Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal skolininkės M. P. prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB ,,Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pareiškimą skolininkei M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas išieškoti iš skolininkės M. P. pagal 2016-01-04 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 2976,6 Eur skolą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 170,75 Eur bylinėjimosi išlaidų: 17 Eur žyminio mokesčio ir 90,75 Eur už advokato teisinę pagalbą.Teismas 2016-08-19 įsakymu kreditoriaus reikalavimus tenkino visiškai. Skolininkė M. P. pateikė teismui prašymą atidėti/išdėstyti teismo įsakymo vykdymą. Nurodė, kad šiuo metu jos labai sunki turtinė padėtis, ji yra bedarbė ir negauna jokių pajamų. Be to, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Laikinai apsistojo adresu Apkasų g. 2-1, Vilniuje. Intensyviai ieškosi darbo. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog yra baigusi VU Tarptautinio verslo bakalauro studijas, be to, šiuo metu studijuoja M.Riomerio universitete informacines technologijas. Tris kartus buvo įsidarbinusi (padavėja, taksi vairuotoja), tačiau dėl mažo uždarbio darbo atsisakė. Šiuo metu tikisi sulaukti darbo pasiūlymo pagal specialybę.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-13 nutartimi atmetė skolininkės M. P. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 įsakymo įvykdymo išdėstymo. Teismas nurodė, kad Skolininkė prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 įsakymo vykdymą grindžia sunkia materialine padėtimi. Nurodo, jog neturi jokio jai priklausančio nekilnojamojo turto. Jai priklausęs butas buvo parduotas dėl didelių įsiskolinimų. Jokio kito vertingo, registruotino turto neturinti, pajamų negaunanti. Ji yra trečio kurso studentė, šiuo metu paėmusi akademines atostogas, yra registruota darbo biržoje ir intensyviai ieškosi darbo. Skolininkė pateikė prašymą išdėstyti priteistos skolos mokėjimą, tačiau šiam prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismas nurodė, kad vien tik skolininkės prašymo, nepateikus jį pagrindžiančių įrodymų, nepakanka tam, kad teismui nekiltų abejonės dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir kreditoriaus reikalavimų ir teisėtų interesų užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti skolininkės prašymo dėl teismo įsakymo vykdymo išdėstymo dalimis, todėl jis yra atmestinas (CPK 284 str.). Skolininkė M. P. atskiruoju skundu prašo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo nutartį kuris buvo priimtas 2016 m. gruodžio 13 d. dėl byloje atsiradusių naujų įrodymų. Prašo leisti pateikti įrodymus dabar ir leisti kreiptis į teismą su naujais įrodymais kuriuos dabar prideda prie prašymo. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina pajamų neturėjimo faktą. Nurodo, kad skolos neginčija, tik prašo neperduoti skolos išieškojimo antstoliams ir leisti pasirašyti taikiąją sutartį su ieškovu. Prašo leisti mokėti skolą dalimis atsižvelgiant į blogą materialinę padėtį.Kreditorius UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį, tačiau nenustatė išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas be kita ko konstatavo, kad skolininkė savo prašymo nepagrindė jokiais dokumentais.Teikdama atskirąjį skundą, apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė ir naujus duomenis apie jos studijas, pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir pažymą apie dalyvavimą aktyviose darbo rinkos programose. Apeliantė taip pat prašo teismo priimti šiuos naujus įrodymus.CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Teisėjų vertinimu, apeliantė neįrodė, kad šie duomenys negalėjo pateikti anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Toks dokumentų priėmimas apeliacinės instancijos teisme būtų nesąžiningas kitos proceso šalies atžvilgiu, dar daugiau, aiškiai prieštarautų CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų bei CPK 226 straipsnio nuostatoms. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Taigi teismas dėl pastarųjų apeliantės prašomų prijungti įrodymų sprendžia, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, todėl netenkina apelianto prašymo prijungti naujai teikiamus įrodymus.Pažymėtina ir tai, kad teismo įsakymas byloje buvo priimtas dar 2016-08-19, tačiau iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos – 2016-12-13, skolininkė teismui nepateikė jokių duomenų apie tai kad gera valia bent iš dalies vykdė savo įsipareigojimą kreditoriui, todėl tokie skolininkės veiksmai vertintini kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo vilkinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovė tinkamai vykdytų ir teismo sprendimą jį išdėsčius jos prašomam terminui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, pagrįstai netenkino skolininkės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą, nes tokiu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei kreditoriaus interesai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.