- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-27
- Bylos Nr.
- I-985-0624/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ernestas Spruogis, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- B. L.
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Advokatai
- Ingrida Jurgelevičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos B. L. atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams Evelinai Matulaitienei ir Juozui Sinkevičiui, nedalyvaujant pareiškėja B. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. L. skundu prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008-12-11 sprendimą Nr. KS-104. Nurodo, kad 2008-12-11 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) priėmė sprendimą Nr. KS - 104, kuriuo pripažino Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę B. L. nevykdžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidus šio Įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas. Sprendime nurodyta, jog šiuos pažeidimus Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė B. L. padarė 2003-07-30, kai atstovaudama šią biblioteką, pasirašė sutartį su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, direktore dėl bibliotekos patikėjimo teise valdomo ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nugriovimo šios bendrovės lėšomis. Pagal Įstatymo 23 str. 8 d., įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas, teismo nesustabdytas ar nepanaikintas VTEK sprendimas dėl Įstatymo pažeidimo yra pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka skirti tarnybinę (drausminę) nuobaudą asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo reikalavimus bei taikyti šio įstatymo 15 str. nustatytus kitus apribojimus ir draudimus. Pagal Įstatymo 15 str., valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o atleisti iš valstybinės tarnybos už šio įstatymo pažeidimus trejus metus nuo atleidimo negali būti priimami į valstybinę tarnybą. Skundžiamas VTEK 2008-12-11 sprendimas Nr. KS-104 yra susijęs su dirbančio valstybinėje tarnyboje asmens konstitucinių teisių ribojimu. Todėl galimai pažeidusio Įstatymą asmens veiklos tyrimas ir įvertinimas pripažįstant, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, yra viena iš teisinės atsakomybės formų. Visoms teisinės atsakomybės rūšims yra būdingas ir senaties institutas, pagal kurį, suėjus senaties terminams už pažeidimus, teisinė atsakomybė įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui nebegali būti taikoma, o asmens teisinis persekiojimas besąlygiškai turi būti nutraukiamas, tokiam asmeniui nesukeliant jokių neigiamų pasekmių. Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) (2008-07-01 redakcija) 29 str. 1 d. 8 p. ir 3 d. 1 p. bei 24 str. 4 d. nurodyta, jog VTEK sprendimą nutraukti tyrimą priima, kai paaiškėja šio įstatymo 24 str. 1 d. nurodytas aplinkybės. Viena iš Įstatymo 24 str. 1 d. 1 p. numatytų aplinkybių, kurioms esant VTEK privalo nutraukti tyrimą - šio įstatymo 23 str. nustatyto termino suėjimas. VTEK įstatymo 23 str. l d. nurodytas trejų metų terminas pareiškimams pateikti nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Aiškinant šias Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo normas sisteminiu, loginiu ir teleologiniu būdu konstatuotina, jog praėjus trijų metų terminui nuo galimai šiame Įstatyme numatytos teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, teisinė atsakomybė galimai Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus padariusiam asmeniui dėl senaties negalima; VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p. numatytu pagrindu pradėtas VTEK tyrimo procesas senaties termino nesustabdo ir nenutraukia; tyrimo metu nustačius, jog suėjo trijų metų senaties terminas nuo galimai šiame Įstatyme numatytos teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, numatytas tik vienas galimas VTEK sprendimas - tyrimą pagal šį Įstatymą teisiškai persekiojamam asmeniui nutraukti. Teigiant priešingai, - jog senaties terminas už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus netaikomas, atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimų padarymą būtų taikoma neribotą laikotarpį. Todėl teisinė atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus būtų reikšmingesnė už administracinę atsakomybę (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. numato bendrą 6 mėnesių senaties, o už atskirtus administracinės teisės pažeidimus - maksimalų 1 metų senaties terminą), tarnybinę atsakomybę (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas maksimalus 3 metų senaties už tarnybinius nusižengimus terminas), ar net atskirais atvejais (kaip ir šiuo atveju) - už baudžiamą atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. a punkte numatytas dvejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas; Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. b punkte numatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas). Šios teisinės atsakomybės rūšys savo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu yra daug sunkesnės ir pavojingesnės už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus. Todėl senaties termino už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus netaikymas ir asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, konstitucinių teisių ribojimas, neatsižvelgiant į nuo jo veikos, galimai pažeidžiančios šio Įstatymo reikalavimus, padarymo praėjusį laikotarpį, yra aiškiai neteisingas ir prieštarauja teisės ir pagrindiniams šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principams. Galimai teisės aktus pažeidžianti veika, už kurią teisinė atsakomybė numatyta Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme buvo padaryta 2003-07-30. Būtent tada buvo pasirašyta sutartis dėl pastatų nugriovimo, kurią, kaip konstatuota skundžiamame 2008-12-11 VTEK sprendime Nr. KS-104, pareiškėjai pasirašant, galimai ir buvo pažeistos Įstatymo nuostatos. VTEK tyrimas dėl šio 2003-07-30 įvykio pradėtas tik 2008-10-23 ir tai patvirtina 2008-10-23 VTEK komisijos posėdžio (pasitarimo) protokolo išrašas Nr. IN-22-(1.3). Tad galimo teisės aktų pažeidimo data - 2003-07-30 - tiek pradedant tyrimą, tiek tyrimo metu VTEK buvo žinoma. Tai, kad tirtinam įvykiui yra suėjęs Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. numatytas trijų metų senaties terminas ir dėl to tyrimas, sutinkamai su Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 4 d. reikalavimais, turi būti nutrauktinas, VTEK dėmesys buvo atkreiptas ir 2008-11-06 pareiškėjos paaiškinime. Skundžiamas 2008-12-11 VTEK sprendimas Nr. KS-104 priimtas 2008-12-11, t. y. nuo galimo šio Įstatymo normų pažeidimų - 2003-07-30 - praėjus 5 metams 4 mėnesiams ir 11 dienų, t. y. jau esant trijų metų senaties už Įstatymo pažeidimą terminui, kuris suėjo 2006-07-30. Tačiau į pareiškėjos 2008-11-06 paaiškinime nurodytus motyvus dėl trijų metų senaties VTEK neatsižvelgė ir sprendimą atsisakyti nutraukti tyrimą motyvavo „žiniasklaidos pateiktos informacijos atgarsiu visuomenėje“ bei tuo, kad motyvuotu VTEK sprendimu toks tyrimas jau buvo pradėtas. Skundžiamo 2008-12-11 VTEK sprendimo Nr. KS-104 motyvas, jog tyrimas negali būti nutrauktas remiantis „žiniasklaidos pateiktos informacijos atgarsiu visuomenėje“, yra neteisinis, todėl atskiro vertinimo ir paneigimo nereikalauja. Skundžiamame VTEK sprendime nurodant, jog pareiškėjos pašymas nutraukti tyrimą praėjus įstatyme nustatytam terminui atmestinas remiantis VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p., konstatuotina, jog nebuvo neatsižvelgta į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 4 d. ir 1 d. 1 p. bei 23 str. 1 d. įtvirtintas normas, kurios imperatyviai nurodo, jog VTEK vykdomo pranešimo tyrimo metu paaiškėjus aplinkybei, jog nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo praėjo 3 metų terminas, tyrimas ne gali, bet privalo būti nutraukiamas.
VTEK yra viešojo administravimo subjektas, todėl jai taikomos viešosios teisės normos. Įgyvendindamas viešosios teisės normas viešojo administravimo subjektas turi teisę elgtis tik taip, kaip nustatyta įstatymų ir teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie tiesiogiai yra numatyti įstatymuose ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007) ne kartą pažymėta, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas; tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik tada, kai tokie įgalinimai teisės aktais jai yra suteikti aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės dėl viešojo administravimo institucijos įgalinimų tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai; administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjektui viršijus savo įstatyminės kompetencijos ribas, t. y. padarytas teisinėje ultra vires būsenoje, yra besąlygiškai neteisėtas ir dėl to turi būti naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. l d. 2p.). Šių reikalavimų skundžiamame VTEK 2008-12-11 sprendime Nr. KS-104 buvo nesilaikyta, tuo buvo peržengtos VTEK įgalinimų ribos ir plečiamai išaiškinta VTEK kompetencija konstatuoti galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, kuriems konstatuoti yra suėjęs senaties terminas. Esant imperatyviems įstatymo numatytiems pagrindams dėl senaties pareiškėjos atžvilgiu nutraukti tyrimą, to VTEK nepadarė. Todėl 2008-12-11 VTEK sprendimas Nr. KS-104 yra neteisėtas ir naikintinas (b. l. 3-6).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad VTEK priėmė sprendimą pasibaigus senaties terminui. Atsakovės pozicija, kad viešiesiems interesams ginti senaties terminai neturi būti taikomi, yra nepagrįsta. Bet kokiai institucijai, kuriai pavesta ginti viešuosius interesus, taikomi senaties terminai, jie taikomi ir administracinėse, ir baudžiamosiose bylose. Atsakovė remiasi Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatomis, tačiau joje yra kalbama apie korupcinius nusikaltimus ir etikos pažeidimai joje nėra įvardijami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-14 nutartyje administracinėje byloje A-11-1935/2006 nurodė, kad vienas iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslų yra siekis užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 str.). VTEK yra speciali institucija, kuri turi vykdyti Įstatymo nuostatas, todėl minėto tikslo siekimas yra ir Komisijos užduotis. Aiškindama šiuo aspektu VTEK kompetenciją nustatančią Įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, kolegija pažymėjo, kad konkrečių asmenų veiksmų įvertinimas (Įstatymo reikalavimų atitikimo požiūriu) gali turėti prevencinį poveikį minėtam tikslui pasiekti. Tačiau toks poveikis yra Komisijos konkrečių (Įstatymo 23 str. 6 d. išvardintų) veiksmų rezultatas, o ne jos kompetencijos dalis. Taip pat pažymėjo, kad Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 29 str. nuostatos, numatančios galimybę tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę nustatyti ilgus terminus, taikomos korupcinio pobūdžio nusikaltimams, todėl atsakovės argumentas, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir šiuo atveju, nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo vertinimo senaties termino aspektu suformuota 2005-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-7-874/2005. Jei įstatymas senaties terminų nenustato, tai taikoma analogija. Dėl analogijos taikymo yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-163/2001. Pareiškėja savo reikalavimą dėl VTEK sprendimo neteisėtumo ir jo panaikinimo grindžia tik aplinkybe, kad jis priimtas suėjus senaties terminui.
Atsiliepimas
Pateiktu atsiliepimu atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad VTEK 2008-12-11 sprendimu Nr. KS-104 pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė B. L., 2003 m. pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis, jo tikslas yra įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais, todėl VTEK, įgyvendindama šį įstatymą, ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusius pranešimus dėl pareiškėjos teisės aktus pažeidžiančios veikos ir tyrimą pradėjo savo iniciatyva. Įstatymas, įtvirtinęs viešųjų interesų viršenybę privačių interesų atžvilgiu, jokių senaties terminų nenumato. Mano, kad viešieji interesai turi būti ginami netaikant senaties terminų, panašiai kaip ginamos asmens prigimtinės asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, teisė į vardą, orumą, sveikatą ir pan. Prioritetinis viešųjų interesų gynimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą konstitucinę doktriną apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų atlikimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d, 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir kituose nutarimuose). Senaties terminų nebuvimas nėra šio įstatymo spraga. Senaties termino netaikymas visiškai atitinka ir LR Seimo 2006-12-05 įstatymu ratifikuotos Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatas, numatančias galimybę tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę nustatyti ilgus senaties terminus (Konvencijos 29 str.). LR Seimo 2008-07-01 priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nustato VTEK statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą (1 str.). Šis įstatymas reguliuoja ne materialinius, o procesinius santykius, kurie atsiranda Komisijai pradėjus tyrimą dėl galimo interesų konflikto. Šio įstatymo 23 str. nustato ne materialinį senaties terminą, kurį reikėtų taikyti vertinant asmens tarnybinį elgesį, o procesinį pareiškimų padavimo terminą. Kartu šis straipsnis leidžia komisijai nutarus, atlikti tyrimus dėl galimų interesų konfliktų ir pagal tuos pranešimus, kuriais pranešama apie Įstatymo pažeidimus, įvykdytus anksčiau nei prieš trejus metus. Kadangi Įstatymo pažeidimai skatina korupciją valstybinėje tarnyboje, o tai yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškimų, kuris kelia grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir visuomenės moralei, iškreipia socialinį teisingumą, stabdo ekonominę plėtrą ir silpnina valdymą, o interesų konfliktų prevencijos įstatymas senaties terminų nenumato, todėl VTEK priima sprendimus pradėti tyrimus. Taip buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos veiksmų tyrimo. Pareiškėjos teigimas apie tyrimo nutraukimo būtinumą, paremtas netinkamai aiškinant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo paskirtį ir jo teisinę prigimtį, todėl jis yra nepagrįstas ir netenkintinas. VTEK yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ji yra įsteigta ir vadovaujasi specialiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir jai suteikta specialioji kompetencija, kuri jai konkuruojant su kitų valstybės institucijų atitinkama kompetencija, yra prioritetinė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-06 nutartis adm. byloje Nr. A -222-03). Jos nagrinėjimo dalykas yra ne gyventojų materialinės teisės, kurios ginamos LR viešojo administravimo įstatymo normomis, o elgesys valstybės politikų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kurių teises riboja Konstitucija, šis ir kiti įstatymai ir kurie įpareigojami vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo paskirtis - užtikrinti viešojo intereso dominavimą privačių interesų atžvilgiu. Kadangi pirmumas suteikiamas viešajam interesui, todėl vertinant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesį abejonės, jeigu tokios yra, atitenka ne pareiškėjo, o viešojo intereso naudai. VTEK įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad VTEK informuoja pranešėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, jeigu jis pateiktas praėjus šio įstatymo 23 str. nustatytam trejų metų pranešimų padavimo terminui, o 24 str. 4 d. nurodyta, kad tyrimas gali būti nutraukiamas, jeigu pranešimo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje minimos aplinkybės. Tačiau, VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p. reglamentuota VTEK diskrecija - teisė savo nuožiūra spręsti klausimą dėl tyrimo atlikimo tais atvejais, kai trejų metų terminas yra praėjęs. Taigi, VTEK, vykdydama pareigą kontroliuoti interesų konfliktų prevencijos įstatymo nuostatų laikymąsi, atsižvelgusi į visuomenės informavimo priemonėse pateiktą pagrįstą informaciją apie galimą Įstatymo pažeidimą ir remdamasi VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p. jai suteikta teise, 2008-10-23 protokoliniu nutarimu priėmė sprendimą atlikti pareiškėjos veikos atitikties Įstatymo nuostatoms tyrimą. VTEK tyrimą atliko teisėtai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (b. l. 86-87).
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad viešieji interesai turi būti ginami netaikant senaties terminų ir tai visiškai atitinka Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą konstitucinę doktriną apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nenumatyti senaties terminai ir tai negali būti vertinama kaip spraga. Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymas nustato ne senaties, o procedūrinius terminus. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatų nereikia skaityti pažodžiui: valstybė gali nustatyti terminus, bet jų nenustatė, todėl negalima to vertinti kaip spragą ir taikyti analogiją. Į pareiškėjo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-874/2005 neturi būti atsižvelgta: ji yra ydinga, nes pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nuostatas, be to, pagal ABTĮ 13 str. 2 d. nuostatas nėra aprobuota ir paskelbta, todėl teismas ir kiti asmenys neprivalo atsižvelgti į joje pateiktą išaiškinimą. VTEK nagrinėja pranešimus dėl prieš 4-5 metus buvusių įvykių, jai suteikta diskrecijos teisė protokoliniais nutarimais nuspręsti pradėti ar nepradėti tyrimą. VTEK sprendimas šiuo atveju pasekmių nesukelia, nes drausminės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę. Senatis negali būti taikoma, nes ji nėra nustatyta, įstatymo ar teisės analogija - taip pat, nes teisinės spragos nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi savo 2008-10-23 priimtu sprendimu pradėtą tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės B. L. veiksmų, galimai pažeidžiančių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (b. l. 9), 2008-12-11 priimtu sprendimu Nr. KS-104 pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė B. L., 2003 m. pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas (b. l. 79-82).
Pareiškėja B. L. pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovės 2008-12-11 sprendimą Nr. KS-104 dėl to, kad ginčijamas sprendimas priimtas suėjus 3 metų patraukimo už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatyto pažeidimo padarymą senaties terminui, numatytam LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. Atsakovas su tokiu LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. aiškinimu nesutinka, teigdamas, kad šia norma nustatytas procedūrinis terminas, į kurį įstatymo nustatytais atvejais, tame tarpe – esant VTEK motyvuotam sprendimui, gali būti ir neatsižvelgiama, o senaties terminai, taikytini Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimams, nėra ir negali būti nustatyti, kadangi viešieji interesai turi būti ginami netaikant senaties terminų, panašiai kaip ginamos asmens prigimtinės asmeninės neturtinės teisės – pavyzdžiui, teisė į vardą, orumą, sveikatą ir pan.
LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 str. ir 24 str. numato, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančio LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijos 15 str. numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą. 2006-07-30, t. y. veikos, už kurią pareiškėja pripažinta pažeidusi minėto įstatymo nuostatas, atlikimo metu galiojusios LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijos 15 str. numatė, kad valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomi Valstybės tarnybos įstatymo ir bei kitų teisės aktų nustatyti apribojimai ir draudimai.
LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nėra numatyti senaties terminai, taikytini už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, tačiau toks terminas numatytas LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatyme: šio įstatymo 20 str. ir 23 str. 1 d. numato, kad VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Nors įstatyme šis terminas įvardytas kaip „pranešimų pateikimo terminas“, nėra jokio pagrindo manyti, kad šia norma įtvirtintas procedūrinis, o ne patraukimo atsakomybėn už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus senaties terminas, juo labiau, kad, kaip teigia atsakovas, patraukimo atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimus senaties terminas neturi būti nustatomas: Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-874/2005, suformuota nuostata dėl senaties terminų, taikytinų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimams: šioje nutartyje kolegija aiškino, kad „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnis, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, numato tokias prievoles: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai. Šių prievolių pažeidimas, konstatuotas įstatymo vykdymo kontrolės funkcijas atliekančios Komisijos, atsakovo šioje byloje, sprendimu sukelia tiesiogines neigiamas teisines pasekmes – turtines ir asmenines neturtines – tarnybos santykių srityje (įstatymo 15 str.), todėl nėra teisinių argumentų teigimui, jog šiai teisinio persekiojimo už neteisėtus veiksmus (veikimą ir neveikimą) rūšiai netaikytini senaties terminai.“ Kadangi minėtos nutarties priėmimo metu LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymas nebuvo priimtas, kolegija taip pat aiškino, kad įstatyme nesant nustatytiems tokiems (senaties) terminams, teisės spraga turi būti užpildoma taikant įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio nėra, - vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad netgi vertinant, kad LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. numatytas ne senaties, o procedūrinis terminas, kurio šio įstatymo 23 str. 2 d. numatytais atvejais gali būti nepaisoma, bet kokiu atveju turėtų būti taikomos įstatymo, reglamentuojančio panašius santykius, nuostatos, šiuo atveju - LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., nustatančio tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus valstybės tarnautojams, kurioje numatytas maksimalus 3 metų terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, tarnybinei nuobaudai skirti. Taip pat pažymėtina, kad Seimo ir etikos ir procedūrų komisijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2009-01-28, 34 p. numato, kad ši komisija, pagal LR Seimo statuto 78 str. 11 p. ir kitų teisės aktų nuostatas tirianti Seimo narių padarytus LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, tiria pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip metai laiko. Atsakovo atstovo teiginys, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-874/2005, pateiktą išaiškinimą neturi būti atsižvelgiama, kadangi ji (nutartis) nėra paskelbta pagal ABTĮ 13 str. 2 d. nuostatas, yra nepagrįstas, kadangi ABTĮ nenumato, kad teismas ir kiti asmenys privalo atsižvelgti tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus. Taip pat pažymėtina, kad pripažinus, jog šiai teisinio persekiojimo už neteisėtus veiksmus (veikimą ir neveikimą) rūšiai (už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus) taikytini senaties terminai, nuostata, jog daliai šiame įstatyme numatytų pažeidimų ar konkrečiai atsakomybės rūšiai už šiuos pažeidimus senaties terminai nėra taikomi, kaip išimtis iš bendros taisyklės, turėtų būti aiškiai aptarta įstatyme, kaip tai padaryta LR baudžiamojo kodekso 95 str. 5 d., LR civilinio kodekso 1.134 str.
Pažymėtina, kad nors LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 2 d. numato, kad pranešimai, pateikti praėjus šio įstatymo 23 str. 1 d. numatytam terminui, gali būti tiriami, kai yra gauti Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko, Generalinės prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymai atlikti tyrimą, Seimo komiteto ar komisijos arba 1/5 Seimo narių siūlymas atlikti tyrimą arba priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimą, LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 29 str., kuriame nurodyti VTEK sprendimai, kuriuos ji gali priimti atlikusi tyrimą, 3 d. numato, kad sprendimas nutraukti tyrimą priimamas, kai yra šio įstatymo 24 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. 1 p. numato, kad VTEK atsisako nagrinėti pranešimą, jeigu pastarasis pateiktas praėjus šio įstatymo 23 str. numatytam terminui. Taigi, nors VTEK, kurios veiklos tikslai neapsiriboja vien tik poveikio priemonių už pažeidimus taikymu, tyrimas, esant LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo šio įstatymo 23 str. 2 d. numatytų subjektų prašymui, siūlymui ar pačios VTEK motyvuotam sprendimui, pasibaigus 3 metų terminui, nėra negalimas, suėjus patraukimo atsakomybėn už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus senaties terminui, VTEK negali priimti LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. numatyto sprendimo, t. y. pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, kuris pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. nuostatas yra pagrindas drausti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos skatinti, skirti į aukštesnes pareigas ir t. t.
Kadangi pareiškėjos veika, kuri atsakovo sprendimu įvertinta kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto nevykdymas ir šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatų pažeidimas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės B. L. sudarymas sutarties dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, atlikta 2003-07-30 ir VTEK sprendimo priėmimo metu LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. numatytas 3 metų senaties terminas, taikytinas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimams, buvo pasibaigęs, atsakovė negalėjo priimti LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. numatyto sprendimo.
Kitų ginčijamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų pareiškėja nenurodė, bylos nagrinėjimo metu tokie pagrindai taip pat nenustatyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos B. L. skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008-12-11 sprendimą Nr. KS-104, kuriuo pripažinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė B. L., 2003 m. pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.