- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-445-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00136-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SALNIKO“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“
- Kategorijos
- 2.6.6.2Įskaitymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SALNIKO“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-425/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SALNIKO“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 49 698,08 Eur dydžio skolą ir 983,29 Eur sutartinių palūkanų už pavėluotą atsiskaitymą.
2. Paaiškino, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarė sutartį Nr. 135/S-2017 (toliau – sutartis dėl naftos produktų), kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei naftos produktų (kuro) už bendrą 49 698,08 Eur sumą. Atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti už gautą kurą ir reikalavo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Su tokiu atsiskaitymo būdu ieškovė nesutiko.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įsigijo naftos produktų iš ieškovės už ieškinyje nurodytą sumą. Nesutiko su ieškovės reikalavimu šią sumą priteisti, nes ieškovė nuslėpė esmines aplinkybes, kad šalys susitarė dėl atsakovės įsigyto kuro atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
4. Paaiškino, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 28 d. sudarė atlygintinių paslaugų teikimo sutartį (toliau – atlygintinių paslaugų teikimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti šioje sutartyje numatytas transporto paslaugas. 2017 m. rugpjūčio 30 d. ši paslaugų teikimo sutartis buvo iš esmės pakeista ir sudarytas susitarimas, kuriame šalys aiškiai numatė darbų apimtis ir darbų kainą.
5. Atsakovė pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį faktiškai suteikė ieškovei paslaugų už 74 830 Eur be PVM sumą ir papildomų darbų pagal žodinį susitarimą už 25 200 Eur be PVM sumą. Atsižvelgusi į tai, atsakovė teigė, kad šalių tarpusavio prievolės turėjo pasibaigti atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei UAB „Alauša“ iš atsakovės UAB „SALNIKO“ 49 698,08 Eur už naftos produktus, 983,29 Eur sutartinių palūkanų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Alauša“ pagal PVM sąskaitas–faktūras Nr. AKC0015177, Nr. AKC0015203, Nr. AKC0015216, Nr. AKC0015233, Nr. AKC0015251, Nr. AKC0015262, Nr. AKC0015294, Nr. AKC0015307, Nr. AKC0015345 ir Nr. AKC0015380 perdavė atsakovei naftos produktų už bendrą 49 698,08 Eur sumą, tačiau už gautus naftos produktus atsakovė neatsiskaitė, nors pagal sutarties dėl naftos produktų 4.5 punktą už naftos produktus privalėjo sumokėti per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos–faktūros išrašymo. Pagal sutarties dėl naftos produktų 4.10 punkto sąlygas už piniginės prievolės nevykdymą atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškinio padavimo dieną palūkanos sudarė 983,29 Eur sumą. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus įrodė, todėl iš atsakovės priteisė 49 698,08 Eur sumą už naftos produktus bei 983,29 Eur sutartinių palūkanų, iš viso 50 681,37 Eur sumą.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atsiskaitymui už naftos produktus taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nes tokia atsiskaitymo už paslaugas forma nebuvo šalių aptarta nei sutartyje dėl naftos produktų, nei atlygintinių paslaugų teikimo sutartyje. Be to, Vilniaus apygardos teisme nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4515-912/2018 pagal UAB „Alauša“ ieškinį ir atsakovės UAB „SALNIKO“ priešieškinį dėl atlygintinių paslaugų teikimo sutarties tinkamo vykdymo, apmokėjimo, nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl šiuo metu nežinoma, ar šalys turi viena kitai galiojančius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Alauša“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Viena iš ieškovės žodžiu išreikštų sąlygų atlygintinių paslaugų teikimo sutarčiai sudaryti buvo ta, kad paslaugoms teikti reikalingus degalus atsakovė privalės įsigyti iš ieškovės, o vėliau šalys atliks priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, taip užtikrinant paslaugų sutarties vykdymo maksimalų efektyvumą. Šalys ir susitarė dėl tokio bendradarbiavimo principo. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtų sutarčių vykdymo klausimai bei šalių atsiskaitymas pagal skirtingas sutartis yra susiję. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė ir į atsakovės 2018 m. gegužės 7 d. raštą, kuriuo buvo siūlyta laikytis bendro priimto susitarimo.
9.2. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas pagal sutartį dėl naftos produktų pirkimo ir atsakovės reikalavimas pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį (t. y. priešieškinio reikalavimas), kaip susiję reikalavimai, turėjo būti nagrinėjami vienoje byloje.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „SALNIKO“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
10.1. Sutartis dėl naftos produktų ir atlygintinių paslaugų teikimo sutartis nėra tarpusavy susijusios, nes sutartyse nebuvo numatyta, kad atsakovės įsigytas kuras turi būti naudojamas vykdant atlygintinių paslaugų teikimo sutartį – dėl kuro panaudojimo atsakovei nebuvo nustatyta jokių ribojimų. Susitarimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir negalėjo būti, nes sutartyse skiriasi atsiskaitymo terminai. Susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo nebuvimą patvirtina ir atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sąlyga dėl 30 000 Eur avanso atsakovei už būsimus darbus sumokėjimo, nes, esant išankstiniam susitarimui dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, avansas atsakovei nebūtų buvęs reikalingas.
10.2. Kad susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tarp šalių nebuvo, patvirtina ir atsakovės 2018 m. sausio 12 d. raštas ieškovei, kuriame atsakovė prašė atsiskaityti už darbus, tačiau neprašė įskaityti priešpriešinių reikalavimų. Vykdant sutartis jokių atsakovės reikalavimų atlikti įskaitymus ieškovė nėra gavusi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovės apeliaciniame skunde nėra keliamas ieškovei priteistos skolos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas – apeliantė iš esmės neginčija, kad ieškovei yra skolinga. Apeliantė skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuoja tik tuo aspektu, kad šalys buvo sudarę žodinį susitarimą dėl tarpusavio prievolių pabaigos įskaitymu, todėl ieškovė turėjo ne kreiptis į teismą, o atlikti įskaitymą.
13. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytą apeliantės poziciją vertina kritiškai ir pažymi, kad šiuo atveju žodinio susitarimo dėl prievolių pabaigos įskaitymu egzistavimas iš esmės apskritai neturi teisinės reikšmės, nes prievolei pasibaigti įskaitymu atskiro susitarimo nereikia – tai nėra dvišalis sandoris. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką). Kaip pripažįsta ir pačios šalys, jų reikalavimai viena kitai nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš šalių įskaityti.
14. Tiek pripažinus egzistavus apeliantės nurodytą žodinį susitarimą dėl įskaitymo, tiek jį paneigus, tai neturi įtakos apeliantės teisei atlikti įskaitymą vienašališkai – egzistuojant galiojantiems priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams apeliantė įskaitymą turi teisę atlikti vienašališkai, nepaisant susitarimo fakto. Įskaitymo pastaroji vienašališkai neatliko, o ieškovė jos reikalavimo nepripažįsta. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl apeliantės reikalavimo kitoje civilinėje byloje vysta teisminis ginčas, todėl įskaitymas šiuo metu ir nėra galimas – Vilniaus apygardos teisme nebaigta nagrinėti civilinė byla pagal UAB „Alauša“ ieškinį ir atsakovės UAB „SALNIKO“ priešieškinį dėl atlygintinių paslaugų teikimo sutarties tinkamo vykdymo, apmokėjimo, nuostolių atlyginimo priteisimo (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliantė teigia, kad ieškovės reikalavimas pagal sutartį dėl naftos produktų ir apeliantės priešieškinio reikalavimas pagal atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, kaip susiję reikalavimai, turėjo ir turi būti nagrinėjami vienoje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytu teiginiu. Apeliantė nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodytus pagrindus bylos daliai pagal atsakovės priešieškinį išskirti ir sujungti su kita civiline byla. Kaip matyti iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-1938-912/2019, kurioje nagrinėjamas šioje byloje pareikštas ir išskirtas atsakovės priešieškinis, šalių ginčas kilo dėl atlygintinių paslaugų teikimo sutarties tinkamo įvykdymo: ieškovė UAB „Alauša“ remiasi tuo, kad sutartyje numatyti darbai atlikti netinkamai ir už juos nesutinka apmokėti, o atsakovė UAB „SALNIKO“ teigia, jog sutartyje numatyti darbai atlikti tinkamai, todėl ieškovė juos privalo apmokėti. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai priteisti iš ieškovės pinigines lėšas už darbus yra labiau susiję su civiline byla Nr. e2-1938-912/2019, nei su nagrinėjama byla, nes šioje byloje ginčo dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo iš esmės nėra, o priešieškinis pareikštas tik tuo pagrindu, kad šalių tarpusavio prievolės būtų pripažintos ir įskaitytos. Pirmiau nurodyta aplinkybė nepatvirtina reikalavimų ryšio, nes atitinkamų sumų priteisimas skirtingose bylose nereiškia, kad priteistų sumų įskaitymas nebėra galimas. Priešingai, CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Taigi, išsprendus šalių ginčą civilinėje byloje Nr. e2-1938-912/2019 ir patvirtinus atsakovės reikalavimo teisę, ieškovės ir atsakovės reikalavimai galės būti įskaityti vykdymo procese.
16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Apeliacinį skundą atmetus ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė patyrė 560,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtina pateikta 2018 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaita–faktūra serija ADV Nr. 083-2018 ir jos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ (juridinio asmens kodas 183615620) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SALNIKO“ (juridinio asmens kodas 186485146) 560,67 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.