Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-06-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent: jis 2012 m. gegužės 28 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ iš V. R. kuprinės slapta pagrobė 600 Lt vertės J. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG-E510“ su 10 Lt vertės „Tele2“ SIM kortele „Pildyk“, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. R. 610 Lt turtinę žalą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kad jis nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teistas 9 kartus (tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei), naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nustatant bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į pagrobto telefono vertę, į tai, kad telefonas grąžintas nukentėjusiajai, padaryta žala jai taip pat atlyginta.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. būdmas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Ir nors nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jam sumažinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nuteistajam A. B. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė, kuri yra mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnesiai 15 dienų). Todėl kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis ėmėsi priemonių, jog būtų grąžintas pavogtas telefonas bei nukentėjusiajai buvo sumokėta kompensacija už moralinę žalą, buvo įvertintos pirmosios instancijos ir atsižvelgta skiriant bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remiantis šiomis aplinkybėmis švelninti nuteistajam paskirtos, kuri nėra per griežta.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu prokuroro išsakyta pozicija dėl bausmės skyrimo nuteistajam, nesaisto teismo skiriančio bausmę nuteistajam. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, atlygino padarytą žalą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę pagal sankciją, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas A. B. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.