- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 2-6495-1025/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00871-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- T. P.
rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės S. P. ieškinio atsakovui T. P. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo nuo 2020 m. kovo 27 d. priteisti materialinį išlaikymą ieškovei po 250,00 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus skirtus vaiko išlaikymui pervesti į A. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinį atsisakytina priimti.
Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
Nagrinėjamu atveju ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui dydžio priteisimo yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalis) bei dėl jo yra galimas taikos sutarties sudarymas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 21 straipsnio nuostatomis, privaloma mediacija inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privaloma neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
Tuo atveju, jei ginčo šalis (šalys) nepasinaudojo privalomąja mediacija, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privaloma mediacija.
Šiuo atveju duomenų, kad šalys būtų inicijavę privalomąją mediaciją dėl ginčo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į MĮ nuostatas, laikytina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.
Ieškovei išaiškintina, kad dėl privalomosios mediacijos inicijavimo turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (MĮ 21 straipsnis) arba tiesiogiai į mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Ieškovei išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės S. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo ir jį grąžinti ieškovei S. P..
Pasiūlyti ieškovei kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.