- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- PK-16-269/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00012-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
sekretoriaujant Irenai Miladunienei, Andželai Višumirskajai, Donatai Jusaitei ir Robertai Armonaitei,
nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą civilinei ieškovei privataus kaltintojai I. V. ir jos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. PK-16-269/2016, kurioje
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1979-01-03, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Vilniaus r., Kalvelių sen., Santakų k., neteista, privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 14 d., Vilniaus r., Kalvelių sen., Santakų k. savo namuose prieš nepilnametę E. P., gim. 2000-02-24, kai pastaroji kartu su savo motina I. V. užėjo išsiaiškinti ar R. P. susitikinėjo su R. G., R. G. panaudojo fizinį smurtą, t.y., vieną kartą koja tyčia spyrė į pilvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą (b.l. 1-2).
K. R. G. savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažino. Paaiškino, kad tą naktį, kaip vėliau jai papasakojo mama, nes ji miegojo, I. V. beldėsi į namo langą, patėvis atidarė namo duris. Ją pažadino mamos riksmai iš virtuvės, nubėgusi pamatė I. V. su dukra. Jos abi ją pradėjo mušti - Irena su samčiu mušė, o Evelina tampė už plaukų. Tada net nematė kam, gindamasi, vieną kartą kažkam spyrė.. Kitų žmonių name daugiau nebuvo. Mama vėliau papasakojo, kad jos ieškojo Ruslano. Ji Ruslaną pažįsta apie aštuonis metus. Tą dieną, jis ketvirtą ryto buvo atvažiavęs pas ją. Prabuvo apie pusvalandį ir išvažiavo. Daugiau tą dieną su Ruslanu nebendravo. Po užpuolimo, jos abi išėjo, o ji su mama telefonu iškvietė policiją. Policijos pareigūnai nepaėmė paaiškinimų, kalbėjo žodžiu. Pareigūnai pasakė atvažiuoti pirmadienį į nuovadą, tačiau ji nenuvažiavo, nes reikėjo į darbą. Spyrė netyčia, net nematė kam. Nukentėjusiosios atsiprašė (b.l. 32-34).
Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų įvertinimo motyvai
2015-05-11 taikinamojo posėdžio metu buvo siūloma proceso dalyviams susitaikyti. Kadangi susitaikymas nebuvo pasiektas, teismas priėmė nutartį bylą paskirti nagrinėti teisiamajame posėdyje (b.l. 15, 18).
N. R. G. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo nepripažino, tačiau veikos faktas bei jos kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirta bylos medžiaga.
Nukentėjusioji nepilnametė E. P. parodė, kad jai 15 metų. Nukentėjo, kai R. G. jai su koja spyrė į pilvą. Tą dieną 2015-02-14 mama jos paprašė kartu su ja važiuoti į kaimą, kur gyvena Renata, surasti tėtį ir norėjo įsitikinti ar tikrai jis ten yra. Mamai pasibeldus į langą, pro duris išbėgo vyriškis, kuris ant jų šaukė. Tada mama vyriškio paklausė, ar yra Renata. Po to R. G., išbėgusi, iš namo, spyrė koja jai į pilvą. Dėl ko ji parkrito, sunku buvo kvėpuoti, labai skaudėjo. Mama ją nuvedė prie automobilio ir iškvietė greitąją pagalbą. Kodėl R. G. spyrė nežino, daugiau jos niekas nemušė. G. S. ligoninėje, po to ambulatoriškai. Ligoninėje darė pilvo echoskopiją (b.l. 30).
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. V. parodė, kad 2015-02-14 nuvažiavo į Santuokų k., Vilniaus r. pažiūrėti, kur yra sugyventinis, nes visi kaime žmonės kalbėjo, kad jos sugyventinis yra Santuokų kaime pas R. G.. Jos gyvenamąją vietą žinojo iš žmonių, kurie papasakojo kaip nuvažiuoti ir kur yra namas. Nuvežė brolis Edgar. Nuvažiavus, pasibeldė į namo langą, išbėgęs kažkoks vyras pradėjo šaukti ant jų. Po to, išbėgusi R. G., spyrė dukrai, ji parkrito ir net negalėjo kvėpuoti. Iš karto iškvietė greitąją. Brolis nėjo kartu, nes nenorėjo lįsti. Ji ten ėjo, nes norėjo parsivesti į namus savo sugyventinį. Pirmiausia beldžiausi į langą, kur matėsi, kad kažkas žiūri televizorių. Buvo tamsu, sniego nebuvo. Sugyventinis yra tikras jos dukros tėvas. Dukrą nuvežė į Santariškių vaikų ligoninę. Dukra buvo ligoninėje penkias dienas. Ligoninėje dukra buvo gydoma 2015 metų vasario 14-19 d. Mano, kad dukrai skaudėjo, nes dukra labai verkė, net negalėjo nueiti viena į greitosios pagalbos automobilį, rankomis laikėsi už pilvo srities. Ligoninėje darė pilvo echoskopiją. Po ligoninės, dvi savaites dukra ambulatoriškai gydėsi Kalvarijos ambulatorijoje. Apie šį įvykį medikai pranešė policijai, kuri atvyko į namus. Policijai vėliau rašė paaiškinimą. Prašo iš kaltinamosios i 600 eurų neturtinei žalai atlyginti ir advokato išlaidos (b.l. 27-30).
Liudytoja T. I. parodė, kad apie 4 val. ryto, dienos ir datos nepamena į jų kiemą atvažiavo mašina. Pasakė savo sugyventiniui S. E. pažiūrėti kas atvažiavo. Atidarius duris, matėsi, kad atėjusi moteris girta ir ji buvo su mergaite. Ta moteris klausė kur Renata. Ji tai moteriai pamelavo, kad Renatos namie nėra, nes matė, kad moteris buvo girta ir bijojo, kad gali būti kokios muštynės. Renata, turbūt išgirdusi riksmus, atbėgo iš kambario. Ta moteris su puodu sudavė Renatai per galvą, abi pradėjo peštis. Moteris, sugriebė Renatai už plaukų ir ištempė į koridorių. Po to, ta moteris su mergaite išvažiavo. Kitą dieną, valydama namus, rado kuokštą plaukų, išrautų iš Renatos, kurie buvo balti, o tos moters plaukai buvo tamsūs. Išvažiavus tai moteriai su dukra, ji iškvietė policiją, kuriai viską paaiškino ir jai nurodė rašyti pareiškimą apylinkės inspektoriui. Tas vyriškis Ruslan buvo dieną prieš šį įvykį. Ta mergaitė, užėjusi į namus kuri stovėjo su mama ir nieko nesakė, tylėjo. Ta moteris griebusi su puodu trenkė Renatai, po to sugriebė už plaukų, nes Renata, atbėgusi iš kambario, liepė joms išeiti. Ta moteris ir dukra puolė Renatą. Sužalojimų ant Renatos kūno nematė, bet plaukų išrovė. Renata nesikreipė į medikus. Kaip buvo sužalota mergaitė nematė (b.l. 68-72).
Liudytojas E. D. parodė, kad I. V. yra jo pusseserė. I. V., nepamena kada, paprašė tik nuvežti iki Renatos, pažiūrėti ar jos vyras yra pas Renatą namuose. Vežė I. V. ir E. P. pas Renatą į namus. Nuvažiavus, jos abi nuėjo pas Renatą, o jis liko laukti. Gal po 10 minučių atėjo Irena su dukra. Irena pasakė, kad R. E. sudavė su koja į pilvą. Irena buvo blaivi. Joms atėjus, kvietė greitosios medicinos pagalbą. Evelina laikėsi už pilvo, verkė, sakėsi, kad labai skauda. Evelina pati nesakė, kas jai sudavė. Atvažiavus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams jis išvažiavo namo. Paties įvykio jis nematė (b.l. 80, 84-85).
Liudytojas A. Z. parodė, kad 2015-02-14 apie 4 val. Ruslan atvažiavo su savo broliu Edgaru, draugu ir Alina. Paprašė nuvažiuoti į degalinę nupirkti degtinės, nes per girti jau buvo ir jiems degalinėje degtinės nebepardavė. Nuvažiavus ir nupirkus degtinę, Ruslan pasakė, kad kartu išgertume. Namuose gyvena Renata, jis, Renatos mama ir pastarosios sugyventinis. Daugiau nieko nebuvo atvažiavę. Išgėrė. Ruslan, išgertuvių metu, sakė, kad pažįsta Renatą, ją myli. Paskui tos dienos vakare paskambino Ruslan brolis Edgar, kuris pasakė, kad Ruslan važinėja visą dieną su Renata. Tuo metu, kai Irena su dukra naktį buvo pas Renatą, jo nebuvo. Renata vėliau jam paskambino, ir pasakė apie šį įvykį, o būtent, kad Irena buvo naktį užėjusi pas Renatą atėjo aiškintis dėl vyro Ruslano. Žino, kad Renata su Ruslanu bendravo (b.l. 81, 85-86).
Liudytojas S. E. parodė, kad 2015-02-14 jis buvo išgėręs ir miegojo. Po kiek laiko išgirdo beldimą į langą. Įleido į namus dvi moteris. Jos pačios sakė, kad atėjo pas Renatą. Namie buvo Renata, sugyventinė. Jis nieko neklausė ir grįžo į savo kambarį. Išgirdo balsus, girdėjo triukšmą. Tik vėliau sužinojo, kad moterys už plaukų tampėsi. Muštynės vyko virtuvėje, jis pats nieko nematė, todėl negali pasakyti, kokioms esant aplinkybėms buvo sužalota nepilnametė mergaitė. Pašalinių daugiau žmonių namie nebuvo. Renata jam nieko nesakė, kas spyrė su koja mergaitei (b.l. 83,86-87).
Liudytojo V. M. parodė, kad dirba policijos komisariate. Įvykio metu dirbo patruliu. Gavo pranešimą iš VPK budėtojo dėl vaiko sumušimo ir įsibrovimo į namus. Nieko neatsimena apie šį įvykį. Pamena, kad ta nepilnametė gyvena Šumsko kaime. Nuvažiavus greitoji lyg tai buvo ir išvežė mergaitę. Nuvažiavus į Šumsko kaimą, kalbėjo su vaiko mama. Mama nurodė, kad vaiką sumušė. Motinai siūlė rašyti pareiškimą, ar iš jos ėmė paaiškinimą neatsimena. Buvo gautas dar vienas pranešimas dėl įsibrovimo į namus. Nuvažiavus kalbėjo su R. G., kuri sakė, kad iš matymo pažįstami atvažiavo su VW Vento, įsibrovė į namus. Siūlė rašyti pareiškimą ir kreiptis į policijos nuovadą (b.l. 98-100).
Iš vaikų ligonės, VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų“ filialo epikrizės matyti, kad E. P. 2015-02-14 00:16:50 atvyko į vaikų chirurgijos skyrių skųsdamasi pilvo skausmais. 2015-02-13 vakare spyrė jai koja žinomas asmuo. Išliko skausmai pilve. Stebimos sumušimo žymės. Atlikus pilvo organų echoskopiją patologinių pakitimų nepastebėta. Pilvas jautrus ties sumušimo vieta, paciente gydymo tęsti siunčiama ambulatoriškai (b.l. 7, 51-52).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiaga Nr. 57-At-00136-15 pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kita bylos medžiaga (b.l. 5-6, 8, 12, 21, 93-94).
Aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios kaltę ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios R. G. veiksmai nukentėjusiosios E. P. atžvilgiu atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius – kaltinamoji panaudodama fizinį smurtą, koja spyrė į pilvos sritį ir tai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas įrodymų visumos pagrindu pripažįsta, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamoji suvokė kad smogdama nukentėjusiajai su koja elgiasi nusikalstamai ir nors nenorėjo jos sutrikdyti bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl pagal subjektyvųjį kriterijų pripažintina, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.
Tai, kad nukentėjusioji tyčia buvo sužalota kaltinamosios veiksmais patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji aiškiai nurodė, jog R. G. jai koja sudavė į pilvą. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti. E. P. parodymus patvirtina ir įvykį tiesiogiai matę liudytoja I. V., kuri patvirtino smūgio su koja sudavimo. Vertinant liudytojų parodymus, pažymėtina tai, jog tiek kaltinamosios tiek nukentėjusiosios iniciatyva apklausti liudytojai neabejotinai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nes tarpusavyje yra susiję giminystės ryšiais, todėl visų jų parodymus teismas vertino labai atidžiai, gretindamas su kitais įrodymais. Dėl smūgio sudavimo fakto teismas remiasi nukentėjusiosios, liudytojos I. V. parodymais, kadangi juos patvirtina ir objektyvi bylos medžiaga – vaikų ligonės, VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų“ filialo epikrizė, kurioje nurodyta, kad E. P. buvo paguldyta į ligoninę, ten gydėsi 5 dienas, būdama išleista namo dar 20 dienų gydėsi ambulatoriškai. Byloje nėra ginčo, jog po įvykio E. P. buvo sužalota, to neneigia ir pati kaltinamoji, tačiau tvirtina, jog spyrė su koja nenorėdama ir nematydama kam spyrė. Tačiau tokie kaltinamosios parodymai atmestini bei paneigti aukščiau aptartais įrodymais ir vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų T. I. ir S. E. parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinamosios nurodomų aplinkybių, kadangi jie nurodė, jog matė liudytoją I. V. ir kaltinamąją besistumdančias, tarp jų dar buvo įsiterpusi E. P..
Iš visų bylos įrodymų darytina jais pagrįsta išvada, kad R. G. veiksmai kvalifikuotini kaip fizinio skausmo sukėlimas, kas atitinka pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamosios kaltė įrodyta, ji baustina.
Bausmės skyrimo klausimai, civilinis ieškinys ir kt.
Skirdamas bausmę R. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę ir kitas aplinkybes.
Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį R. G., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta. R. G. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašyta, nedirbanti, turi negalia, darbingumo lygis 50 proc., pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai. Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajai R. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus bei draudimą, galinčius padėti pasiekti bausmės paskirtį (BK 140 str. 1 d., 48 str. 5 d., 6 d. 2 p.), (b.l. 21, 36-37, 50, 54-66).
Nukentėjusiosios atstovė I. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog dėl patirto sužalojimo jos dukra patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, įžeidimą.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo pobūdžio patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo sužalota mamos akivaizdoje, 5 dienas gulėjo ligoninėje. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nukentėjusiajai E. P. sukeltą fizinį skausmą, jo pasekmes (jokių liekamųjų reiškinių neliko, duomenų, jog būtų taikomas, tęsiamas gydymas nėra), į tai, jog kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, siūlė taikiai išspręsti konfliktą, taip pat į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 200 Eur dydžio neturtinę žalą. Kitoje dalyje I. V. ieškinys atmestinas (b.l. 2).
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą, motina I. V. taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kaip matyti iš bylos I. V. buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir paskirtas atstovas, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2015-12-23 Nr. (4.22.) TPA-3461 dėl išlaidų apmokėjimo prašo iš kaltinamosios priteisti 257, 66 Eur. Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 105 str. 1 d. priteistinos iš kaltinamosios 257, 66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už suteiktą advokato A. S. teisinę pagalbą nukentėjusios atstovei pagal įstatymą I. V. mokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)-AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini)-„Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini)-AB DNB banke, (duomenys neskelbtini)-AB SEB banke, (duomenys neskelbtini)-AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini)-Danske banke, (duomenys neskelbtini)-Nordea banke, (duomenys neskelbtini)-UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą-188659752, įmokos kodą-5630, mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 2-5, 116).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiaga Nr. 57-At-00136-15 pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, gražintina šiam komisariatui (b.l. 66).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta, padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 str., paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždraudžiant bendrauti su nepilnamete nukentėjusiąja E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. G. 200 (dvejų šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. P.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK medžiagą Nr. 57-At-00136-15 pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, gražinti šiam komisariatui.
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 105 str. 1 d. priteisti iš R. G. 257, 66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą advokato A. S. teisinę pagalbą nukentėjusios atstovei pagal įstatymą I. V. mokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)-AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini)-„Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini)-AB DNB banke, (duomenys neskelbtini)-AB SEB banke, (duomenys neskelbtini)-AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini)-Danske banke, (duomenys neskelbtini)-Nordea banke, (duomenys neskelbtini)-UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą-188659752, įmokos kodą-5630, mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Vilniaus rajono apylinkės teisme.