Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Ž. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vado D. S. 2021 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2803-2021, ROIK: 21127812317, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau ir – Institucija) 1-osios kuopos vado D. S. 2021 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-2803-2021 (toliau – nutarimas, skundžiamas nutarimas) Ž. N. (toliau ir – pareiškėjas) nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 21 d. 14.17 val. Kaune, Gedimino g. 36, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Vyriausybės nutarimas) laikotarpiu buvo transporto priemonėje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 asmenų grupėje, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama, tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra. ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina ir tai, kas nurodyta skunde, yra tik pareiškėjo gynybinė pozicija. Pareigūnas priimdamas nutarimą visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsiliepime pažymima, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Ž. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Ž. N. pažeisdamas Vyriausybės nutarimą transporto priemonėje buvo 3 asmenų grupėje, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir sukeldamas pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles atsiliepimu prašoma skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad M. J. – jo pažįstamas, kuris buvo laikinai grįžęs iš Norvegijos ir apsistojęs Palangoje. 2021 m. sausio 21 d. M. J. patyrė kojos traumą. Klaipėdoje jokia ligoninė M. J. nepriėmė, liepė pasidaryti COVID-19 testą ir ateiti turint atsakymą, kurio būtų reikėję laukti kelias dienas, todėl paskambino ir paprašė jo (pareiškėjo) pagalbos. Jis (pareiškėjas) su G. L. buvo atvykę į „Megą“, pirkosi statybinių prekių, todėl susitarė su M. susitikti prie „Megos“. M. J. atvažiavo iš Klaipėdos iki „Megos“ mikroautobusu, o nuo „Megos“ iki priimamojo jis M. nuvežė savo automobiliu, kur ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Nors policijai sakė, kad M. J. dėl kojos traumos reikalinga skubi medikų pagalba, tačiau jų nesiklausė, surašinėjo administracinių nusižengimų protokolus. Jis (pareiškėjas) paskambino gydytojui, kad šis išeitų paaiškinti pareigūnams situaciją – gydytojui išėjus, M. J. buvo leista su juo (gydytoju) eiti, M. J. iki gydymo įstaigos nuėjo pats, šokinėdamas ant savo sveikosios kojos. G. L. su M. J. niekaip nesusijęs, jis vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo tuo metu jis (pareiškėjas) kartu atlikinėjo remontą. Nepagalvojo, kad G. galėjo palaukti prie „Megos“, kol nuveš M. iki gydymo įtaigos, tiesiog jau buvo susikrovę visas statybines medžiagas ir kartu vežė M. J. iki gydymo įstaigos. Mano, kad esant tokiai situacijai jis neturėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tuo labiau, kad matė, kaip patys policininkai važinėja trise vienu tarnybiniu automobiliu.

Institucija savo atsiliepime į skundą pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pareiškėjas pripažino, kad 2021 m. sausio 21 d. 14.17 val. Kaune, Gedimino g. 36, buvo transporto priemonėje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3 asmenų grupėje, t. y. kartu su M. J. ir G. L., tačiau, pareiškėjo teigimu, tam buvo pateisinama aplinkybė – jis į LSMU Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių buvo atvežęs kojos traumą patyrusį M. J.. Todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kad jo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti ANK 16 straipsnį, reglamentuojantį būtinąjį reikalingumą, ir ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl ANK 16 straipsnio taikymo pareiškėjo atžvilgiu. ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Nors iš pareiškėjo į bylą pateikto 2021 m. sausio 21 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 7–8) matyti, kad 2021 m. sausio 21 d. M. J. nustatytas didžiojo kojos piršto lūžis ir dešinės pėdos ir čiurnos sumušimas, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad M. J. pagalba galėjo būti suteikta vieninteliu būdu – automobiliu trise vykstant į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. J. mikroautobusu iš Klaipėdos atvyko iki „Megos“ – jie susitarė susitikti būtent čia, nes pareiškėjas ir G. L. automobiliu į „Megą“ buvo atvykę įsigyti statybinių medžiagų. Visų pirma, matyti, kad M. J. sveikatos būklė nebuvo kritinė ar ypatingai bloga, nes jis galėjo vienas be jokios palydos iš Klaipėdos atvykti į Kauną, visų antra, pareiškėjas, nors ir iš anksto žinojo, kad pas jį atvyksta draugas su sužalota koja, kurį reiks nuvežti iki gydymo įstaigos, nesiėmė jokių priemonių, kad tą galėtų padaryti saugiai, nepažeisdamas karantino sąlygas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekeldamas grėsmės COVID-19 ligai išplisti. Akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo galimybę iškviesti draugui pavežėjimo ar taksi paslaugas teikiantį automobilį arba susitarti, kad G. L. iš „Megos“ grįš atskirai, t. y. viešuoju transportu ar kt. būdu, tačiau tik dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių priežasčių to nepadarė. Pats pareiškėjas pripažino, kad G. L. buvo niekaip su M. J. nesusijęs žmogus, be to, pareiškėjas taip pat nurodė, jog M. J. iki gydymo įstaigos iš automobilio nuėjo pats. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pažeidžiant Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1 punkte įtvirtintą įpareigojimą transporto priemonėse būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, buvo vykstama į gydymo įstaigą, rodo didesnį veikos pavojingumą, kadangi tokiu būdu sukeltas pavojus išplisti COVID-19 ligai gydymo įtaigoje.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad tokių aplinkybių Ž. N. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareiškėjui buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, o su administraciniame nurodyme pateiktu pasiūlymu iki 2021 m. vasario 5 d. susimokėti 250 Eur baudą jis nesutiko ir šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl paskirta bauda turėtų būti mažinama, pareiškėjas nenurodė. Tai, kad pareiškėjas iki gydymo įstaigos atvežė kojos didžiojo piršto traumą patyrusį draugą, nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą švelninti – į šią aplinkybę buvo atsižvelgta sprendžiant dėl pareiškėjui skirtinos baudos dydžio ir paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą, o taip pat ir administraciniu nurodymu pasiūlant susimokėti pusę minimalios baudos. Skiriant nuobaudą Ž. N. buvo teisingai atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę. Nors priimant skundžiamą nutarimą kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš skundo motyvų, iš administracinio nusižengimo protokole esančio ranka daryto jo įrašo „nesutinku“ ir iš byloje keliamo reikalavimo akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka esantis kaltas. Tačiau teismas sprendžia, kad nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į nutarimą įrašytos pačios Institucijos iniciatyva, pašalinimas iš nutarimo reikštų pareiškėjo padėties bloginimą, o reikalavimas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės šalinimo iš nutarimo šioje byloje nebuvo reiškiamas. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė paliekama nutarime. Įvertinus paminėtas aplinkybes pripažintina, kad Institucijos pareigūnas Ž. N. paskyrė teisingą nuobaudą – minimalią piniginę baudą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vado D. S. 2021 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2803-2021, ROIK: 21127812317, nepakeistą ir Ž. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.