- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-92-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03975-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- UAB „Altinchan“
- Ieškovas
- AB Ūkio banko
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Altinchan“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3986-912/2013 pagal ieškovo AB Ūkio banko ieškinį atsakovui UAB „Altinchan“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Ūkio bankas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Altinchan“ išsikelti su visa manta ir daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų: kavinės su parduotuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, pažymėtų plane nuo R-1 iki R-4, nuo 1-1 iki 1-12, esančių pastate (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kavinės su parduotuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, pažymėtų plane R-10, R-11, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane R-9 (75/100 dalys iš 11,63 kv. m., t. y. 8,72 kv. m.), esančių pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovo ir atsakovo 2010-06-07 pasirašytą Lizingo sutartį Nr. 04-108 buvo nupirktos ir UAB „Altinchan“ valdymui ir naudojimui komerciniais tikslais perduotos pirmiau nurodytos negyvenamosios patalpos. Kadangi atsakovas įsipareigojimų nevykdė, Lizingo sutartis 2012-04-11 buvo nutraukta, 2012-05-03 atsakovui įteiktas raštas, informuojantis, kad užimamos patalpos turi būti atlaisvintos iki 2012-05-14, 2012-06-19 atsakovui išsiųstas pakartotinis raginimas išsikraustyti iš užimamų patalpų iki 2012-07-09. 2012-07-26 ieškovui kartu su anstoliu nuvykus perimti turto, atsakovo direktorius atsisakė perduoti ieškovui turtą. Ieškovo teigimu, atsakovas ginčo patalpomis naudojasi neteisėtai, sutartis su juo nėra sudaryta. Kadangi ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovui, jis turi teisę savo nuožiūra jas valdyti, naudoti bei jomis disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Remiantis CK 6.574 str., nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo sutarties dalyką, taip pat reikalauti atlaisvinti be teisėto pagrindo užimamas patalpas.
Atsakovas UAB „Altinchan“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalys derasi dėl ginčo patalpų nuomos sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Pagal šalių 2010 m. birželio 7 d. lizingo sutarties bendrosios dalies 12.1.3 punktą, sutartis pasibaigia ją nutraukus prieš terminą. Vadovaudamasis nurodytos lizingo sutarties bendrosios dalies 13.1.1 punktu, ieškovas pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti lizingo sutartį prieš terminą, nes atsakovas nesumokėjo dalies turto išpirkimo įmokų ir palūkanų pagal mokėjimų grafiką bei nesugebėjo per ieškovo nustatytą terminą padengti skolos. Pagal nurodytos lizingo sutarties 13.5 punktą, ieškovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, turto grąžinimo laiką ir tvarką turi teisę nustatyti ieškovas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, 2012 m. balandžio 11 d. nutraukęs sutartį, 2012 m. gegužės 3 d. pareikalavo, kad atsakovas iki 2012 m. gegužės 14 d. išsikraustytų iš ginčo patalpų ir perduotų jas ieškovui. Taigi ieškovas (lizingo davėjas) nustatė terminą atsakovui (lizingo gavėjui) grąžinti lizingo dalyką (ginčo patalpas). Atsakovui nustatytu terminu patalpų negrąžinus, jis iš jų iškeldintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Altinchan“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti naujus įrodymus, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo posėdžiuose dalyvavusi vertėja neišvertė atsakovo atstovui vykstančio proceso, todėl atsakovas negalėjo suprasti, kas vyksta teismo posėdžio metu (CPK 329 str. 3 d. 2 p.).
2. Ieškovo atstovė neturėjo jokios informacijos apie tarp šalių vykstančias derybas dėl nuomos sutarties sudarymo. Dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių atstovė nuslėpė nuo teismo šias reikšmingas aplinkybes, todėl teismas priėmė neteisėtą sprendimą.
3. Teismas neišsiaiškino, kam nuosavybės teise priklauso daiktai, esantys ginčo patalpose. Iš atsakovo balanso ir pelno-nuostolio ataskaitos matyti, kad bendrovės balanse nėra turto, kurį teismas įpareigojo iškraustyti iš ginčo patalpų. Tai reiškia, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Atsiliepimas
AB Šiaulių bankas (ieškovo BAB Ūkio banko teisių perėmėjas) atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė ir aiškino materialines ir proceso teisės normas. Šios kategorijos bylose privalomai įrodinėjamos aplinkybės teismo buvo tinkamai nustatytos.
2. Atsakovui buvo suteikta CPK 11 str. numatyta teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo proceso metu. Pats atsakovas šios aplinkybės neneigia. To, kad teismo posėdžio metu dalyvavusi vertėja netinkamai vykdė jai pavestas pareigas, atsakovas nepagrindžia jokiais įrodymais. Jeigu vertėja iš tiesų netinkamai vykdė savo pareigas, atsakovas turėjo kreiptis į bylą nagrinėjantį teisėją su pastabomis.
3. Remiantis CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, nes dokumentai neatitinka įrodymams keliamų formos reikalavimų (nepateiktas vertimas pagal CPK 113 str. 3 d.), dokumentai nepatvirtinti nustatyta tvarka (CPK 114 str. 1 d.), apeliantas teikiamus įrodymus galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.), teikiami dokumentai neturi ryšio su ginčo dalyku (CPK 180 str.). Kita vertus, naujai pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas; draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Taigi ieškovo nesaistė pareiga sudaryti kokius nors susitarimus su atsakovu, be to, sudaryti nuomos sutartį atsisakė pats atsakovas.
5. Atsakovas nepateikia objektyvių įrodymų, kad buvo pažeistos į bylą neįtrauktų asmenų materialiosios teisės ir pareigos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo apeliantas grindžia dviem absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais: nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bei aplinkybe apie šalių derybas dėl nuomos sutarties sudarymo.
Pirmąjį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą apeliantas motyvuoja tuo, jog teismo posėdžiuose dalyvavusi vertėja neišvertė apelianto atstovui (direktoriui) vykusio teismo proceso, todėl apeliantas negalėjo suprasti, kas vyksta teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip aiškiai nepagrįstą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas jokių pretenzijų dėl netinkamai atliekamų vertėjos pareigų nereiškė, į teismo klausimus atsakinėjo, davė paaiškinimus, taigi vykusį teismo procesą suprato.
Antrąjį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą apeliantas grindžia tuo, jog įmonės balanse nėra to turto, kurį teismas įpareigojo iškraustyti iš ginčo patalpų, iš to apeliantas daro išvadą, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Pagal 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl lizingo gavėjo iškeldinimo iš lizingo davėjui priklausančių patalpų, nutraukus lizingo sutartį. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovui, o atsakovas jomis naudojosi dabar jau nutrauktos lizingo sutarties pagrindu. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovas, materialųjį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi turėjo (ir galėjo turėti) tik ieškovas bei atsakovas, kurių atžvilgiu ir buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas.
Apelianto nurodyta aplinkybė apie vykusias šalių derybas dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamo ginčo sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisako.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašė teismo priimti naujus įrodymus – el. laiškus ir įmonės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Kaip minėta, šalių derybos dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo šios bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl pateiktus el. laiškus teisėjų kolegija atsisako priimti kaip nesusijusius su byla. Be to, jie neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų (nepateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų vertimai į lietuvių kalbą). Įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, priešingai nei teigia apeliantas, prie apeliacinio skundo pridėti nebuvo, todėl teismas dėl jų prijungimo nesprendžia.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė, todėl teismas šio atsakovo prašymo nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktas 2013 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas patvirtina kitoje civilinėje byloje turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovo UAB „Altinchan“ prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo.