Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant K. R., dalyvaujant pareiškėjai H. G., jos atstovei adv. Agatai Aganauskienei, vertėjai Erikai Tunčikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., T. M., VĮ „Turto bankas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notarui T. P. Vėlyviui dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaras T. P. Vėlyvis pateikė prašymą (b. l. 84) nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

5. Suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaras T. P. Vėlyvis ir VĮ „Turto bankas“ pateikė analogiškus atsiliepimus (b. l. 108, 11-112) kaip į pirminį pareiškimą.

10. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad po tėvų mirties pareiškėja ir jos brolis liko gyventi minėtame name, brolis mirė 1994 m. Pareiškėjos senelis mirė apie 1980 m., tačiau jis gyveno atskirai. Senelio turtą paveldėjo vaikai, tačiau tai nėra tas pats namas, kuriame gyveno pareiškėjos tėvai. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad ji privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., tėvams mirus, tačiau broliui dar esant gyvam; nurodė, kad jei ji būtų turėjusi turto (paveldėjusi po tėvų mirties), tai butas, kurį privatizavo, jai nebūtų buvęs suteiktas. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad ji palikimo po savo tėvo mirties faktiniu valdymu nepriėmė. Pareiškėjos atstovė per baigiamąsias kalbas prašė vadovautis pirminiu pareiškimu ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja būtent po jos brolio (o ne tėvo) S. T., mirusio 1994-12-28, mirties priėmė paikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

11. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Kadangi palikimas po pareiškėjos H. G. tėvo T. E. S. (mirė 1990-06-03) atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK normos, kurios taip pat numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...> (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).

12. Taigi, nagrinėjamu atveju palikimas faktiniu valdymu turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokia diena yra pareiškėjos tėvo mirties diena, t.y. 1990-06-03. Tai reiškia, kad palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo 1990-06-03.

13. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

14. Pareiškėja H. G., minėta, patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo E. T., mirusio 1990-06-03, mirties ji priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti, savo tėvo E. T. iki jo mirties nuosavybės teise valdytą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (kiemo rūsį, viralinę), adresu Miežniūnų g. 14, Šumsko mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.), negali aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Tad pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo mirties priėmė palikimą į konkretų turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (kiemo rūsį, viralinę), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šumsko mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r., - nėra teisiškai teisingas ir korektiškas. Nagrinėjamu atveju gali būti nustatytas tik juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

15. (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu teismas privalo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis teise.

16. Byloje nustatyta, kad E. T. ir T. T. yra pareiškėjos H. G. tėvai (b. l. 9-11). Pareiškėjos tėvas E. T., minėta, mirė 1990-06-03 (b. l. 15-17); pareiškėjos motina T. T. mirė 1990-11-17 (b. l. 18-20). Pareiškėja turi dvi seseris – suinteresuotus asmenis L. M., gim. 1962-02-14, ir T. M., gim. 1960-08-14 (b. l. 85-86) bei brolį S. T., kuris mirė 1994-12-28 (b. l. 12-14, 21).

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog ji faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo tėvo mirties (1990-06-03), pradėdama paveldimą turtą valdyti per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą.

Teismas pažymi, kad pati pareiškėja teismo posėdžio metu vienareikšmiškai pripažino, jog ji tėvo palikimo po jo mirties nepriėmė, t.y. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nepradėjo faktiškai valdyti tėvo palikimo.

Tad teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako ((duomenys neskelbtini) str. 5 p.).

18. Pareiškėjos atstovė adv. A. A. teismo posėdžio metu, t.y. baigiamosiose kalbose, prašė vadovautis pirminiu pareiškimu ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja būtent po jos brolio S. T., mirusio 1994-12-28, mirties priėmė paikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

19. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

Taigi, įstatymas nustato aiškiai iki kada ieškovas (pareiškėjas) turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką bei kokia tvarka tai turi būti padaryta, t.y. ieškinio (pareiškimo) pagrindas ar dalykas gali būti pakeistas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos bei tai turi būti padaryta pateikiant teismui rašytinį pareiškimą, o ne pasakant žodžiu.

20. Gi nagrinėjamu atveju, pareiškėjos atstovė iš esmės prašė pakeisti pareiškimo dalyką baigiamojoje teismo posėdžio stadijoje, t.y. baigiamųjų kalbų metu, be to, tai padarė žodžiu. Tad toks bandymas pakeisti pareiškimo dalyką negali būti laikomas tinkamu; nėra jokio pagrindo bylą spręsti pagal pareiškėjos atstovės baigiamųjų kalbų metu žodžiu pateiktą prašymą.

Teismas nenustatė jokių pagrindų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškimo dalykas negalėjo būti anksčiau pakeistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja proceso metu net tris kartus tikslino savo pareiškimą. Teismas ne kartą siūlė pareiškėjai (jos atstovei) įvertinti dėl tinkamo pasirinkimo savo teisių įgyvendinimui. Taigi, pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės ir sąlygos laiku ir tinkamai suformuoti savo reikalavimus bei pateikti juos pagrindžiančius įrodymus.

21. Net jeigu ir laikant, kad pareiškėjos reikalavimas yra toks, kokį baigiamųjų kalbų metu nurodė pareiškėjos atstovė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos brolio S. T., mirusio 1994-12-28, mirties ji palikimą priėmė faktiniu valdymu, - jis vis tiek negali būti tenkinamas.

22. Visų pirma, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tik tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

23. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos 2012-11-28 ir 2017-04-05 pažymose (b. l. 22, 87, 126) nurodyta, kad Kalvelių seniūnijos namų ūkio knygoje (1991-1998 m.) Nr. 4š, namų ūkio Nr. 294 įrašyta, kad S. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994-12-28) (pareiškėjos broliui) priklauso gyvenamasis namas ir ūkio pastatai bei kiti kiemo statiniai, esantys Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko mstl., (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)., Šumsko mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav.). VĮ Registrų centro 2012-12-12 pranešime (b. l. 34, 89) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-12-11 duomenimis S. T. (pareiškėjos broliui) nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.

Į bylą yra pateikti ir kiti duomenys, kurie tvirtina priešingas aplinkybes, pvz., 1987-09-14 namų valdos techninės apskaitos byloje (b. l. 23-33) nurodyta, kad namų valdos, esančios Vilniaus rajone, Kalvelių apyl., Mižniūnų k., savininkas yra E. T. (pareiškėjos tėvas). Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Kalvelių apylinkės viršaičio 1995-01-30 pažymėjime Nr. 33 (b. l. 176) nurodyta, jog „T. E. (pareiškėjos tėvas) gyvena Šumsko, Kalvelių apylinkės, Vilniaus rajono, turėjo nuosavą namą, sąsk. N 351“.

24. Teismas pažymi, kad tiek pareiškėjos pareiškime (pirminiame ir patikslintuose), tiek su pareiškimu pateiktuose įrodymuose nurodyti duomenys yra prieštaringi; iš aukščiau nurodytų dokumentų nėra aišku, kam iš tikrųjų – pareiškėjos broliui S. T. ar pareiškėjos tėvui E. T., priklauso pastatai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai (kiemo rūsys, viralinė) ir kiti namų valdos knygoje įrašyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) g., Šumsko mstl, Kalvelių sen., Vilniaus r. sav.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ginčo pastatai pastatyti 1925 m. Tad akivaizdu, kad šiuos pastatus negalėjo statyti nei pareiškėjos tėvas E. T., kuris gimė 1927 m., nei brolis S. T., kuris gimė 1967 m. Pareiškėja negalėjo teismui nurodyti, kokiu pagrindu minėti ginčo pastatai priklauso jos broliui (ar tėvui). Akivaizdu, kad pareiškėjos nei broliui, nei tėvui nepasistačius ginčo pastatų, o pareiškėjai teigiant, jog jie priklauso nuosavybės teise jos broliui (ar tėvui), tai turi būti koks nors teisėtas šio turto įgijimo pagrindas, pvz., sandoris, paveldėjimo santykiai ir pan. Tačiau byloje tokių duomenų nėra pateikta.

25. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjos brolis turėjo kokio nors turto, kuris gali būti paveldimas. Nenustačius, kad palikėjas turėjo kokio nors turto, nėra ir pagrindo nustatyti, jog potencialus paveldėtojas – pareiškėja, priėmė palikimą, nes toks sprendimas jai nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

26. Teismas taip pat dar pažymi, kad šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl pastato (ar pastatų) valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5 p.). Tad teismas neturėjo pagrindo, nagrinėdamas bylą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktą, išeiti už pareiškimo ribų ir nustatinėti pastatų valdymo nuosavybės teise fakto, pvz., kad būtent pareiškėjos brolis nuosavybės teise valdė ginčo pastatus ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5 p.).

Teismas, minėta, ne kartą pareiškėjai (jos atstovei) siūlė apsvarstyti galimybę pasirinkti kitą savo teisių įgyvendinimo būdą, tačiau pareiškėja (jos atstovė) šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo ir jokių kitų reikalavimų, pvz., dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, neformulavo.

27. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apskritai, net jeigu ir laikant, jog pareiškėjos brolis savo mirties dieną (1994 m.) turėjo turto, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja faktiniu valdymu būtų priėmusi palikimą po jo (brolio) mirties, pradėdama paveldimą turtą valdyti.

28. Pareiškėja nurodo, kad ji po brolio mirties liko gyventi ginčo name su savo sūnumi A. G. ir jame gyvena iki šiol; iš savo asmeninių lėšų ji iš esmės pagerino būstą – apšildė namą, pakeitė langus, lauko duris, atliko esminį remontą namo viduje, nupirko naujus baldus, namų apyvokos daiktus ir kt., sistemingai iki šiol moka su būstu susijusius mokesčius.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą būtų deklaravusi minėtu adresu. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėja po brolio mirties būtų gyvenusi paveldimame name. Kita vertus, vien gyvenimo fakto paveldimame name dar neužtenka, siekiant konstatuoti palikimo priėmimo faktą; minėta, turi būti atliekami aktyvūs veiksmai šio turto atžvilgiu. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėja realiai būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus paveldimo namo atžvilgiu per įstatymo nustatytą terminą – 6 mėnesius, po brolio mirties.

29. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. T. iš esmės jokių svarbių bylai aplinkybių, susijusių su S. T. turto valdymu per šešis mėnesius po jo mirties, nenurodė, be to, jis yra pareiškėjos sūnus, todėl jis yra neabejotinai suinteresuotas teigiama bylos baigtimi pareiškėjai, todėl jo parodymai vertinami kritiškai.

30. Prie pareiškimo pareiškėja pateikė 2010-08-06 komunalinių atliekų išvežimo sutartį (b. l. 36-37), mokėjimų už komunalinių atliekų tvarkymą, elektrą kvitus (b. l. 39-49), kurie atlikti laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2016-12-14, PVM sąskaitas – faktūras ir mokėjimo dokumentus (b. l. 50-76), tvirtinančius statybinių medžiagų ir kitų daiktų (langų, katilo, baldų ir pan.) pirkimą laikotarpiu 2008-10-20 – 2016-07-01, kurie patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius, atliko remonto darbus ir pan. laikotarpiu nuo 2008 m., t.y. praėjus beveik keturiolikai metų po savo brolio S. T. (miręs 1994-12-28) mirties.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos veiksmai, atlikti S. T. turto atžvilgiu, praėjus šešiems mėnesiams po S. T. mirties, t.y. po 1995-06-28, neturi jokios teisinės reikšmės. Šiuo atveju yra svarbios aplinkybės, susijusios su S. T. turto valdymu kaip savo per šešis mėnesius po jo mirties, t.y. po palikimo atsiradimo.

31. Taigi, ir šiuo aspektu pareiškėja neįrodė, kad ji po S. T. mirties per šešis mėnesius pradėjo faktiškai valdyti jo turtą.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos H. G. pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

33. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas neužkerta pareiškėjai kelio pasirinkus tinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą siekti įteisinti ginčo pastatus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) - 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.