- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2-15-832/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02859-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Rita Lankutienė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. M. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. ieškiniu prašė pripažinti, jog jos nepilnametės dukros A. J., gim. 2012 m. balandžio 26 d., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas V. M., gim. 1984-05-06, a. k. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos pilietis, latvis); priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400,00 Lt (116 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-26 iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu V. M. susipažino 2011 m. rugpjūčio 1 d. Po mėnesio draugystės, t. y. rugsėjo mėnesį ieškovė pastojo, pranešė apie tai atsakovui, kuris šiuo faktu labai apsidžiaugė. Nuo 2011 m. spalio vidurio pradėjo gyventi kartu kaip šeima. Lapkričio mėnesį ieškovė išėjo iš darbo, nes atsakovas ragino ją grįžti į Lietuvą gimdyti ir ten auginti vaiką. Ieškovei grįžus į Lietuvą ir 2012-04-26 gimus dukrai A. J., atsakovas ieškovės pradėjo vengti ir jokio kontakto nepalaikė, išlaikymo neteikė (1-3 b. l.).
Atsakovui V. M. ieškinys ir jo priedai įteikti asmeniškai 2014-07-25, per kompetentingą Jungtinės Karalystės instituciją (Senior Courts of England and Wales) (51 b. l.). Nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsakovas V. M. nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos (dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą) pranešti apie pasikeitusią procesinių dokumentų įteikimo vietą, todėl jam teismo šaukimas į posėdį asmeniškai neįteiktas.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė žodinę išvadą, kad atsakovo V. M. tėvystės nustatymas nepilnametei A. J. neprieštarauja vaiko interesams. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama R. J. jos gyvenamojoje vietoje yra tikslingas ir atitinka vaiko interesus.
Teismo posėdyje ieškovė R. J. savo ieškinį palaikė, prašė nustatyti vaikui A. J. tėvystę, priteisti iš vaiko tėvo po 116 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012-04-26 iki vaiko pilnametystės bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad per mėnesį vaikui reikia 116 Eur iš atsakovo, pati gauna 15 Eur socialinę pašalpą ir 190 Eur bedarbio pašalpą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė R. Lankutienė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir teigė, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 150 Eur, todėl iš tėvo priteistina po 116 Eur nuo vaiko gimimo – 2012-04-26, iki jo pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 26 d. ieškovei gimė dukra A. J., tai patvirtina byloje esantis gimimo liudijimas AA Nr. 820702 (4 b. l.). Vaiko tėvas gimimo liudijime nenurodytas. Ieškovė gyvena Pavasario g. 47-25, Mažeikiuose (5 b. l.), ieškovės šeimą sudaro ji ir dukra A. J., gim. 2012-04-26 (6 b. l.). Ieškovės pajamos 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo 301,25 Lt socialinė pašalpa ir 97,50 Lt išmoka vaikui (7 b. l.), 2014 m. rugsėjo mėn. 635,20 Lt (183,97 Eur) (92 b. l.).
Dėl tėvystės nustatymo.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nagrinėjamu atveju teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių sužinoti atsakovo poziciją dėl tėvystės, siuntė jam informaciją apie bylą tiek per kompetentingą instituciją, tiek tiesiogiai atsakovui. Tačiau atsakovas vengė susirašinėti su teismu, vengia ieškovės, nenurodė savo pasikeitusios gyvenamosios ar darbo vietos, todėl laikytina, kad jis vengia dalyvauti procese ir vengia atlikti ekspertizę, esant ginčui tarp šalių. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kurį laiką gyveno kartu kaip šeima, atsakovas to fakto nepaneigė, todėl konstatuotina, kad atsakovas V. M. yra ieškovės dukters A. J. tėvas.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi, vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui yra būtinos stabilios, apibrėžto dydžio mėnesinės įmokos. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).
Ieškovė nurodo, jog nepilnametė A. J. su ieškove gyvena bute pas ieškovės tėvus, jos esminių poreikių tenkinimui ir išlaikymui yra reikalinga apie 150 Eur suma. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Šiuo atveju atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl galima konstatuoti, kad jis yra pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą savo vaikui.
Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, atsakovo vengimą bendradarbiauti procese, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis po 116 € kas mėnesį gali būti tenkinamas visiškai, priteisiant nepilnametei dukrai A. J. po 116 € išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012-04-26 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl dukros A. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Išvadą byloje teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė gyvenamosios vietos nustatymui su mama, nes tai atitinka vaiko interesus, todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų dėl išlaikymo priteisimo yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be to ieškovė R. J. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. SP-2836-(7.2554) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (14-15 b. l.). Todėl žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 41,76 Eur žyminis mokestis (116 Eur/mėn. x 12 mėn. = 1392 Eur x 3 % = 41,76 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 41 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), viso iš atsakovo priteistina 82,76 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Byloje valstybė patyrė 295,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 294,17 Eur kitų su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusių išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 589,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 269, 270, 282 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad V. M., gim. 1984-05-06, a. k. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos pilietis, latvis) yra R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. J., gim. 2012 m. balandžio 26 d., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Priteisti iš atsakovo V. M. jo nepilnamečio vaiko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Paskirti ieškovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti vaiko A. J. gyvenamąją vietą su mama R. J..
Priteisti iš atsakovo V. M. 82,76 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 76 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 589,46 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 46 ct)antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokama į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas 5660; įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystę.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.