- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-932-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Lietuvos Respublikos, Algirdas Auruškevičius, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- G. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimo pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei sumokėto išlaikymo sugrąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu šalių nepilnamečių sūnų – J. M. , gimusio 1990-12-27, ir M. M. , gimusio 1993-03-03, gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. M. , o iš tėvo G. M. priteistas išlaikymas po 220 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jie sulauks pilnametystės (b.l. 15-16).
Šalies argumentai
Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinęs reikalavimus prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti nepilnamečio sūnaus J. M. gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti, kad tėvas iki pilnametystės išlaiko sūnų J., o motina – sūnų M., neribojant tėvų bendravimo su sūnumis ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos; įpareigoti atsakovę grąžinti jam 660 Lt kurią ji gavo laikotarpiu nuo 2007 metų gruodžio mėnesio iki 2008 metų vasario mėnesio vykdant 2004-02-11 sprendimą už sūnaus J. išlaikymą, ir 660 Lt už sūnaus M. išlaikymą, nes kiekvienas iš tėvų turėjo išlaikyti po vieną sūnų (b.l. 37, 122-123).
Nurodė, kad sūnus Jonas nuo 2007 metų gruodžio mėnesio gyvena su ieškovu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vaikas nenori grįžti pas motiną, nes nuolat jaučia niekuo nepagrįstą spaudimą, jam draudžiama susitikti su draugais, neleidžiama su klasės draugais dalyvauti užklasinėje veikloje, vykti į klasės auklėtojos organizuojamas ekskursijas. Tokiu būdu pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės ir lūkesčiai gyventi tokioje aplinkoje kurioje turėtų galimybę pilnavertiškai įgyvendinti savo siekius ir norus bei realizuoti save kaip asmenybę.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame priešieškinyje, kurį vėliau patikslino, nesutiko, kad sūnus J. gyventų su tėvu ir prašė padidinti priteistą iš G. M. išlaikymą abiems nepilnamečiams sūnums iki 450 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jie sulauks pilnametystės (b.l. 23-24, 59-60, 63-64).
Nurodė, kad nesutinka, kad sūnus J. M. gyventų su tėvu kadangi tėvas naudodamasis savo turtine padėtimi daro vaikui įtaką. Sūnui pradėjus gyventi su tėvu kils papildomi sunkumai pasiekti mokyklą, sporto klubą. Atsižvelgdama į vaiko interesus sutiko, kad jis teismo posėdžio metu pareikštų savo nuomonę šiuo klausimu.
Nurodė, kad atsižvelgdama į savo sunkią materialinę padėtį nesutinka, jog ieškovas būtų atleistas nuo pareigos išlaikyti kitą sūnų M. M. kol jis sulauks pilnametystės. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas salygas vaikui vystytis.
Nurodė, kad ieškovas negali reikalauti gražinti 1320 litų dydžio išlaikymo, nes laikotarpiu nuo 2007 metų gruodžio mėnesio iki 2008 metų kovo mėnesio sūnus gyveno su atsakove (ieškove) ir ieškovas gali reikalauti tik pusės sumos, nes pinigai buvo skirti abiems vaikams.
Institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė 2008-02-12 išvadą, kurioje neprieštarauja, kad nepilnamečio J. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (b.l. 27). Teismo posėdžio metu tarnybos atstovė, teismo prašė atsižvelgti į nepilnamečio nuomonę ir J. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu; palaikė atsakovės reikalavimą dėl 450 Lt išlaikymo iš tėvo nepilnamečiui M. M. priteisimo, kadangi prašomas išlaikymo dydis patenkintų tik minimalius M. poreikius.
2008-02-11 buities tyrimo akte nurodė, kad nepilnametis J. M. su savo tėvu ir jo sutuoktine N. M. gyvena keturių kambarių name (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Namas įrengtas prabangiai, J. turi atskirą kambarį, su tėvo sutuoktine N. M. sutaria gerai. J. tarnybos atstovei nurodė, kad gyventi su tėčiu apsisprendė todėl, kad šis geriau jį supranta, tėvas mažiau jį spaudžia ir kontroliuoja, leidžia atsiskleisti kaip asmenybei (b.l. 28-29). 2008-02-04 buities tyrimo akte nurodyta, kad atsakovei K. M. , su kuria teismo 2004-02-11 sprendimu buvo nustatyta nepilnamečių šalių sūnų gyvenamoji vieta, priklausantis butas (duomenys neskelbtini) Vilniuje yra trijų kambarių, švarus, tvarkingas, vaikams yra skirtas kambarys, kuriame yra reikalingi baldai, kompiuteris, sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis (b.l. 30). Motinos nuomone sūnus J. išėjo gyventi pas tėvą, nes šeimoje neužteko lėšų įvairiems vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovės pajamos 800 litų, o invalidumo pensijos dydis 480 litų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 metų birželio 16 dienos sprendimu ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, viršijant pareikštus reikalavimus; pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepilnamečio J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ; nutrauktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto 220 litų išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimas; Priteistas nepilnamečiui J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) iš motinos K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 325 litų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-12-02, kol jis sulauks pilnametystės, pavedant uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminiam nepilnamečio atstovui – tėvui G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) , indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka; iš K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas išieškotas 660 litų išlaikymas, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminiam nepilnamečio atstovui - tėvui G. M. a.k. (duomenys neskelbtini); pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui M. M. , gimusiam 1993-03-03, dydis ir iš tėvo G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteista nepilnamečiui M. M., gimusiam 1993-03-03, 475 litų dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos, t.y. 2008-01-28, kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtas išlaikymo lėšas, pavedant uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminei nepilnamečio atstovei – motinai K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) , indeksuojant priteisto išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka; panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-15 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria sustabdytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu iš G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto 220 litų išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimo vykdymas, o priteisto 220 Lt išlaikymo M. M. , gimusiam 1993-03-03, išieškojimo vykdymas paliktas;
Iš K. M. a.k. (duomenys neskelbtini) G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistos turėtos 134,80 litų žyminio mokesčio išlaidos.
Iš G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistas 91,80 lito žyminis mokestis.
Sprendimas nukreiptas vykdyti skubiai.
Teismas sprendė, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.3 str. 1 d., CK 3.174 str. 2 d.). Nepilnametis J. M. yra septyniolikos metų, sugeba išreikšti savo nuomonę, tvirtai apsisprendė gyventi su tėvu. Tiek jis pats, tiek vaikų teisių apsaugos skyrius patvirtino, kad pas tėvą jam sudarytos geros gyvenimo, vystimosi, lavinimosi, mokymosi sąlygos. Teismas nenustatė, kad buvusi gyvenamoji aplinka su motina J. tapo nesaugi, nebeatitiko reikalavimų sveikam jo vystimuisi, todėl būtinybės keisti teismo 2004-02-11 sprendimu nustatytos nepilnamečio J. M. gyvenamosios vietos nėra, tačiau teismas nusprendė atsižvelgti į jau beveik pilnamečio J. M. nuomonę (CK 3.161 str. 3 d., 3.169 str. 2 d.). Nei ieškovas, nei atsakovė bendravimo su sūnumi J. M. tvarkos nustatyti neprašė, abu teigė, kad skyrium nuo vaiko gyvenantis tėvas ar motina galės matytis, bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime be jokių apribojimų, todėl teismas tėvų bendravimo su sūnumis tvarkos nenustatė (CK 3.170 str. 1-3 d.).
Teismas sprendė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai (CK 3.192 str. 1 d.). Nustačius nepilnamečio J. M. gyvenamąją vietą su tėvu, teismas jam iš skyrium gyvenančios motinos priteisė išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Įstatymas leidžia keisti priteisto išlaikymo dydį ir formą, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, padidėjo vaiko poreikiai (CK 3.201 str.).
Teismas sprendė, kad esant ginčui dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo dydį apskaičiuoja teismas vadovaudamasis L. A. Teismo formuojamoje praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijumi, iš abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt (CK 6.461 str. 2 d., L. A. Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).
Teismas nustatęs, kad abu tėvai turi nekilnojamojo turto (b.l. 82-91), kurio nei vienas nenori nei parduoti, nei išnuomoti ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį; ieškovas turi transporto priemonę (b.l. 79); abiems nustatytas netektas darbingumas - ieškovui 60 procentų, atsakovei 65 procentai (b.l. 62, 122, 123); abu dirba. Ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis, išskaičiavus mokesčius, sudaro 1008,50 Lt (b.l. 96), be to, ieškovo teigimu, jis gaus maždaug 500 Lt netekto darbingumo pensiją (b.l. 123). Atsakovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis, išskaičiavus mokesčius, sudaro 637,99 (b.l. 98), be to, ji gauna 571,93 Lt netekto darbingumo pensiją (b.l. 94). Ieškovo bendros vieno mėnesio pajamos su netekto nedarbingumo pensija didesnės maždaug 300 Lt nei atsakovės bendros vieno mėnesio pajamos, sprendė, kad ieškovas dėl geresnės turtinės padėties abiems nepilnamečiams vaikams turėtų teikti 300 Lt didesnį išlaikymą nei atsakovė. Abiejų sūnų vieno mėnesio išlaikymo išlaidos sudaro 1600 Lt, todėl ieškovas kiekvienam iš sūnų turėtų teikti išlaikymą po 475 Lt (950:2), o atsakovė – po 325 Lt (650:2) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės (CK 3.192 str. 2 d., CPK 376 str. 3 d.).
Teismas sprendė, kad nepilnamečiui vaikui skirtas išlaikymas turi sekti paskui nepilnametį. Šias lėšas uzufrukto teise valdydamas nepilnamečio įstatyminis atstovas neturi teisės juos panaudoti kitoms reikmėms, išskyrus paties nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.161 str. 4 d., 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 1 d., 3.190 str. 1 d.).
Teismas sprendė, kad nuo 2007 metų gruodžio mėnesio šalių sūnus J. su motina K. M. nebegyvena, todėl jam skirtą 660 Lt išlaikymą atsakovė pasisavino be teisinio pagrindo ir privalėjo grąžinti išlaikymo lėšas nepilnamečiui J. M. (CK 6.237 str. 1 d., CPK 3 str. 6 d., 760 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimą grąžinti šalių sūnui M. sumokėtus 660 litų teismas atmetė, nes šios išlaikymo lėšos nepilnamečiui buvo išieškotos teisėtai ir panaudotos pagal paskirtį.
Teismas sprendė, kad Ieškovas sumokėjo 115 litų žyminį mokestį už reikalavimą dėl nustatytos sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo (b.l. 2, 3, 11) ir 39,60 Lt žyminį mokestį už turtinį reikalavimą (b.l. 51). Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovui turi būti priteisti 134,80 litai žyminio mokesčio išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Patenkinus priešieškinį iš ieškovo valstybės naudai priteistos 91,80 litas žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo atsakovė paduodama priešieškinį buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė (toliau-apeliantė) apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, priteisti nepilnamečiui sūnui M. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 litų per mėnesį iki pilnametystės.
Teismas neatsižvelgė į pagrindinį kriterijų nustatant išlaikymo dydį. Teismas sprendime neteisingai nurodė ieškovo (atsakovo) gaunamas pajamas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybių visumą apibūdinančią ieškovo (atsakovo) turtinę padėtį.
Nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas ( CK 3.192 str.). Apeliantei sunkiau išlaikyti nepilnametį sūnų M. ir periodinėmis išmokomis teikti 325 litų išlaikymą sūnui J., gyvenančiam su tėvu, kurio turtinė padėtis ženkliai geresnė nei apeliantės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad ieškovo (atsakovo) pajamos yra 1008,50 litai. Teismo posėdžio protokole nurodytas 1800 litų pajamų dydis. Pajamos yra tik dalis informacijos apie asmens turtinę padėtį. Byloje pateiktame 2008 metų vasario 11 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos buities tyrimo akte nurodoma, kad ieškovas (atsakovas) gyvena prabangiame nuosavame keturių kambarių name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apeliantė gyvena 3 kambarių bute ir pagal gaunamas pajamas 638 litus (atskaičius mokesčius) niekada negalės įsigyti namo.
Nurodė, kad teismas iš ieškovo (atsakovo) G. M. priteisęs 475 litų išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, sukūrė situaciją, kad apeliantė su ja gyvenančio sūnaus poreikių tenkinimui faktiškai gauna 150 litų ir jokios ženklios finansinės paramos reikalingos elementarių vaiko M. M. poreikių tenkinimui negauna. Toks pinigų skirtumas susidarė tarp priteisto išlaikymo sūnums M. ir J. ( 475-325=150 Lt).
Teismas sprendime nurodė, kad M. M. vaistai nuo egzogezinės bronchinės astmos kompensuojami, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tokie ligoniai privalo nuolat, daugiau nei sveiki žmonės, papildomai rūpintis savo sveikata. Vaikui reikalingas vitaminais praturtintas racionas ir jam 150 litų per mėnesį nepakanka.
Ieškovas (atsakovas) G. M. niekada nesirūpino šeima ir neskyrė pakankamai lėšų vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovas (atsakovas) vedęs trečią kartą ir su dabartine žmona valdo įmonę UAB ,,LA-NIKA Baltic Ltd“. Apeliantė dėl sveikatos būklės dirbti negalėjo ir norėdama pagerinti vaikų finansinę būklę tik prieš keletą metų pradėjo dirbti.
Priteisdamas tokį išlaikymo dydį teismas pažeidė teisingumo, protingumo principus bei nukrypo nuo lygių dalių principo, todėl yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą iš ieškovo (atsakovo) nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui.
Atsiliepimas
Ieškovas (atsakovas) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir iš apeliantės ieškovo (atsakovo) naudai priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmos instancijos teismas nustatydamas konkretų išlaikymo dydį abiems nepilnamečiams vaikams tinkamai ir pagrįstai taikė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei tėvų turtinės padėties tarpusavio proporcingumo principą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams, tinkamai vertino įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą (CK 3.192 str. 3.201 str. str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius (CK 3.192 str. 2 d.), todėl atmeta apeliantės argumentą, jog teismas netinkamai sprendė apie ieškovo ir atsakovės pareigų materialiai išlaikyti savo vaikus, nes įstatymas (CK 3.192 str. 1 d.) imperatyviai nustato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Bylos medžiaga įrodo (CPK 178 str.), kad atsakovė gauna lėšas, į ką pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, nustatydamas iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį.
Reikšdama priešieškinį atsakovė prašė priteisti iš ieškovo sūnaus M. M. išlaikymui 450 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo sūnaus M. M. išlaikymui 600 Lt į mėnesį. Sutinkamai su CK 376 str. 3 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, tačiau, teismas tinkamai išsprendė atsakovės prašymą dėl išlaikymo dydžio, kurį atsakovė nurodė savo priešieškinio pareiškime.
Pagaliau, CK 3.201 str. nustato, jog teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tas aplinkybes, kad būtina didinti išlaikymo dydį, atsakovė turi įrodinėti (CPK 178 str.), pareikšdama reikalavimą teisme nustatyta tvarka, o ne kelti naujų reikalavimų apeliaciniame skunde, nes dėl 600 Lt išlaikymo reikalavimas pareikštas nebuvo, toks reikalavimas nebuvo svarstytas pirmos instancijos teismo.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 660 Lt išlaikymo lėšų.
Iš ieškovo išlaikymas sūnui J. M. buvo priteistas 2004-02-11 sprendimu, todėl iki priimant teismui 2008 m. birželio 16 d. sprendimą, atsakovas privalėjo teikti išlaikymą sūnui J. (CPK 18 str.), nepriklausomai nuo to, kur gyveno sūnus, nes tik 2008-06-18 teismo sprendimu nustatyta sūnaus J. gyvenamoji vieta su tėvu. Ieškovas neįrodė, kad išlaikymas nebuvo panaudotas pagal paskirtį, o jeigu mano, kad atsakovė padarė ieškovui žalą, tai spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo gali nustatyta tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 660 Lt suma, o CPK 93 str. pagrindu mažintinos iš atsakovės ieškovo naudai priteistos žyminio mokesčio išlaidos.
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės K. M. ieškovo G. M. naudai priteistas 660 Lt suma sumokėtam išlaikymui sugrąžinti – panaikinti ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. priteistą iš atsakovės K. M. ieškovo G. M. naudai žyminį mokestį sumažinti iki 115,00 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.