Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-28 · Byla Nr. Iv-3440-629/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-28
Bylos Nr.
Iv-3440-629/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3440-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01619-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjui S. K., atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams Jaroslavui Grinevičiui (Jaroslav Grinevič) ir D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus (toliau – ir FNTT, atsakovė) direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. TE-526 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. K.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-526) .

Pareiškėjo nuomone, Įsakymu Nr. TE-526 tarnybinė nuobauda – pastaba – jam buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus: pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę, taigi 2011 m. liepos 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-5-3626 (toliau – ir Išvada) turi būti tyrimo metu surinkta medžiaga, paremta duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjo nuomone, Išvadoje pateiktas kaltinimas yra nekonkretus ir nepagrįstas įrodymais, be to, nėra aptartos visos būtinos išsiaiškinti aplinkybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, nei Įsakyme Nr. TE-526, nei Išvadoje tiksliai nenurodyta, kokių konkrečių procesinių veiksmų nurodytu laikotarpiu pareiškėjas neatliko, kokių įstatymo nustatytų priemonių nesiėmė, kokios nusikalstamos veikos neišaiškino, kokių prokuroro nurodymų neįvykdė ir pan. Tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 str., 2 str., 18 str. 1 d., 176 str. 1 d. formuluotės, tiek 2007 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 86-V patvirtintos vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 10 ir 11 p. yra bendrojo pobūdžio, todėl šių teisės aktų pažeidimo faktas (konkrečiai nenurodant veiksmų, kurie turėjo būti atlikti, bet nebuvo atlikti) savaime negali būti traktuojamas kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigų netinkamas atlikimas arba jų neatlikimas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo, jog beveik visus pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytus veiksmus pareiškėjas arba prokuroras T. S. buvo atlikę, išskyrus pranešimų asmenims apie tai, kad jiems buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, išsiuntimą bei tyrimui reikšmės neturinčių duomenų sunaikinimo po ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimo išsprendimą. Pareiškėjo nuomone, pastarųjų veiksmų atlikimas ar neatlikimas jokios įtakos nusikalstamos veikos išaiškinimui neturėjo ir negalėjo turėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Išvados teiginiu, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. (per faktiškai dirbtą laiką) jokie tyrimo veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti. Pažymėjo, kad, gavus dokumentus iš SEB banko, buvo atliekama informacijos, esančios juose analizė bei planuojama, derinama su prokuroru tolimesnė ikiteisminio tyrimo eiga. Pažymėjo, kad nutarime pradėti tarnybinį patikrinimą nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas galimai vilkino tyrimą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo derinami su prokuroru T. S., kuriam buvo iškelta drausminė byla, tačiau nebuvo nustatyta jokių tarnybinių pažeidimų, todėl, pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo krūvį bei kasmetinių atostogų laikotarpius ,tyrimas buvo atliktas per įmanomai trumpiausius terminus (BPK 176 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas nesutinka, jog prokuroro rezoliucija ant veiksmų plano patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neintensyviai, nes ši rezoliucija yra be datos, parašyta tik ant to 2010 m. lapkričio 2 d. plano egzemplioriaus, kuris lieka prokuroro turimoje sekamojoje byloje, o pareiškėjas su šia rezoliucija nebuvo supažindintas. Be to, pasak pareiškėjo, rezoliucijoje yra tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. teigiama, kad 2010 m. lapkričio 2 d. plane planuojami tie patys veiksmai, kaip ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. plane, nors 2010 m. lapkričio 2 d. plane planuojama apklausti kitus asmenis nei 2010 m. rugpjūčio 31 d. veiksmų plane.

Kadangi tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad beveik visus pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytus veiksmus pareiškėjas arba prokuroras T. S. buvo atlikę, pareiškėjas nesutinka ir su Išvados argumentu, jog tyrimo neišsamumą įrodo 2011 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros priimtas nutarimas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujinti tyrimą Nr. 06-1-00113-09.

Objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas, tai, anot pareiškėjo, reiškia, kad jo atlikta veika (neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikoma tam tikrų FNTT vyriausiojo tyrėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad pareiškėjas, kaip pareigūnas, šio elgesio modelio nesilaikė. Pažymėjo, kad visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nėra argumentuojama, kodėl šiuo atveju, kai pagal Rekomendacijų dėl operatyvinės veiklos įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. I-134 su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. I-79 padarytais pakeitimais (toliau – ir Rekomendacijos) 60 p. galimi du alternatyvūs veikimo būdai, būtent pareiškėjas, o ne prokuroras T. S., turėjo išsiųsti pranešimus apie procesinės prievartos taikymą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. vasario 18 d. pareiškėjas buvo kasmetinėse atostogose, tad prokurorui T. S. grąžinus nutrauktą baudžiamąją bylą Nr. 06-1-00113-09 į FNTT, nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2011 m. vasario 8 d. ją savo žinioje turėjo tyrėja R. Š., taigi pareiškėjo įsitikinimu, turėjo būti įvertinti ir minėtos tyrėjos veiksmai (neveikimas), o tai nebuvo padaryta.

Išvadoje taip pat konstatuojama, kad byloje nesunaikinti tyrimui neturintys reikšmės duomenys, neužtikrinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu ir tuo padarytas Rekomendacijų 65 p. pažeidimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00113-09 vyresniajam tyrėjui V. M. atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei fiksavimą ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-0013-09 reikšmingų duomenų ir aplinkybių nenustatyta, protokolai dėl atlikto slapto tyrimo veiksmo nebuvo surašyti. Pareiškėjo teigimu, Rekomendacijų 65 p. nustato, kad pagal BPK 161 str., nėra naikinama informacija, kuri buvo gauta atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir buvo pripažinta kaip tyrimui neturinti reikšmės ir neįtraukta į tyrimo veiksmų protokolus ar prie jų nepridėta, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju, minėta informacija neturėjo būti naikinama. Pareiškėjo teigimu, šią išvadą patvirtina ir faktas, kad nuo 2011 m. gegužės 31 d., kada buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, iki šio skundo padavimo teismui dienos, baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-0013-09 taip ir nebuvo kreiptasi į prokurorą dėl nereikšmingų garso ar vaizdo įrašų sunaikinimo, nors tai turėtų būti padaryta tuo atveju, jei toks sunaikinimas pagal teisės aktus būtų buvęs būtinas.

Pareiškėjo manymu, reikalavimas pateikti paaiškinimą iki 2011 m. birželio 8 d. prieš tai neįteikus pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, nepagrįstai apribojo jo teisę į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, nes nežinodamas galimai padaryto tarnybinio nusižengimo esmės, negalėjo aiškiai ir argumentuotai pateikti paaiškinimą bei reikalingus įrodymus. Tokie tikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai, pareiškėjo įsitikinimu, vertintini kaip Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 15, 16, 16.1, 17 ir 18 p. pažeidimai ir yra pagrindas neteisėtai paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti.

Pasak pareiškėjo, Išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas, tačiau tarnybinį patikrinimą atliko, siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo teikė bei sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priėmė tas pats asmuo, t. y. Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas R. K.. Tokie R. K. veiksmai, pareiškėjo įsitikinimu, vertintini kaip Tvarkos 21 p. pažeidimai ir taip pat yra pagrindas neteisėtai paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti.

Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 25-32) į pareiškėjo S. K. skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjui buvo pateikti visi turimi duomenys apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. prokuroro nutarime iškelti drausmės bylą ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodyti ir tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga tikrintojo nustatyti faktai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardintos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateiktas teisinis tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimas. Išvadoje konstatuotas padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodytas jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, pareigūno kaltė, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą.

FNTT teigimu, pareiškėjas neteisingai traktuoja 2010 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo veiksmų plane užrašytą prokuroro rezoliuciją. Ši rezoliucija, pasak atsakovės, suprantama taip, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. plane nurodytas veiksmas paskirti užduotį atlikti VšĮ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą neatliktas, todėl nurodoma suintensyvinti ikiteisminį tyrimą ir atlikti abiejuose planuose nurodytus veiksmus. Atsakovė taip pat paaiškino, kad BPK 2 ir 176 str. nuostatos įsakmiai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Savo ruožtu prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio reikalavimo. Ikiteisminį tyrimą atliekantys, jį organizuojantys ir jam vadovaujantys pareigūnai nuolat privalo siekti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartyje Nr. 2K-602/2007 yra pažymėjęs, kad esminė aplinkybė konstatuoti galimą ikiteisminio tyrimo vilkinimą yra ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-502-2020-2008, aptardamas minėtų BPK straipsnių nuostatas, pabrėžė, kad BPK 176 str. 1 d. reikalauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Tai reiškia, kad įstatymas netoleruoja bet kokio nepateisinamo delsimo atliekant ikiteisminį tyrimą. Šių reikalavimų pažeidimas traktuotinas kaip pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūno atsakomybei atsirasti.

Atsakovė pažymėjo, kad BPK įtvirtinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti visus reikiamus veiksmus. Jis privalo stengtis ir siekti, kad ikiteisminio tyrimo metu reikšminga medžiaga būtų renkama kaip įmanoma greičiau siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, nelaukdamas, kol prokuroras nurodys. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių – tyrimo metu iš karto apklausti liudytojus, ištirti piniginių lėšų už paslaugas pervedimo ir panaudojimo aplinkybes, vykdyti kitus procesinius veiksmus, kad būtų nustatyta, ar atlikti sandoriai atitinka faktines bylos aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. administracinėje byloje Nr. P11-185/2007 pabrėžė, kad įstatymas įpareigoja tyrėją imtis visų teisėtų priemonių, kad kuo tiksliau ir teisingiau būtų nustatytos tikrosios nusikaltimo aplinkybės. Siekdamas įvykdyti šią pareigą tyrėjas turi surinkti ir užfiksuoti visus duomenis, kurie gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje; tyrėjo veiksmai, kai jis apsiriboja tik dalies prieinamų bylos aplinkybes patvirtinančių duomenų surinkimu ir užfiksavimu, negali būti pripažinti tinkamu ikiteisminio tyrimo atlikimu. Taip pat pažymėjo, kad Išvadoje nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, atsižvelgta į neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo metu tirti ir Išvadoje nurodyti pareiškėjo procesiniai veiksmai atlikti kitose ikiteisminio tyrimo medžiagose, atsižvelgta ir į pareigūno darbo krūvius.

Atsakovė nurodė, jog Išvadoje nurodyta nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių (suderinti su prokuroro pranešimo laiką), kad būtu pranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą jiems nežinant, ir pateiktas nustatytos aplinkybės teisinis vertinimas.

Atsakovės teigimu, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir BPK nuostatomis, duomenys, gauti apribojus asmens teisę į susižinojimo slaptumą, nereikšmingi baudžiamajam procesui, turi būti sunaikinami. BPK 154 str. 8 d. nustatyta, kad prie bylos pridedamas tik bylai reikšmingas garso įrašo turinys. Reikšmės bylai neturintys įrašai turi būti sunaikinami. Užtikrinant veiksmingą asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą laikymosi kontrolę, svarbu tinkamai įforminti duomenų sunaikinimą.

Anot atsakovės, 2011 m. gegužės 23 d. FNTT buvo persiųstas 2011 m. gegužės 18 d. nutarimas iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą. 2011 m. gegužės 24 d. FNTT direktorius 2011 m. gegužės 19 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vadovui R. K. pavedė organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą. R. K. tą pačią dieną tarnybinį patikrinimą pavedė atlikti Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiajai tyrėjai D. M.. Atkreipė dėmesį, kad Išvadoje nurodyta, jog FNTT direktoriaus pavedimo data 2011 m. gegužės 18 d. vertintina kaip techninė klaida, nesukelianti jokių neigiamų pasekmių. Taigi, pasak atsakovės, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas laikantis Tvarkos 6, 17 ir 19 p. nuostatų. Atsakovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo dokumentai, patvirtinantys, kad procesines prievartos priemones, nustatytas BPK 154 str., vykdė vyresnysis tyrėjas V. M., tačiau nebuvo dokumentų, patvirtinančių tyrimo grupės sudarymą, taip pat nebuvo atitinkamo laikotarpio tyrimo veiksmų planų, kurie derinami su padalinio vadovu, ir siekiant nustatyti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes bei visus kaltus pareigūnus, 2011 m. birželio 6 d. raštu kreiptasi į Vilniaus apygardos valdybą, prašant pareiškėjo pateikti informaciją, susijusią su tyrimo veiksmų planų, tyrimo grupės sudarymu bei padalinio vadovo pagal kompetenciją vykdyta veikla.

Atsakovė kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, kad neįteikus pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, nepagrįstai apribota jo teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, ir atkreipė dėmesį, kad 2011 m. birželio 10 d., laikantis Tvarkos 17 p. nuostatų, surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, su kuriuo 2011 m. birželio 10 d. pareiškėjas supažindintas pasirašytinai.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinę nuobaudą jam paskyrė neturintis teisės to padaryti asmuo. Tarnybinio nusižengimo tyrimą organizuoti buvo pavesta Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriui, t. y. jo vadovui R. K., o patį tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti – šio skyriaus vyriausiajai tyrėjai D. M.. Tarnybinio patikrinimo metu tikrintojas surašo Tvarkos priede nustatytos formos pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kurį turi pasirašyti tarnybinį patikrinimą atliekančio padalinio vadovas, šiuo atveju Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas R. K., kuris laikinai ėjo FNTT direktoriaus pareigas. Pažymėjo, kad Tvarkos 21 p. nustato, kad ne vėliau kaip per dvi darbo dienas vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, įvertina tarnybinio patikrinimo išvadą ir priima sprendimą. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2011 m. liepos 5 d., kai FNTT direktoriaus pareigas laikinai ėjo R. K., kuris vadovaujantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkymo į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 9.6 p. turėjo teisę skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. K. prašė patenkinti skundą jame nurodytais argumentais (b. l. 90-95, 119-122). Papildomai paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu visi kaltinimai jo atžvilgiu buvo panaikinti, liko tik kaltinimas dėl nepranešimo apie procesinių prievartos priemonių taikymą asmenims. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp padaryto pažeidimo ir bylos atnaujinimo. Pagal baudžiamojo proceso nuostatas klausimus, susijusius su procesinės prievartos priemonių taikymu, sprendžia prokuroras, todėl nuspręsti, ar tuos duomenis sunaikinti ar juos laikyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, turėtų prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdžio metu atsakovės FNTT atstovai Jaroslavas Grinevičius ir D. M. prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 90-95, 119-122). D. M. papildomai paaiškino, jog BPK ir Rekomendacijose aiškiai įtvirtinta, kad protokolas rašomas atliekant slaptą ikiteisminio tyrimo veiksmą ir tais atvejais, kai atlikus slaptą ikiteisminio tyrimo veiksmą reikšmingų ikiteisminiam tyrimui duomenų negauta. Nors buvo surašytas tik tarnybinis pranešimas, o ne protokolas, tačiau buvo taikytas turinio prieš formą principas ir buvo laikoma, kad tie nereikšmingi duomenys buvo įtvirtinti baudžiamojoje byloje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką sąvokos „privatus gyvenimas“ ir „susižinojimas“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. prasme apima telefono pokalbius. Užtikrinant veiksmingą asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą, laikymosi kontrolę, svarbu tinkamai įforminti duomenų sunaikinimą. Šiuo atveju pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė motyvuotu raštu į prokurorą pasibaigus slaptam tyrimo veiksmui dėl tyrimui nereikšmingų duomenų sunaikinimo, todėl buvo pažeista principinė žmogaus teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą nuostata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, duomenys, surinkti pažeidžiant principines žmogaus teises, negali būti pripažinti įrodymais.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl FNTT direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. TE-526 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. K.“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 3 d. FNTT vyriausiasis tyrėjas S. K. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00113-09 dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo (b. l. 52).

Pareiškėjo sudarytame 2010 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00113-09 veiksmų plane nurodyta, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu planuojama apklausti liudytoju VšĮ „Gyvenimo patirtis“ direktorių V. V., BPK 97 str. tvarka išsireikalauti VšĮ „Gyvenimo patirtis“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei paskirti užduotį atlikti VšĮ „Gyvenimo patirtis“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą (b. l. 53).

Pareiškėjo sudarytame 2010 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00113-09 veiksmų plane nurodyta, kad nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2011 sausio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu planuojama apklausti A. P. B. bei V. V. apie pinigų iš VšĮ „Vilniaus futbolo centras“ gavimo aplinkybes (b. l. 20, 54). Prokuroras T. S. rezoliucija ant šio veiksmų plano pažymėjo „Tie patys veiksmai ir 2010-08-31 plane. Prašau suintensyvinti tyrimą.“ (b. l. 54).

2010 m. gruodžio 31 d. prokuroras T. S. nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 006-1-00113-09 (b. l. 80-81). Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga prokuroras nurodė, jog šiuo atveju nusikalstama veika padaryta nebuvo. Pažymėjo, kad tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir kita rašytinė ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, o būtent: liudytojų pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, paskolos sutartys, paramos sutartys. VšĮ „Futbolo perspektyvos“, VšĮ „Vilniaus futbolo centras“ ir VšĮ „Gyvenimo patirtis“ paramos panaudojimas neprieštarauja 1993 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatoms. Kitų objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nebuvo, todėl prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant nusikalstamos veikos požymių.

2011 m. gegužės 18 d. nutarime ikiteisminio tyrimo pareigūnui iškelti drausmės bylą Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, susipažinęs su 2011 m. gegužės 12 d. išvada dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 006-1-00113-09 pagrįstumo ir teisėtumo ir baudžiamosios bylos Nr. 006-1-00113-09 medžiaga, atnaujino minėtą ikiteisminį tyrimą bei nustatė, kad ikiteisminio tyrimo, kurį atliko pareiškėjas, metu nebuvo imtasi visų įstatymo numatytų priemonių atskleisti nusikalstamą veiką, tyrimas atliktas neišsamiai, todėl tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras T. S. nepagrįstai priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Konstatavo, kad pareiškėjas atlikdamas ikiteisminį tyrimą nevykdė prokuroro nurodymų, kurie pagal BPK 170 str. 3 d. yra privalomi, savo neveikimu pažeidė BPK 2 str., todėl nutarė pareiškėjui iškelti drausmės bylą (b. l. 45-47).

FNNT minėta nutarimą gavo 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. gegužės 24 d. FNTT direktorius S. G. pavedė R. K. organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą. Pastarasis tą pačią dieną nurodė tarnybinį patikrinimą atlikti D. M. (b. l. 44).

2011 m. birželio 10 d. FNTT pranešimu Nr. 04/8-1-3106 pranešė pareiškėjui apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (b. l. 49-50). Pranešime Nr. 04/8-1-3106 nurodyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, konstatuota, jog nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. jokie procesiniai tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surašyti protokolai dėl pokalbių, perduodamų elektrorinių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto, taip pat nebuvo pranešta asmenims, kuriems buvo taikomos procesinės prievartos priemonės jiems nežinant, apie tokių priemonių taikymą, o nutraukus ikiteisminį tyrimą neišspręstas tyrimui reikšmės neturinčių duomenų sunaikinimo klausimas. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00113-09 galėjo pažeisti BPK 1 str., 2 str., 18 str. 1 d., 172 str. 2 d. 1 ir 2 p. ir 176 str. 1 d., 154 str. 7 d., 161 str., Rekomendacijų 50 p., 51 p., 52 p., 53 p., 54 p., 55 p., 60 p., 65 p. ir Pareigybės aprašymo 10 ir 11 p. reikalavimus. Pareiškėjas taip pat buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2011 m. birželio 15 d.

2011 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b. l. 60-71), kuriame nesutiko galimai padaręs tarnybinį nusižengimą bei nurodė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagos, esančios kompaktiniame diske, neatspausdinimas niekaip neįrodo, jog informacija nebuvo tirta, pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime pateikė visą surinktą medžiagą prokurorui, kuris susipažinęs su gautais duomenimis bei nustatęs, kad pradiniai duomenys, kurių pagrindu būtų galima tęsti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, nepasitvirtino, siekdamas proceso ekonomiškumo ir greitumo, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl suteiktos paramos ar atsiskaitymo už tam tikras paslaugas panaudojimo, o dėl galimai apgaulės būdu išvengtos didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo. Taip pat nurodė, kad prokuroro manymu, buvo surinkta pakankamai duomenų, kurių viseto analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstama veika padaryta nebuvo. Pažymėjo, kad panaudojus procesines prievartos priemones tyrimui reikšmingų duomenų gauti nepavyko, todėl nebuvo surašytas protokolas, kuriame išdėstomi tik tyrimui reikšmingi duomenys. Taip pat pažymėjo, kad vykdant pokalbių kontrolę nebuvo gauta informacija apie privatų asmens gyvenimą, o pagal BPK 161 str. 2 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą sunaikinama informacija surinkta apie privatų asmens gyvenimą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog sprendimus sunaikinti duomenis turi teisę priimti tik prokuroras. Nurodė, kad prokuroro nurodymų pranešti asmenims, kuriems buvo taikytos procesinės prievartos priemonės jiems nežinant, negavo. Paaiškino, jog visus prokurorų nurodymus vykdė laiku, atsižvelgiant ir planuojant ikiteisminius tyrimus tiek šiame, tiek kituose turimuose ikiteisminiuose tyrimuose.

2011 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2011 m. liepos 15 d. (b. l. 48), o 2011 m. liepos 5 d. R. K., laikinai einantis FNTT direktoriaus pareigas, patvirtino D. M. atklikto tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-5-3626 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00113-09 (b. l. 9-17, 35-43), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, pagal kompetenciją turėdamas BPK ir kitų teisės aktų numatytas teisės ir pareigas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00113-09 nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. ikiteisminį tyrimą atliko neišsamiai ir neintensyviai, nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. (per faktiškai dirbtą laiką) neatliko procesinių veiksmų, t. y. jis pagal kompetenciją nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir atskleista nusikalstama veika, teisės aktų nustatyta tvarka nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių (suderinti su prokuroro pranešimo laiką), kad būtų pranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą jiems nežinant, nesikreipė motyvuotu raštu į prokurorą dėl nereikšmingų duomenų sunaikinimo, ir tuo pažeidė BPK 1 str., 2 str., 18 str. 1 d., 176 str. 1 d., 161 str. 1 d., Rekomendacijų 60, 65 p. ir Pareigybės aprašymo 10 ir 11 p. reikalavimus, t. y. aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – nebuvo per trumpiausią laiką atliktas tyrimas, nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, nepranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą nesunaikinti tyrimui neturintys reikšmės duomenys, neužtikrinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, 2011 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimą atnaujino, ir šiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Vertinant pareiškėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą atsižvelgta į pareigūno darbo krūvius, vertintos jo dalykinės ir profesinės savybės (b. l. 74-76). Atsižvelgiant į nusižengimo priežastis, S. K. kaltės laipsnį (aplaidumas), sukeltas pasekmes (kilo) bei kitas aplinkybes, Išvadoje siūloma pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn, skirti tarnybinę nuobaudą pastabą.

Laikinai einantis FNNT direktoriaus pareigas R. K. 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. TE-526, atsižvelgdamas į Išvadą ir vadovaudamasis Statuto 26 str. 1 ir 8 d. bei Tvarkos 5 p., skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 8, 34).

Kaip nustatyta pareiškėjas – FNTT Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiasis tyrėjas – statutinis valstybės tarnautojas. Statutinių valstybės tarnautojų veiklos principus, teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės sąlygas, skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Vidaus tarnybos statutas. Nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d.) patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, kurios 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Statuto 2 str. 6 d. apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma per tarnybinį patikrinimą, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Iš Išvados ir Įsakymo Nr. TE-526 matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už BPK 1 str., 2 str., 18 str. 1 d., 176 str. 1 d., 161 str. 1 d., Rekomendacijų 60, 65 p. ir Pareigybės aprašymo 10 ir 11 p. pažeidimus.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes (BPK 18 str. 1 d.).

Pareigybės aprašymo 10 p. nustatyta, kad FNTT Vilniaus skyriaus vyriausiasis tyrėjas prokuroro, tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai ir su jomis susijusių nusikalstamų veikų, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, BPK, Generalinės prokuratūros rekomendacijų, kitų teisės aktų. Pagal Pareigybės aprašymo 11 p. nuostatas FNTT Vilniaus skyriaus vyriausiasis tyrėjas praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą vykdo visus prokuroro nurodymus, prokuroro nustatytu laiku praneša jam apie ikiteisminio tyrimo eigą (b. l. 21-22).

BPK 1 str. įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 176 str. 1 d. taip pat nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. (per faktiškai dirbtą laiką) atlikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-0013-09 apsiribojo informacijos iš registrų ir banko gavimu, o nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d. jokių tyrimo veiksmų neatliko. Pareiškėjas tyrimo metu ne iš karto apklausė liudytojus, neištyrė piniginių lėšų už paslaugas pervedimo ir panaudojimo aplinkybių, nevykdė kitų procesinių veiksmų tikslu nustatyti ar atlikti sandoriai atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas sutinka su Išvados vertinimu, jog nėra pagrindo teigti, kad tokie veiksmai nebuvo atliekami, nes buvo vykdoma procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, ir tai galėjo pakenkti tyrimo sėkmei, kadangi šios priemonės taikymas pasibaigė 2009 m. gruodžio 28 d., o liudytojai buvo apklausti tik 2010 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas neišsamiai, neplaningai, neturint aiškios tyrimo krypties, pažeidžiant BPK numatytus išsamumo ir greitumo principus.

BPK 161 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Ši pareiga detalizuota Rekomendacijų 60 p., kuriame nustatyta, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena BPK XII skyriuje numatytų procesinių prievartos priemonių jam nežinant, turi būti raštu pranešta, kai baigiama tokią priemonę taikyti. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pranešti iš karto, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei (BPK 161 str. l d.). Pranešimo laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo suderinti su prokuroru. Pranešime asmeniui nurodoma tik tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė ir įvardijama kokia.

Rekomendacijų 65 p. nustatyta, jog pagal BPK 161 str., nėra naikinama informacija, kuri buvo gauta atlikus slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir buvo pripažinta kaip tyrimui neturinti reikšmės ir neįtraukta į tyrimo veiksmų protokolus ar prie jų nepridėta. Tyrimui reikšmės neturintys garso ir vaizdo įrašai, kurių nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai įrašais, prie bylos nepridedami ir tuojau pat prokuroro nutarimu sunaikinami, surašius atitinkamą aktą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl tyrimui nereikšmingų garso ar vaizdo įrašų sunaikinimo privalo kreiptis į prokurorą motyvuotu raštu tuojau po to, kai buvo atliktas slaptas ikiteisminio tyrimo veiksmas. Prokuroras, nusprendęs sunaikinti tyrimui nereikšmingus garso ar vaizdo įrašus, nutarime privalo identifikuoti naikinamus įrašus, nurodydamas įrašų darymo laiką, vietą, abonento galinio įrenginio numerį, fiksuotų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyvius ir pan., tačiau nenurodydamas garso ar(ir) vaizdo įrašo turinio.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nesiėmė įstatymo nustatytų priemonių (suderinti su prokuroru pranešimo laiką), kad būtų pranešta asmenims apie procesinės prievartos priemonės taikymą jiems nežinant. Taip pat teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas nesikreipė motyvuotu raštu į prokurorą dėl tyrimui nereikšmingų duomenų sunaikinimo.

Tai, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas patvirtina ir 2011 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro T. S. tarnybinės veiklos (b. l. 99-108), kurioje konstatuota, jog ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras T. S. vyriausiajam tyrėjui S. K. žodžiu ne kartą davė nurodymus dėl būtinų ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje veiksmų atlikimo, o patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, raštu papildomai nurodė nedelsiant atlikti kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių S. K. visai neįvykdė arba juos vykdė gana vangiai, nors vadovaujantis BPK 170 str. 3 d. tyrėjui jie yra privalomi. Taip pat padaryta išvada, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs S. K. netinkamai atliko savo pareigas ir jo veiksmuose yra tarnybinio (drausminio) nusižengimo požymių, o prokuroro T. S. veiksmuose nenustatyta galimai padarytų tarnybinio nusižengimo požymių, todėl skirti jam tarnybinės nuobaudos nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai pagrindžia Išvadoje padarytas išvadas, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai ir su jomis susijusių nusikalstamų veikų atlikimą, bei visų prokuroro nurodymų vykdymą, savo pareigas vykdė netinkamai, ir tai nagrinėjamu atveju laikytina pareiškėjo veikos neteisėtumu. Pažymėtina, kad dėl netinkamo tarnybinių funkcijų vykdymo nebuvo užtikrintas išsamus, trumpiausiais terminais atliktas nusikalstamų veikų atskleidimo tyrimas, kaip tai įtvirtinta BPK 1 ir 2 str.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi aplaidžiai vykdė savo pareigas, nustatytas Pareigybės aprašymo 10 ir 11 p., o skundžiamu Įsakymu Nr. TE-526 jam pagrįstai skirta Statuto 26 str. 1 d. nustatyta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, nes pastaroji, įvertinus tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į padarytą tarnybinį pažeidimą, jo asmenybę ir tarnybinę veiklą charakterizuojančią medžiagą, kaltę, laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.

Pareiškėjas nurodė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, kurie iš esmės suvaržė jo teisę į gynybą. Pagrindinis argumentas – pranešimas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį tyrimą įteiktas vėliau nei pareikalauta pateikti paaiškinimus dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma, pareiškėjas, nepažeidžiant Tvarkos 17 p., buvo supažindintas 2011 m. birželio 10 d. (b. l. 49-50), pareiškėjas pranešime nurodytu terminu pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 60-71), kuris, kaip matyti iš Išvados turinio, buvo analizuojamas vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą. Taigi teigti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu buvo suvaržyta jo teisė apsiginti, nėra pagrindo.

Taip pat nepripažįstami pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeistas Tvarkos 21 p., kuriame nustatyta, jog patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn gali vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo. Byloje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliko D. M., o Išvadą patvirtino ir nuobaudą skyrė R. K., kuris buvo pavedęs D. M. atlikti tarnybinį patikrinimą ir nuobaudos skyrimo metu, kaip laikinai einantis FNTT direktoriaus pareigas, turėjo teisę skirti tarnybinę nuobaudą, todėl pareiškėjo argumentas, kad patikrinimą atliko ir nuobaudą skyrė tas pats asmuo, vertintinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tinkamai, jo išvada motyvuota, pareiškėjo kaltė dėl išvadoje konstatuoto nusižengimo įrodyta, išvados pagrindu, laikantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatų, pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, nuobauda paskirta įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo kaltės formą, darbo krūvius, tarnybinio pažeidimo pobūdį, yra adekvati padarytam pažeidimui, paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o FNTT direktoriaus 2011 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. TE-526 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. K.“ yra teisėtas bei pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė