Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Sigitui Kvedarui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. VMT-ANR_N-32-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. VMT-ANR_N-32-2018 V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 271 straipsnio 4 dalį dėl to, kad, atliekant neplaninį VĮ Valstybinių miškų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio Verkių girininkijos einamųjų kirtimų kokybės patikrinimą, nustatyta, kad 2017 m. Verkių girininkijoje einamųjų kirtimų biržėse (39 kv. 7, 9, 10, 11, 12 skl., 29 kv. 19 skl.) valksmai tiesūs, sudaro statų kampą su keliais, kvartalinėmis; biržėje paliktos likvidinės šakos įvairaus ilgio ir skersmens asortimentai.

Vyriausiasis inžinierius V. B. pagal VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2013 m. rugpjūčio 30 įsakymu Nr. V-186 patvirtintų vyriausiojo inžinieriaus pareiginių nuostatų 19,21,22 punktų reikalavimus netikrino pagal savo kompetenciją medienos ruošos veiklos, nekontroliavo medienos ruošos atliekamų paslaugų atitikimo biržių eksploatavimo technologinių kortelių reikalavimams, neorganizavo savalaikio medienos likučių išvežimo. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija) Miško kirtimų taisyklių 55.5 ir 70 punktų reikalavimus (b. l. 32-33).

V. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir atlyginti patirtas bylos nagrinėjimo teisme išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Nutarime nurodyti miškų einamųjų kirtimų kokybės trūkumai negali būti vertinami kaip ANK 271 straipsnio 4 dalies pažeidimai. Valstybinė miškų tarnyba, priimdama šį nutarimą neatsižvelgė į tai, kad priežastys, dėl kurių miškas sklypuose buvo tvarkomas tam tikru būdu, yra pagrįstos. Šios priežastys buvo nurodytos tiek Valstybinei miškų tarnybai, tiek Valstybinei miškų urėdijai pateikiant paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodoma, kad valksmai santykinai tiesūs (derinami prie reljefo) dėl sklype esančios kalvos. Pažymėtina, kad labai sudėtinga padaryti vingiuotus valksmus ant kalvos šlaito, kad esant storai sniego dangai traktorius, traukiantis medieną, nepažeistų medžių, o dirbtinai vingiuojant valksmus ir nesinaudojant esamais keliukais labai padidėja iškertamos medienos tūris iš valksmų, iškertami perspektyvūs, paliktini medžiai.

Paaiškinimuose taip pat buvo nurodytos priežastys, dėl kurių biržėse buvo paliktos likvidinės šakos. Kertant su medkirte, neįmanoma sugaminti šakas į padarinę medieną, todėl jų visada lieka. Paprastai šios kirtimo atliekos aktyviai yra superkamos vietinių gyventojų. Taigi, vien faktas, kad Patikrinimo metu biržėse aptiktos likvidinės šakos ir įvairūs sortimentai, nesuponuoja teisės aktų pažeidimo. Taip pat pažymėtina, kad šie kirtimo trūkumai visuomet yra pašalinami. Galiausiai, pridurtina, kad tikrinimo metu kirtimas apskritai dar nebuvo baigtas, o paaiškinimuose Valstybinei miškų urėdijai pareiškėjas nurodė, kad reaguojant į nurodytus trūkumus bus imtasi priemonių - suplanuotas dviejų papildomų GPS prietaisų, tinkamų biržių rėžimui, pirkimas, pažadėta visas biržes atriboti, daryti brėžinius; numatyti dažnesni girininkijų priimtų biržių patikrinimai; buvo įsipareigota su Patikrinimo aktu supažindinti visas girininkijas.

Nutarime nenurodytas aiškus ir konkretus pažeidimo faktinis pagrindas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pažymoje buvo užfiksuoti skirtingi Verkių girininkijoje atliktų einamųjų kirtimų kokybės trūkumai 29, 39, 45, 50, 56, 57 bei 90 kvartaluose. Nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta bauda už Pažymoje nurodytus 39 kvartalo 7, 9, 10, 11, 12 sklypų ir 29 kvartalo 19 sklypo biržėse atliktų einamųjų kirtimų kokybės trūkumus. Pažymėtina, kad būtent Pažymos pagrindu Pareiškėjui buvo surašytas Nurodymas, o vėliau ir Nutarimas. Kadangi Patikrinimo metu pažeidimai buvo užfiksuoti septyniuose (29, 39, 45, 50, 56, 57) kvartaluose, o Nutarimas buvo priimtas tik dėl dviejuose (39 ir 29) kvartaluose, nėra aišku, dėl kokių priežasčių administracinė atsakomybė yra taikoma už Sklypuose nustatytus trūkumus, o dėl kitų nustatytų trūkumų pagrindo taikyti atsakomybę nenustatyta. Veiksmai, kuriais yra padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra išsamiai apibūdinti, pateiktos tik nuorodos j bendro pobūdžio Inžinieriaus pareiginių nuostatų punktus bei į atsitiktinai iš Pažymos parinktus kvartalus. Taigi, Nurodymo pagrindas yra neaiškus, abejotinas ir galimai priimtas neįvertintus visų nagrinėjamai situacijai reikšmingų aplinkybių.

Už Pažymoje užfiksuotus pažeidimus atsako girininkas. Girininko pareiginiuose nuostatų 9, 22-23 punktuose nustatyta, kad girininkas privalo planuoti girininkijos veiklą, nustatyti darbų eiliškumą, organizuoti, vadovauti ar tiesiogiai vykdyti biržių, miškui kirsti, atrėžimą. Be kita ko, tikrinti, kaip vykdomi darbai miško kirtimo vietose. Girininko pareiginių nuostatų 45-47 punktuose atitinkamai nustatyta, kad girininkas atsako už girininkijai skirtų užduočių ir privalomųjų miško darbų įvykdymą ir darbų kokybę. Taip pat miškų atkūrimą, ugdymą, apsaugą, priežiūrą, kirtimą, racionalų miško turtų naudojimą ir jų apskaitą girininkijoje. Be to, savalaikį tarpinio ir pagrindinio naudojimo biržių paruošimą kirtimui. Iš Girininko pareiginių nuostatų aiškiai matyti, kad būtent girininkas savo darbo funkcijas atlieka tiesiogiai miške ir yra už tai atsakingas, todėl ir Nutarime konstatuoti pažeidimai yra tiesioginių girininko pareigų nevykdymo pasekmė.

Pareiškėjo funkcijas numatančiuose VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-186 patvirtintuose Vyriausiojo inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose (toliau - Inžinieriaus pareiginiai nuostatai) nustatyta tik pareiga kontroliuoti miško kirtimo darbų vykdymą (Inžinieriaus pareiginių nuostatų 19 punktas), koordinuoti pavaldžių darbuotojų darbą (Inžinieriaus pareiginių nuostatų 27 punktas) (Priedas Nr. 7). Pavyzdžiui, Inžinieriaus pareiginių nuostatų 20 punkte numatyta, kad vyriausiasis inžinierius tvirtina biržių eksploatavimo technologines korteles, kontroliuoja medienos ruošos įmonių atliekamų paslaugų atitikimą biržių eksploatavimo technologinių kortelių reikalavimams. Taigi, iš minėto punkto reikalavimo akivaizdu, kad vyriausiasis inžinierius vykdo tik kontrolės funkciją.

Savo pareigą kontroliuoti girininko atliekamą darbą būtent miške Pareiškėjas atliko, kiek tai yra operatyviai įmanoma. Kadangi atlikdamas savo darbo funkcijas Pareiškėjas didžiąją laiko dalį, priešingai nei girininkas, praleidžia ne tiesiogiai miške, darytina išvada, kad Pareiškėjas negali atsakyti už girininkui Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Nutarimas buvo priimtas neįvertinus visų nagrinėjamai situacijai reikšmingų aplinkybių, nenurodžius dėl kokių konkrečių pažeidimų Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bei netinkamai nustačius už Valstybinės miškų tarnybos nurodytus pažeidimus atsakingą subjektą. Dėl šių priežasčių Nutarimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ( b.l.2-6).

Institucija, priėmusi nutarimą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius atsiliepimu į V. B. skundą prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Miško kirtimų taisyklių 55.5 punktas nustato, kad ugdomųjų kirtimų vienas pagrindinių tikslų naudoti medieną, kuri medyne supūtų jam natūraliai retėjant, o 70 p. numato, jog medienos sandėliai, valksmai įrengiami atsižvelgiant į esamo kelių ir priešgaisrinių ar kitų proskiebių tinklą. Valksmai negali būti platesni kaip 4 m, o valksmams iškertant medžių eiles kultūrinės kilmės jaunuolynuose - ne platesni kaip 5 m. Bendras valksmų užimamas plotas negali viršyti 20 proc. biržės ploto. Retinimo ir einamuosiuose kirtimuose valksmai turi būti kertami tik, kai valksmuose iškertama ne daugiau kaip 60 proc. iškertamo biržės tūrio. II miškų grupės miškuose mediena pirmiausia traukiama keliais ir natūraliomis proskynomis, o, jei jų nėra, įrengiami vingiuoti valksmai, juose iškertant ne daugiau kaip 50 proc. iškertamo biržės tūrio ir derinant prie reljefo, pomiškio grupių, tarpų tarp medžių taip, kad valksmai su keliais ir kvartalinėmis nesudarytų stataus kampo. Atsižvelgiant į paminėtą, Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad Nutarime nurodyti miškų einamųjų kirtimų kokybės trūkumai negali būti vertinami kaip ANK 271 str. 4 d. pažeidimai, yra teisiškai nepagrįsta.

Pareiškėjo skunde minimi nutarimo trūkumai, nenumatant jame visų Pažymoje nurodytų miško kvartalų, neturi įtakos nusižengimo teisiniam kvalifikavimui ir paskirtos nuobaudos dydžiui, todėl neturėtų būti vertinami kaip esminiai. Net jeigu pasitvirtintų skunde paminėtas faktas, kad nutarimas surašytas pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, bylos nutraukimas dėl to, kad surašytas reikalavimų neatitinkantis nutarimas, prieštarautų administracinės atsakomybės paskirčiai. Asmuo, kurio atžvilgiu surašytas reikalavimų neatitinkantis administracinio nusižengimo protokolas ar nutarimas, automatiškai nėra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas kaltina kitą asmenį - girininką. Kontrolė - procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad reali veikla atitiktų planuojamą, faktinė situacija - norimą. Kontrolė numato sistemingą faktinės veiklos stebėjimą, siekiant nustatyti nukrypimus nuo veikiančių reikalavimų, taisyklių bei normų, analizuoti nukrypimų priežastis ir rengti pasiūlymus nukrypimams pašalinti. Kontrolės funkcija, numatyta vyriausiojo inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose, tiesiogiai susijusi su didesne atsakomybe, t.y., užtikrinimu, jog darbai miške būtų vykdomi laikantis Įstatymų, Įsakymų ir pan. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad jis ėmėsi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad darbai miške būtų atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ar tinkamai kontroliavo šĮ procesą, Taigi, Pareiškėjas nevykdė jo pareiginiuose nuostatuose numatytos miško darbų kokybės kontrolės funkcijos, po ko buvo padarytas administracinis nusižengimas už kurį jis patrauktas atsakomybėn.

Tai, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas nevertino aplinkybių taip, kaip naudinga administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos. Skunde pateikiami subjektyvūs, pažeidėjui palankiai dėstomi samprotavimai ( b.l.48-50).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti ( b.l. 69).

Teismo posėdžio metu Valstybinės miškų tarnybos atstovas Sigitas Kvedaras paaiškino, kad kirtimai biržėse Nr. 39 ir 29 buvo atlikti 2017 metais. 2018 metais jie negalėjo būti sutvarkyti, nes leidimas galiojo tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vyr . inžinieriaus pareigybės nuostatuose yra nurodyta, kad vyr. inžinierius tvirtina eksploatacine korteles ir jas kontroliuoja. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kortelės paruoštos tinkamai, tačiau natūroje atlikti darbai neatitiko kortelių, buvo nustatyta daug pažeidimų, kas rodo, kad vyr. inžinierius neatliko kontrolės funkcijos bei neorganizavo savalaikio medienos likučių išvežimo, kadangi mediena turėjo būti išgabenta iki gruodžio 31 d.( b.l.69)

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. nurodė, kad jis iki 2018 m. sausio 6 d. dirbo Verkių girininkijos girininku, šiuo metu pensijoje. Leidimai kirsti mišką buvo gauti. Jo nuomone, buvo pasirinktas netinkamas kirtimo būdas. Jis visą laiką rekomendavo, kad miškas būtų kertamas traktoriuku, o ne kirtimo mašina, kadangi pastaroji griozdiška, jai reikia padaryti platų tarpą ir po to miškas atrodo negražiai, kaip suniokotas. Už biržių ribas yra atsakinga girininkija, girininkija paruošia biržę, atriboja. Šiuos darbus atlieka girininko pavaduotojas. Pavaduotojas užpildo technologines korteles, surašo visus duomenis, nubraižo kirtimo planą. Girininkijos vyr. inžinierius privalo vykdyti gamybą, nukreipia rangovus (b. l. 70).

Skundas tenkintinas.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 271 straipsnio 4 dalies nuostatomis, biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki trijų šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių (toliau – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės) (kurios reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose) 5.3 punkte numatyta, kad biržės atribojamos ir apmatuojamos neplyniems tarpiniams kirtimams, kai biržių ribos nesutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje neaiškios, išskyrus 8.1, 8.4, 8.5 punktuose nurodytus atvejus. Pagal 8.1, 8.4 ir 8.5 punktus biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma atrankiniams sanitariniams kirtimams, griovių, pakelių, ribinių ir kvartalinių linijų, trasų priežiūros kirtimams, taip pat neplyniems tarpiniams kirtimams, kai biržių ribos sutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje yra aiškios. Nagrinėjamoje byloje nė vienos iš šių sąlygų nenustatyta. Valstybiniuose miškuose biržės atrėžiamos pagal miško valdytojų patvirtintą biržių atrėžimo projektą, kuriame numatyta, kad šį projektą rengia girininkas, o tvirtina Miškų urėdo (nacionalinio parko direktoriaus) pavaduotojas miškininkystei (šių taisyklių 4 p., I priedas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija)) patvirtintų Miško kirtimų taisyklių (toliau – Miško kirtimų taisyklės) (kurios nustato pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus) 70 punkte numatyta, kad medienos sandėliai, valksmai įrengiami, atsižvelgiant į esamo kelių ir priešgaisrinių ar kitų proskiebių tinklą. Valksmai negali būti platesni kaip 4 m, o valksmams iškertant medžių eiles kultūrinės kilmės jaunuolynuose – ne platesni kaip 5 m. Bendras valksmų užimamas plotas negali viršyti 20 proc. biržės ploto. Retinimo ir einamuosiuose kirtimuose valksmai turi būti kertami tik, kai valksmuose iškertama ne daugiau kaip 60 proc. iškertamo biržės tūrio. II miškų grupės miškuose mediena pirmiausia traukiama keliais ir natūraliomis proskynomis, o, jei jų nėra, įrengiami vingiuoti valksmai, juose iškertant ne daugiau kaip 50 proc. iškertamo biržės tūrio ir derinant prie reljefo, pomiškio grupių, tarpų tarp medžių taip, kad valksmai su keliais ir kvartalinėmis nesudarytų stataus kampo.

Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad 2017 m. Verkių girininkijoje einamųjų kirtimų biržėse (39 kv. 7, 9, 10, 11, 12 skl., 29 kv. 19 skl.) nagrinėjamo patikrinimo metu buvo padaryti Miško kirtimų taisyklių 70 punkto pažeidimai. Tai patvirtina 2018 m. vasario 28 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pažymos apie Verkių girininkijoje 2017-2018 m. atliktų einamųjų kirtimų kokybės vertinimo neplaninį patikrinimą Nr. MKS-18-03 duomenys, pagal kuriuos patikrinimo metu konstatuota, jog šiose biržėse valksmai tiesūs, sudaro statų kampą su keliais, kvartalinėmis, o biržės ribos vietoje (natūroje) neaiškios (neatribotos ir neapmatuotos); taip pat patikrinimo metu bei teisme dalyvavusio Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Sigito Kvedaro bei buvusio Verkių girininko – liudytojo V. L. paaiškinimai teisme.

Pažeidimas dėl biržėse paliktų likvidinių šakų bei įvairaus ilgio ir skersmens sortimentų, teismo nuomone , nepasitvirtino. Pareiškėjas nurodė, kad kirtimas patikrinimo metu nebuvo baigtas.

Institucijos atstovas teisme nurodė, kad leidimas kirtimui buvo išduotas iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau, kad kirtimas realiai buvo baigtas duomenys nepateikti. Be to ANK 271 straipsnio 4 dalies taikymas susijęs su Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 5.3 punkto ir (arba) Miško kirtimų taisyklių 70 punkto nuostatų pažeidimu, o paliktos likvidinės šakos ir sortimentai daugiau ekologinis pažeidimas.

Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad Nutarime nenurodytas aiškus ir konkretus pažeidimo faktinis pagrindas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad administracinio nusižengimo esmė yra aiški. Tai pasakytina ir apie nutarimą. Tai, kad nutarime nurodyta tik dalis patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad nutarimas turi esminių trūkumų, kas turėtų įtakos teisingam bylos nagrinėjimui.

Skunde taip pat keliamas klausimas ar pareiškėjas V. B. šiuo atveju yra tinkamas subjektas traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį.

Nutarimą priėmusi institucija nusprendė, jog dėl padarytų pažeidimų yra atsakingas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio miškotvarkos vyriausiasis inžinierius V. B., kadangi pagal Vilniaus MU miškų urėdo įsakymu, Nr. V-186, patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginių nuostatų 19, 21 ir 22 punktų reikalavimus, būdamas atsakingu asmeniu, netikrino pagal kompetenciją priskirtos medienos ruošos veiklos, nekontroliavo medienos ruošos atliekamų paslaugų atitikimo biržių technologinių kortelių reikalavimams, neorganizavo savalaikio medienos likučių išvežimo, tai yra neatliko savo pareigų.

ANK 271 straipsnio 4 dalis nustato administracinę atsakomybę už miškotvarkos projektų sudarymo, derinimo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimus, o šio straipsnio 4 dalyje konkrečiai numatyta atsakomybė, be kita ko, už biržių atrėžimo, miškų tvarkymo ir naudojimo tvarkos, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, minėta, nustatyti pažeidimai dėl netinkamai atribotų ir apmatuotų biržių bei netinkamai įrengtų valksmų. Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, kad biržių ribas nustato ir jas pažymi girininkija. Liudytojas V. L. nurodė, kad šiuo atveju kirtimo plano ribas nubraižė, technologinę kortelę užpildė, biržę paruošė girininko pavaduotojas. Pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, biržės atrėžiamos pagal miško valdytojų patvirtintą biržių atrėžimo projektą, kuriame numatyta, kad šį projektą rengia girininkas, o tvirtina Miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei (šių taisyklių 4 p., I priedas). Pagal bylos įrodymų visumą darytina išvada, kad valksmai yra numatomi, rengiant technologinę kortelę. V. B. patikrino ir patvirtino technologines korteles, jos buvo parengtos tinkamai, ką patvirtino ir Institucijos atstovas.

ANK 271 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims arba juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kurie įvykdo šiuos pažeidimus, t. y. miško kirtimo darbus atliekantys asmenys, valksmus įrengiantys bei biržes atribojantys ir apmatuojantys asmenys ar už šiuos darbus atsakingi kiti asmenys, tačiau ne asmenys, kurie vykdo kontrolės funkciją, taigi teismas sprendžia, kad V. B. veiksmuose nėra ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas.

Pareiškėjas prašo, patenkinus jo skundą, atlyginti jo patirtas 617,10 Eur bylos nagrinėjimo teisme išlaidas. ANK 666 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Tačiau šiuo atveju institucija, kuri inicijavo administracinio nusižengimo bylos teiseną, nėra nukentėjusioji, todėl iš jos priteisti proceso išlaidų nėra jokio pagrindo. Be to, BPK nenumato galimybės išteisintajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Dėl nurodyto prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. VMT-ANR_N-32-2018, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

V. B. prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš Valstybinės miškų tarnybos - netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.