- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- 1-206-439/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25804-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D. 2016-06-01, apie 20 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4p., 101 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad “Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu” bei “Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams”, nepastebėjo per automobilių stovėjimo aikštelę einančios pėsčiosios D. P. ir ją partrenkė. Šie A. D. padaryti KET reikalavimų pažeidimai sudarė tiesioginį priežastinį ryšį su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, o būtent, su pėsčiajai D. P. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. D. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto eismo įvykio ir paaiškino, kad vairavo automobilį „O. V.“, priklausantį jam nuosavybės teise, kuris yra draustas ADB „Gjensidige“. Automobilių aikštelėje norėjo sukti į kairę ir nepastebėjo pėsčiosios, nes buvo mašinų eilė ir paskutinis buvo autobusiukas. Važiavo apie 15 km/h. greičiu. Šonuose buvo takeliai pėstiesiems, tačiau tą dieną cirkas buvo užėmęs šaligatvį ir pėstiesiems nebuvo kur eiti. D. P. ėjo per aikštelę. Nepastebėjo jos, todėl partrenkė. Pripažįsta, kad padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kliudė dešinę nukentėjusiosios pusę, nukentėjusioji nukrito, paskambino greitajai, policijai, padėjo nukentėjusiąją įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Kitą dieną nuvažiavo pas nukentėjusiąją D. P. į ligoninę, po operacijos dar kelis kartus aplankė. Mieste nukentėjusiąją D. P. matė tris kartus, be lazdelės. Morališkai sutinka, kad yra kaltininkas, mano, kad draudimas atlygins žalą. Dirba pavienius darbus, padeda mama, yra sveikas, turi 9 metų amžiaus nepilnametį vaiką, sugyventinė dirba pavienius darbus, specialybės neturi. Neįsidarbina, nes už paprastą darbą moka mažai, gyvena mamos bute, turi tik mašiną, kurią dovanų gavo nuo mamos.
Motyvuojamoji dalis
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka, tai yra sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo A. D. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
Nukentėjusioji D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-01, apie 20 val. 35 min., ėjo per automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie viešbučio (duomenys neskelbtini), tarp stovinčių automobilių. Šaligatvis buvo užimtas vaikiškais atrakcionais, todėl buvo priversta įeiti į aikštelę. Eidama priešais pamatė automobilį, kurį vairuotojas stabdė, tačiau jis vistiek ją partrenkė, dėl ko ji nugriuvo ant kairiojo šono. Automobilis ją kliudė priekine dalimi, trenkėsi į jos dešinės kojos klubą. Pajuto didelį skausmą. Atvykę medikai išvežė į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių. Jai buvo nustatytas dešinės kojos šlaunikaulio kaklo lūžis. Dė patirtos traumos buvo atlikta sąnario transplantacija. Po 10 dienų gydymosi ligoninės traumatologijos skyriuje jai buvo paskirta reabilitacija Palangos reabilitacijos ligoninėje. Dar jai buvo sutrenkta dešinės rankos alkūnė. Dėl patirto sužalojimo vaikšto tik naudodama vaikštynę. Mano, kad ją partrenkęs automobilis galėjo važiuoti 30 km/h greičiu, kad vairuotojas, atsižvelgiant į tai, jog aikštelė buvo pilna automobilių, buvo prastas pėsčiųjų matomumas, važiavo pergreitai. Įvykio metu buvo giedra, saulėta. Mano, kad vairuotojas galėjo jos nepastebėti, bei galėjo nepasirinkti saugaus greičio. Dėl eismo įvykio patyrė fizinę ir moralinę žalą. Ją sužalojusio automobilio vairuotojas iš pradžių ją lankė ligoninėje, ja rūpinosi. Dėl sužalojimo jos savijauta yra vidutiniška, skauda dešinę kirkšnį, keliantis ir vaikštant. Dėl sužalojimų turi daug nepatogumų. Bendravo su ją partrenkusiu vairuotoju dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Jis sakė pagalvosiąs, vėliau paskambino ir teigė, kad sumokės žalą pagal įstatymą. A. D. nuo jos išvykimo į reabilitaciją visiškai nesirūpino, neskambino, jokios pagalbos nesiūlė, neteikė nei materialinės, nei kitokios pagalbos, todėl mano, kad jis yra neatsakingas, nerūpestingas žmogus. Civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateiks teisme (b.l.19-21, 24-25).
Teisme nukentėjusioji D. P. teigė, kad patyrė smūgį į dešinį šoną, sąnario išsaugoti nepavyko, iškentėjo didelius skausmus, operuojama buvo tik trečią parą, buvo sutrenkti inkstai, praskelta alkūnė, vėliau pajuto, kad yra sutrikęs regėjimas. Buvo 10 dienų Tauragės ligoninėje, 18 dienų reabilitacijoje, 4 mėnesius nedarbingume. Nedarbingumą nutraukė 2016-09-23. Jaučia skausmą, negali normaliai atsisėsti, negali kelti, nešti. Dabar eina su lazda, kartais ir be lazdos. Sveikatos būklė nėra gera, jai paskirta antra reabilitacija. Jos sūnus turi neįgalumą, yra nervų ligonis, kai buvo ligoninėje jį prižiūrėjo tolimi giminės, sūnų kontroliavo telefonu, nes artimų giminaičių neturi. A. D. iš pradžių lankė, atėjo po operacijos, vieną kartą paskambino, kai buvo Palangoje, žadėjo atvežti jos sūnų, bet neatvyko.
Iš 2016-06-01 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos (b.l.9-12) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), viešbučio (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje. Aikštelės gale stovi automobilis O. V., valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ant automobilio variklio dangčio matomas įbrėžimas. Automobilis neapgadintas. Nustatyta, kad už vidurinės automobilių eilės galo ėjo moteris, kurią minėtas automobilis parbloškė.
Iš duomenų ištraukos (b.l.8) nustatyta, kad A. D. eismo įvykio metu buvo blaivus (b.l. 8).
Iš blaivumo testo nustatyta, kad D. P. 2016-06-01, 21 val. 55 min. buvo blaivi ( b. l. 7).
Iš Teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad D. P. buvo nustatyta muštinė dešinės alkūnės žaizda, dešinio šlaunikaulio lūžimas kaklo srityje, šiuos sužalojimus ji galėjo patirti 2016-06-01 eismo įvykio metu, D. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šlaunikaulio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 34-35).
Iš registracijos liudijimo (b.l.10) nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. D..
Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 500-0144078 nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2018-01-07.
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (b.l.14-15) nustatyta, kad lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, laikotarpiu nuo 2016-05-21 iki 2017-05-20, buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ADB “Gjensidige”.
Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (b.l.36) nustatyta, kad 2016-06-01, 20 val. 57 min. į VšĮ “Tauragės ligoninė” greitoji medicinos pagalba atvežė D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dignozuotas šlaunikaulio lūžis. Vėliau ligoninėje diagnozė patikslinta, nustatytas šlaunikaulio kaklo subkapitalinis lūžis (b.l.41).
Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, jog kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes kaltinamasis vairuodamas automobilį nepastebėjo per automobilių stovėjimo aikštelę einančios pėsčiosios D. P. ir ją partrenkė, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais LR BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis A. D. padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1p.). Kaltinamasis praeityje neteistas (b.l.77), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą: 2015-11-11, pagal ATPK 124(1) str. 2d., už tai, kad 2015-10-28, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis. Praeityje 6 kartus baustas už KET pažeidimus: už transporto priemonės lenkimą neleistinoje vietoje, už kelio ženklo reikalavimo pažeidimą, už leistino greičio viršijimą (b.l.78-82). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), darytina išvada jog bausmės tikslai už padarytą neatsargų nusikaltimą kaltinamajam A. D. bus pasiekti paskyrus jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - baudą, mažesnę nei nustatytas jos vidurkis (LR BK 47str. 1d., 2d., 3d. 5p., 5d.).
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam taikytinos LR BK 64-1 str. 1d., 2d. nuostatos ir paskirta bausmė sutrumpintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str. ), nes kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą bei praeityje baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ ir 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. D. (b.l.118-120). Teisiamajame posėdyje, prieš įrodymų tyrimą, nukentėjusioji patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 3 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o iš kaltinamojo A. D. priteisti 7 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str., jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.254 str., 6.987 str., 6.1014 str. 3 d. nuostatomis žalą, padarytą nukentėjusiosios D. P. sveikatai dėl 2016-06-01 kelių eismo įvykio, padaryto dėl kaltinamojo A. D. kaltės, privalo atlyginti draudikas - Akcinė draudimo bendrovė “Gjensidige”, privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatyme nustatytų dydžių ribose. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio kriterijus, į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.
A. D. žalą padarė dėl neatsargumo, tai yra sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai D. P. žalingų padarinių. Kaltinamasis neturi darbo, pajamų, turto (išskyrus automobilį), pragyvena iš atsitiktinių darbų, išlaiko vieną nepilnametį vaiką, gyvena motinos bute. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (diagnozuota muštinė dešinės alkūnės žaizda ir dešinio šlaunikaulio lūžimas kaklo srityje). Ji dėl eismo įvykio metu patirtos traumos 10 dienų buvo gydoma VšĮ “Tauragės ligoninė”, kur jai buvo atlikta dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija, 18 dienų gydėsi reabilitacijoje Palangos ligoninėje, 4 mėnesius buvo nedarbinga, gydėsi ambulatoriškai, vaikščiojo su ramentais (b.l. 121-125). Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nukentėjusioji D. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl šlaunikaulio lūžio jai buvo atlikta operacija. Nukentėjusioji paaiškino, kad šiuo metu dar jaučia skausmą, nepatogumus atsisėsdama, vaikščiodama, negalėdama nieko kelti, nešti. Taip pat nurodė, kad dėl eismo įvykio sutriko regėjimas, tačiau nepateikė įrodymų, kad regėjimas sutriko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikius nepataisomus nukentėjusiosios sveikatos sužalojimus, apie ilgai trunkantį gydymą, numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, apie tai, kad padaryti sužalojimai būtų sukėlę negrįžtamų pasekmių. Nukentėjusioji ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepareiškė.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta maksimali suma draudikui neturtinei žalai atlyginti - 5000 eurų, nepaisant to kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl vieno eismo įvykio. Todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą draudikui atsiranda draudimo ribose. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiajai D. P. padaryta neturtinė žala įvertintina 3000 eurų dydžio suma. Tokią sumą nukentėjusioji ir prašo priteisti iš atsakovo - draudiko ADB „Gjensidige“. Kuris atsiliepime į ieškinį (b.l.137-140) nurodė, kad paskaičiavo ir sutinka nukentėjusiajai išmokėti 3000 eurų dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Todėl šis nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai. Iš atsakovo ADB „Gjensidige“ D. P. naudai priteistinas 3000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Darytina išvada, jog ši suma yra pakankama, adekvati nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai.
Nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys, dalyje dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. D., atmestinas. Kaltinamojo eismo įvykio metu vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ ir pareiga atlyginti žalą kyla draudikui, draudimo ribose (iki 5000 eurų). Kadangi nukentėjusiajai nustatytinas 3000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kuris priteistinas iš draudiko, todėl kaltinamajam nekyla pareiga papildomai atlyginti neturtinę žalą, nes neturtinę žalą nukentėjusiajai visiškai atlygina draudikas, draudimo ribose, kurios dar nėra viršytos.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamajam A. D., iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nukentėjusiajai D. P. civilinį ieškinį surašė ir byloje atstovavo advokatė S. J. (b.l.130-131). Todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiosios D. P. naudai 600 eurų dydžio išlaidos, turėtos byloje dalyvavusios advokatės paslaugoms apmokėti (BPK 103 str. 6p., 106 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str.2 d., teismas
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d. ir paskirti jam 24 MGL, t.y. (903, 84 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2d. sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. D. galutinę bausmę - 16 MGL (602,56 eurų) baudą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas - 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
Priteisti iš ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, esančios Konstitucijos pr. 7, Vilnius, D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. D., atmesti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 eurų (šešis šimtus eurų) turėtų išlaidų byloje dalyvavusios advokatės paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.