečių. Klausia, kur jie eina. Pareigūnas atsako, kad pradžiai iki mašinos. Vyras aiškina, kad jis nieko nerašys ir nedarys, nes nieko nepadarė. Prieš išeidamas moteriai sako, kad labai ją myli, bučiuoja, tada nori grįžti atgal, pareigūnas neleidžia.

Apžiūrimas 15 min. 10 sek. BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-3nmng.mp4“, esantis aplankale „1_Body kamerų įrašas "export-3nmng“. Vyras su pareigūnais leidžiasi žemyn laiptais, pareigūnas jo klausia, kada vartojo alkoholį ir ką vartojo. Vyras atsako, kad vartojo šiandien, paskutinį kartą prieš valandą gal. Išgėrė butelį. Pareigūnams tikrinant vyro girtumą, prieina jo dukra. Alkotesteris parodo 1,79 promilės. Vyras sodinamas į automobilio sulaikymo kamerą. Dukra pareigūnams diktuoja tėvo duomenis. Vyras tuo metu rėkia, daužo kameros dureles, keikiasi. Pareigūnai grįžta į butą, niekas durų neatidaro, paskambinus telefonu moteris atidaro duris aiškina, kad ji jau miega. Pareigūnai klausia, kad ji pati vartojo alkoholį ir ką. Moteris piktinasi, įspėja, kad ji nepūs.

Apžiūrimas 6 min. 45 sek. trukmės BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-o2ey7.mp4“, esantis aplankale „5_Body kamerų įrašas „export-o2ey7“. Moteris atsisakinėja pūsti į alkotesterį. Aiškina, kad patyrė fizinį skausmą, bet pareiškimo nerašys. Pareigūnai vyrą išvežė ir jai to užtenka. Ji eina miegoti, o pareigūnai tegul daro ką nori. Pareigūnai klausinėja apie smurto aplinkybes, moteris klausinėjama nurodo, kad konfliktas įvyko virtuvėje, vyras jai trenkė su kumščiu ir su galva. Trenkė į nosį, vieną kartą kumščiu ir vieną kartą galva. Tampė už plaukų. Pareigūnas fiksuoja įvykio vietos nuotraukas. Pareigūnai grįžta prie automobilio, kur sulaikymo vietoje sėdi ir su dukra bendrauja vyras.

Apžiūrimas 15 min. 10 sek. trukmės BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-xox9o.mp4“, esantis aplankale „8_Body kamerų įrašas export-xox9o“. Vyras išleidžiamas iš sulaikymo kameros. Pareigūnai jam aiškina, kad reikės atvykti adresu (duomenys neskelbtini)pirmadienį 10 val. ryto. Vyras aiškina, kad negalės, tuo metu jis dirbs. Dukra pažada, kad pakalbės dėl to su tėvu. Pareigūnai leidžia vyrui važiuoti namo su dukra.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be J. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos, garso įrašo, vaizdo įrašų apžiūrų protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus J. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, labai gailisi. Nukentėjusioji informuota apie prokurorės sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – J. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę: baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų jau traukiamas trečią kartą per penkerius metus. 2020 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, vos prieš metus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl tos pačios rūšies nusikaltimo, tačiau teistumas išnykęs, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui (probacija buvo nutraukta prieš terminą), administracine tvarka nebaustas (duomenys tikrinti už vienerius metus), dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė prašo paskirti arešto bausmę ir atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio 1 dalį. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad šioje byloje paskyrus arešto bausmę, J. V. galima taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji atleido kaltinamajam, šis nuoširdžiai gailisi, žada, kad ateityje fizinio smurto artimųjų atžvilgiu nebenaudos. Jis dirba. Nukentėjusiosios teigimu, smurtą jos vyras naudoja tik būdamas neblaivus. Kaltinamojo teistumas formaliai išnykęs. Šių aplinkybių pagrindu teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dar kartą atidedant arešto bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus, nukreiptus į asmens elgesio korekciją. Arešto bausmės vykdymas, atsižvelgiant, kad asmuo jau buvo teisiamas už tos pačios rūšies veiką ir po taikytos probacijos tinkamų išvadų nepadarė, atidėtinas maksimaliam įstatymo numatytam vienerių metų terminui. Siekiant pozityvaus kaltinamojo užimtumo bausmės vykdymo atidėjimo metu, jam nustatytinas įpareigojimas tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Akivaizdu, kad kaltinamasis turi alkoholio vartojimo problemą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, net 1,79 prom. neblaivumas. Kaltinamasis ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto, smurtą naudoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tad jam papildomai skirtinos prokurorės prašomos ir BK 72² bei 72⁵ straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šios baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje nepiktnaudžiauti alkoholiu, elgtis santūriai ir kilusius konfliktus spręsti visuomenei priimtinu būdu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. V. galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 punktu, J. V. arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 1 (vienerių) metų terminą šiai priemonei įvykdyti, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.