Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2012-01-09 · Civilinė byla Nr. 2-10-607/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-09
Bylos Nr.
2-10-607/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00421-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Ieškovas
A. O.
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
UAB „Televizijos komunikacijos“
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. 2-10-607/2012/
Proceso Nr. 2-46-3-00421-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2., 44.5.2.5. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 9d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Z. Š.,dalyvaujant ieškovui A. O.,atsakovo atstovei L. T.,trečiojo asmens atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Televizijos komunikacijos“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. O. prašo teismo priteisti iš atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos 5000 Lt. moralinei žalai atlyginti.

Ieškovas A. O. nurodė, kad butas, esantis adresu, Tauragės m., nuosavybės teise priklauso Tauragės miesto savivaldybės administracijai. Jis šį butą iš savivaldybės administracijos nuomojasi. 2009m. kovo mėn. Tauragės miesto savivaldybė kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo, sudarytos tarp savivaldybės ir jo. 2009-05-07 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kad savivaldybės administracija galėtų apžiūrėti jo nuomojamo buto stovį. 2009-05-21 11 val. į kiemą atvažiavo dvi mašinos Vienoje mašinoje sėdėjo UAB „Butų ūkis“ darbuotojos ir savivaldybės darbuotoja Mockienė. Kotoje mašinoje sėdėjo seniūno pavaduotojas J. B. su savivaldybės operatoriumi V. Š.. Kai jis atrakino ir atidarė buto duris, tada iš mašinos iššoko operatorius V. Š., pribėgo prie jo su filmavimo kamera ir pradėjo filmuoti. Jis V. Š. prašė jo nefilmuoti, tačiau šis pareiškė, kad filmuoti jam liepė Tauragės miesto savivaldybės administracija, o po to jį rodyti per Tauragės kabelinę televiziją. Filmavimas buvo priverstinis prieš jo valią. Filmavimą organizavo seniūno pavaduotojas J. B.. 2009-05-26 jis savivaldybės administracijos iniciatyva buvo rodomas per Tauragės kabelinę televiziją. Teisinės pasekmės kyla dėl Tauragės miesto savivaldybės administracijos filmavimo jo, ieškovo, priverstinai prieš jo valią ir dėl 2009-05-26 rodymo per Tauragės kabelinę televiziją. Kadangi Tauragės miesto savivaldybės administracija jo filmuoti priverstinai prieš jo valią negalėjo, todėl buvo pažeistos jo teisės ir padaryta moralinė žala. Tauragės miesto savivaldybės administracija už seniūno pavaduotojo J. B. neteisėtus veiksmus turi prisiimti civilinę atsakomybę ir atlyginti jam neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 15-18) , kuriame nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nutartyje dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš buto, buvo nurodyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leista Tauragės rajono savivaldybės administracijos pasitelktiems asmenims įeiti į A. O. nuomojamą butą, esantį Stoties g. 47-5, Tauragėje prievarta. Vykdyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pasitelktas antstolis K. K. bei Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-18 įsakymu sudaryta komisija. Kartu su Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija buvo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistas V. Š., kuris užfiksavo komisijos darbą nustatant buto būklę. UAB „Televizijos komunikacijos“ 2009-05-25 transliavo reportažą apie Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-18 įsakymu sudarytos komisijos darbą. Reportažo metu buvo rodomas Tauragės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto-komisijos pirmininko interviu apie komisijos darbą, Filmuota medžiaga, suteikta UAB „Televizijos komunikacijos“ buvo susijusi tik su komisijos darbu. Pagrindinis filmavimo tikslas-buvo siekiant ateityje išvengti galinčių kilti įrodinėjimo problemų, buvo fiksuoti visą komisijos darbo eigą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdant 2009-05-07 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį, neturint jokių sąmoningų ketinimų kištis į privatų ieškovo gyvenimą. Savivaldybės administracijos vykdomas filmavimas vyko ne ieškovo privačioje namų valdoje, o viešoje vietoje, t.y prie valstybinės žemės prie pastato, esančio Stoties g. 47, teritorijoje. A. O. savo konkliudentiniais veiksmais akivaizdžiai išreiškė neprieštaravimą dėl daromo vaizdo įrašo ar fotografavimo.

Savivaldybės administracija savo veiksmais neturėjo jokios įtakos ieškovo rodymui UAB „Televizijos komunikacijos“ 2009-05-26 transliuotame reportaže, todėl ir deliktinės atsakomybės subjektu ji negali būti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Lietuvos ir Vokietijos UAB „Televizijos komunikacijos“ su ieškiniu nesutiko, teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 47-48), kurį palaikė jo atstovas V. L.. Nurodė, kad pagal Tauragės rajono savivaldybės pateiktą video medžiagą ir išvadas, kurias padarė Tauragės rajono savivaldybės specialistai, buvo parengtas ir 2009-05-26 per UAB „Televizijos komunikacijos“ TVK kanalą transliuotas reportažas, kuriame akcentuojamas Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos darbas ir Stoties g. 47-5 nuomuojamo buto problema. Transliuotame reportaže nesimato jokių ieškovo A. O. veiksmų, rodančių, kad ieškovas filmuojamas prieš jo valią ar kitaip pažeidžiamos jo teisės. Ieškovas filmuotoje medžiagoje konkliudentiniais veiksmais išreiškė neprieštaravimą, jog yra filmuojamas. Ieškovas reportaže rodomas tik profiliu kartu su kitais asmenimis, dalyvavusiais komisijos darbe.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-07 Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-524-105/2008 pagal ieškovo Tauragės rajono savivaldybės tarybos ieškinį atsakovui A. O. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš buto, tretysis asmuo ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų UAB „Tauragės butų ūkis“ priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti ieškovo pasitelktiems asmenims įeiti į A. O. butą, esantį Tauragėje, Stoties g. 47-5, prievarta.

Iš Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos (b.l. 19) matosi, kad žemės sklypas prie pastato, esančio Stoties g. 47, Tauragės mieste, yra nesuformuotas ir yra valstybinė žemė.

2009-05-18 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-496 „Dėl komisijos sudarymo buto būklei nustatyti“ buvo sudaryta komisija dėl A. O. nuomojamo buto, Tauragėje, Stoties g. 47-5, būklės nustatymo, į kurios sudėtį įėjo ir ieškovo nurodytas asmuo J. B.-Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūno pavaduotojas.

2009-05-21 surašytas komisijos, sudarytos Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-18 įsakymu, aktas apie tai, kad komisija, susidedanti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto M. R. (komisijos pirmininko), Tauragės rajono savivaldybės gydytojos D. B., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūno pavaduotojo J. B., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistės L. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyr. specialistės L. M., UAB „Tauragės butų ūkis“ energetiko A. J., 2009-05-21 10 val. nuvyko nustatyti A. O. nuomojamo buto, Tauragėje, Stoties g. 47-5, būklę. Komisija nustatė, kad gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, butas užverstas senais rakandais ir skudurais, dėl kurių gausos nebuvo galima patekti į vidų ir apžiūrėti patalpas.

Atsakovas pripažįsta, kad nuomuojamo buto būklės nustatymo metu šio proceso eiga, siekiant išvengti ateityje galimo konflikto buvo filmuojama. Pareiškėjo skundo argumentai, jog atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pažeidė jo teisę į atvaizdą, nes atliko neteisėtus veiksmus – filmavo ieškovą, nesant jo sutikimui, o po to perdavė medžiagą kabelinei televizijai, kuri tai parodė, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš video medžiagos (b.l. 59) matyti, kad ieškovas ginčo atveju buvo nufilmuotas viešoje vietoje, t.y. valstybinės žemės sklype prie pastato, adresu Stoties g. 47, Tauragės m. (nes į butą patekti buvo neįmanoma), o ne privačioje jo valdoje. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad buvo filmuojamas ne ieškovas, bet fiksuojama Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos darbo eiga dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdant Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-524-105/2008 dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš buto, kada kartu buvo užfiksuotas ir ieškovas. Be to, ieškovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė neprieštaravimą dėl daromo vaizdo įrašo.

Specialaus teisės akto reglamentuojančio minėtų veiksmų fiksavimo tvarką bei pagrindą, nėra, todėl vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, būtina vadovautis CK 2.22 straipsnio nuostatomis dėl asmens teisės į atvaizdą. Šio straipsnio 1 dalimi yra nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalimi nustatyta išimtis iš šios sąlygos, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Teismas laiko įrodytu, kad atsakovė šiuo atveju veikė teisėtai, savo kompetencijos ribose ir teisės aktų nepažeidė.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas, teigdamas, jog yra pažeista jo teisė į atvaizdą, nepateikė duomenų, įrodančių, kaip būtent pasireiškė jam padaryta neturtinė žala.

Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (LR CK 6.271 straipsnio l dalis). Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t.y. esant neteisėtiems bet kokios valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Taikant sisteminį teisės normų analizės metodą darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė LR ABTĮ (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), LR CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal LR CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje nenustatytas neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų faktas, atsakovas pareiškėjo neturtinių teisų nepažeidė, ir nėra Tauragės rajono savivaldybės administracijos prievolės atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

Ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo ne tik dėl filmavimo, bet ir dėl 2009-05-26 rodymo per Tauragės kabelinę televiziją.

Duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė savo iniciatyva perdavė ginčo video medžiagą televizijai, tikslu sukompromituoti ar kitaip pakenkti ieškovui ir jo asmeniui, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Atsakovas savo veiksmais neturėjo jokios įtakos ieškovo rodymui UAB „Televizijos komunikacijos“ 2009-05-26 transliuotame reportaže, todėl deliktinės atsakomybės subjektu negali būti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str.1d., 259-260, 263 str., 268 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Žebelienė