- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-366-458-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Rasa Valentinienė, Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. trisdešimt parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. keturiasdešimt parų arešto. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesnę bausmę apimant švelnesne bausme – ir paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti: 2008 m. balandžio 26 d., apie 17.00 val., Šilutės plente, Klaipėdoje, paėmė mažametės L. V. rastą svetimą banko mokėjimo „Bank of Ireland“ kortelę Nr. , išduotą O. G. vardu, ir neteisėtai ją laikė. Po to, 2008 m. balandžio 26 d., apie 18.15 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgytą ir laikomą O. G. priklausančią kortelę pateikė atsiskaityti už 5, 69 Lt vertės alų, tačiau prekės neįsigijo, nes kortelė buvo blokuota.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nurodo, kad teismas skirdamas galutinę bausmę netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas. Teismas, V. V. pripažinęs kaltu pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., paskirtas bausmes turėjo bendrinti ne apėmimo, o bausmių visiško ar dalinio sudėjimo būdu. Teigia, kad V. V. nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose, padarė skirtingu laiku ir skirtingais veiksmais. Teismų praktikoje ir teorijoje tokia sutaptis yra laikoma realioji, todėl nuosprendžiu V. V. už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos remiantis BK 63 str. 1, 4 d. nustatytomis taisyklėmis. Prokuroras prašo nuosprendžiu V. V. pagal BK 214 str. 1 d. paskirtą trisdešimties parų arešto baumę ir pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. paskirtą keturiasdešimties parų arešto bausmę remiantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą penkiasdešimties parų arešto bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Prokurorė prašo šį apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. balandžio 26 d., apie 17.00 val., nuteistajam, jo draugei K. G. ir mažametei seseriai L. V. Šilutės plentu einant link Klaipėdos, L. V. rado svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią atidavė V. V.. Po to, jie visi autobusu atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „Maxima“, kurioje nuteistasis atsiskaityti už alų pateikė sesers rastą svetimą elektroninę mokėjimo kortelę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu šie V. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal du skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius. V. V. pagal BK 214 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o pagal BK 215 str. 1 d. nuteistas už tai, kad šią mokėjimo priemonę panaudojo finansinei operacijai inicijuoti. Teismas skundžiamu nuosprendžiu nors ir nekonkretizuodamas, bet pagrįstai konstatavo, kad minėti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį, todėl už juos paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu.
Priimdama sprendimą atmesti prokuroro skundą, kolegija išsamiai vertina įvykio, dėl kurio pradėtas baudžiamasis procesas, subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Nusikaltimo padarymo metu galiojo 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 patvirtintos BK 214 ir 215 straispnių redakcijos. Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnis be kitų alternatyvių veikų nustatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą ir laikymą, o 215 straipsnis – už neteisėtą jos panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti. Svetima mokėjimo priemonė neteisėtai įgyta gali būti ją pagrobiant, prievartaujant turtą, apgaule ar kitokiu neteisėtu būdu. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ją atsitinktinai randant, savaime negali būti pripažintas neteisėtu. Priešingu atveju net elektroninės mokėjimo priemonės paėmimą turint tikslą grąžinti ją savininkui reikėtų vertinti kaip neteisėtą šios priemonės įgijimą. Šiuo atveju būtina nustatyti ją radusiojo ketinimus toliau valdant svetimą mokėjimo kortelę. Nusikalstami ketinimai gali būti nustatyti ne tik pagal kortelę radusiojo prisipažinimą neteisėtai ją panaudoti, bet ir pagal kitas įvykio aplinkybes. Vertinant visas 2008 m. balandžio 26 d. įvykio dėl O. G. priklausančios kortelės įgijimo, laikymo ir panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti aplinkybes, darytina išvada, kad priešingai nei teigia prokuroras, BK 214 straipsnio dispozicijoje nurodytas nusikaltimas buvo baigtas ne nuo mokėjimo kortelės įgijimo ir laikymo, bet nuo svetimos kortelės panaudojimo momento. V. V. viso bylos tyrimo metu teigė, kad sesers rastą mokėjimo kortelę paėmė ir prie savęs laikė neturėdamas jokio išankstinio tikslo neteisėtai ja pasinaudoti. Nusikalstamas sumanymas jam kilo tik parduotuvėje atsiskaitant už alų. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ketinimas panaudoti svetimą kortelę V. V. kilo iš karto po kortelės įgijimo ar jos laikymo metu, negalima teigti, kad BK 214 straipsnyje nurodytas nusikaltimas buvo baigtas nuteistajam dar nespėjus ja pasinaudoti. Šioje situacijoje būtent sumanymas neteisėtai panaudoti kortelę ir jos panaudojimas apibrėžė BK 214 straisnyje nurodyto nusikaltimo pabaigą.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog svetima mokėjimo kortelė buvo panaudota nuo įgijimo momento praėjus trumpam laiko tarpui, kad visi BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų veikų alternatyvieji objektyviosios pusės požymiai – įgijimas, laikymas ir panaudojimas – sekė iš karto vienas paskui kitą, turėjo reikšmės konstatuojant, kad V. V. nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Visos anksčiau aptartos įvykio aplinkybės rodo, kad nuteistasis turėjo vieningą sumanymą neteisėtai pasinaudoti svetima kortele.
Esant vieningai tyčiai, nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos dvejopai: a) kaip idealioji sutaptis, jei padaromos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos, b) kaip tęstinė nusikalstama veika, jei padarytos veikos atitinka vieno BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
V. V. padarytas nusikalstamas veikas jungė vieningas sumanymas pasinaudoti svetima mokėjimo kortele, nusikaltimai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti iš esmės tuo pačiu metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą atmesti.