Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kepėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji I. J. 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 16.00 val., svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambino bendrajam pagalbos centrui telefonu 112, kuriam melagingai įskundė sugyventinį V. K. dėl to, kad jis smurtauja, po ko tęsdama savo nusikalstamus veiksmus pagal gautą pranešimą, atvykusiems (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pakartotinai melagingai įskundė nekaltą sugyventinį V. K., kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y. kad jis rankomis smogė jai į įvairias kūno vietas, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors tokių aplinkybių nebuvo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. J. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2024 m. rugpjūčio 15 d. pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;

2024 m. rugpjūčio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad I. J. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, V. K. nustatytas 2,69 promilių neblaivumas;

2024 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, padarytos nuotraukos;

2024 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio įrašas. Jame girdima, kaip I. J. kviečia pagalbą ir nurodo, kad konfliktas vykt jos namuose, konfliktuoja ne su sugyventiniu, o su draugu bei jos atžvilgiu smurtauja (nedetalizuoja);

2024 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas. Juose užfiksuota, kaip I. J. nurodo, kad sugyventinis V. K. jos atžvilgiu naudojo smurtą, t.y. rankomis smogė į įvairias kūno vietas;

GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad I. J. nurodė, kad buvo sumušta sugyventinio;

2024 m. rugpjūčio 15 d. I. J. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodė, kad apžiūrint nukentėjusiąją I. J., ant jos kūno jokių išorinių smurto žymių nenustatyta;

2024 m. rugpjūčio 16 d. I. J. liudytojo apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad teisės ir pareigos jai išaiškintos prieš savo sugyventinį V. K. parodymų neduos. Į med. ekspertizę nevyks. 2024 m. rugpjūčio 21 d. papildomai I. J. parodė, kad teisės ir pareigos jai buvo išaiškintos pirminės apklausos metu, taip pat teisė, kad gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, sugyventinį V. K., ji šia teise pasinaudos ir parodymų neduos. Galėjo tik paaiškinti, kad dėl telefono „Redmi Note“, kurį konflikto metu sudaužė sugyventinis pretenzijų neturėjo, jis jai padarytą žalą atlygino, atpirkdamas naują telefoną. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikš;

2024 m. rugpjūčio 21 d. liudytoja A. G. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 9 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugė I. J. ir jos sugyventinis V. K.. Abu atvyko būdami blaivūs, visi trys vartojo alkoholį jos namuose, gėrė alų. Išgertuvių metu viskas tarp sugyventinių buvo gerai, jie gražiai sutarė, nebuvo konfliktų. Apie 16 val., ji išėjo iš buto, kad nueitų į tualetą, grįžus maždaug už 5 minučių ji rado apverstą stalą, ant stalo buvę daiktai buvo ant žemės. Kuomet įėjo į butą jos draugė I. J. kalbėjo su bendruoju pagalbos centru, ji suprato, kad kviečia policijos pareigūnus. O V. K. jos bute nebebuvo. Kiek jai papasakojo I. J., kad su sugyventiniu sukonfliktavo, dėl buvusių santykių. Apie patirtą fizinį smurtą ar suduotus smūgius jai I. J. nieko nesakė. Ant matomų I. J. kūno vietų, ji jokių sužalojimų nematė. O su V. K. ji nebendravo, kadangi, kaip ir minėjo, grįžusi į butą ji jo daugiau nematė. Ilgai netrukus pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicininė pagalba. Ką I. J. pasakojo policijos pareigūnams nurodyti negalėjo, nes ji buvo kitame kambaryje. Ji pretenzijų V. K., dėl apversto stalo neturėjo, jai bute turtinė žala nepadaryta. Daugiau pasakyti nieko negalėjo;

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. pareikštas įtarimas tuo, kad jis 2024 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.00 val., svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, rankomis smogė šeimos nariui – sugyventinei I. J. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;

V. K. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltės nepripažįsta. Parodė, kad ryte apie 9 val., su sugyventinę I. J. nuvyko į svečius pas A. G., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Trise vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Išgertuvių metu, tiksliai laiko nurodyti negali, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, I. J. pradėjo jam priekaištauti, dėl buvusios sugyventinės ir tarp jų prasidėjo konfliktas žodžiu. Konflikto metu būnant svetainėje jis pakėlė stalą ir apvertė, kadangi buvo labai piktas. Ant stalo, kurį apvertė taip pat buvo sugyventinės telefonas, kuris nuo smūgio sudužo. Kuomet apvertė stalą, jo sugyventinė sėdėjo ant sofos, o stalą vertė į sieninės spintos pusę. Po vykusio žodinio konflikto jis išėjo į laiptinę parūkyti, jam būnant laiptinėje išėjo sugyventinė, kuri pasakė, kad va atvyko policijos pareigūnai, jis pamatęs, kad atvyko policijos pareigūnai išėjo į lauką. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui jis apvertė stalą. Jis nesmurtavo prieš savo sugyventinę, jis po žodinio konflikto išėjo iš buto, kad nusiramintų ir nekiltų problemų. Kartu alkoholį vartojusi A. G., taip pat viską matė, kad jis nesmurtavo prieš savo sugyventinę. Kodėl I. J. nurodė, kad jis prieš ją smurtavo negali nurodyti. Jam pareigūnai nustatė virš 2 promilių neblaivumo, tačiau jis įvykio aplinkybes gerai atsimena. Su I. J. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini), butas, kuriame gyvena yra socialinis. Bendrų vaikų neturi. Abu su sugyventine yra dirbantys. Tarp jų toks įvykis pirmą kartą, kodėl taip įvyko paaiškinimo neturi. Alkoholį jis vartoja dažnai, tačiau kad ir būna neblaivus tarp jų nekyla konfliktai. Kaip ir minėjo jis kaltės nepripažįsta, prieš savo sugyventinę nesmurtavo. Po įvykio jis GMP medikų buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), kad jį išblaivintų, kadangi alkoholį vartojo nuo rugpjūčio 9 dienos. Jį (duomenys neskelbtini) išblaivino bei išrašė vaistų, nuo alkoholio. Iš (duomenys neskelbtini) išleido 2024 m. rugpjūčio19 d. Jeigu bus paskirta kardomoji priemonė gyventi skyriumi, jis apsistos adresu (duomenys neskelbtini);

Apklaustas liudytoju V. K. atsisakė duoti parodymus apie sugyventinės I. J. veiksmus;

I. J. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 9 val., būdami blaivūs su sugyventiniu V. K. išvažiavo į svečius pas jos draugę A. G., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus visi trys vartojo alkoholį, gėrė degtinę bei alų. Viskas buvo gerai, gražiai sutarė, tačiau apie 16 val., tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, tiksliai pasakyti, kodėl sukonfliktavo negali. Žodinio konflikto metu V. K. apvertė stalą su visais ant jo buvusiais daiktais, pradėjo ant jos šaukti. Ji išsigando ir išėjusi į koridorių paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kad išsikviestų policijos pareigūnus. Ką kviesdama policijos pareigūnus nurodė nepamena. Ji melagingai atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad prieš ją smurtauja sugyventinis, kadangi norėjo, kad jį apramintų. Ji negali paaiškinti, kodėl atvykusiems pareigūnams melagingai nurodė įvykio aplinkybes, tikriausiai dėl buvusio girtumo nesuvokė. Konflikto niekas nematė, kuomet konfliktavo, A. G. buvo išėjusi iš buto. Kaip ir minėjo dėl tokio savo poelgio labai gailisi, jeigu būtų buvusi blaivi, nebūtų kvietusi policijos pareigūnų;

Kaltinamosios I. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nes ji įskundė nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, ir šio asmens atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, be to, ji davė melagingus parodymus apklausiama, kaip nukentėjusioji.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo I. J. skirti 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą. Nustatyti šešių mėnesių terminą savanoriškam baudos sumokėjimui.

Kaltinamosios I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji I. J. neteista, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jos atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, bausta administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kepėja. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) I. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. J. kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje bei BPK 352 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti jam paskirtą baudą, todėl atsižvelgiant į prokurorės prašymą, į baudos dydį, nustatytinas terminas, per kurį I. J. turi sumokėti baudą, – 6 mėnesiai nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

I. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajai, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistoji privalės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Nuteistoji, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.