Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama D. A.. Po D. A. mirties liko ½ buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kita ½ dalis buto yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, kuriame gyvena apie 20 metų. Pareiškėja S. J. po motinos D. A. mirties ½ dalį nekilnojamojo turto, kuris priklausė mamai, valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė, mokėjo mokesčius, disponavo, rūpinosi kaip savo turtu. Visada šiame bute gyveno ir visada mokėjo visus mokesčius, ir už save, ir už mamą, nes mama 2006 m. buvo pripažinta neveiksnia, o ji buvo paskirta jos globėja. Po motinos mirties per tris mėnesius palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t.y. realizavo savo teisę į palikimą, nors į notarą ir nesikreipė. D. A. testamento nebuvo sudariusi. Kitų suinteresuotų asmenų nėra. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus daiktus.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. A.. Po D. A. mirties liko ½ buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kita buto dalis registruota S. J. vardu. Mirus motinai pareiškėja ir toliau naudojosi jos daiktais, rūpinosi buto priežiūra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad D. A. palikimo priėmimo faktų nėra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.)

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nėra nurodyta minėto turto paveldėtojų, taip pat iš pateiktų į bylą paaiškinimų ir įrodymų, duomenų, kad po D. A. mirties dėl jos turto paveldėjimo buvo kreiptasi į notarą, nėra. Kito nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto D. A. neturėjo, būstas po ½ dalį registruotas D. A. ir S. J. vardu, todėl darytina išvada, kad S. J. ir po D. A. mirties toliau gyveno nurodytame bute bei rūpinosi juo kaip jo dalies savininkė. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu turtu rūpinosi kas nors kitas. Palikimą, atsiradusį po D. A. mirties, S. J. priėmė toliau gyvendama nurodytame bute, šiuo turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmenuo pareiškimui neprieštaravo. Niekas po D. A. mirties dėl jos turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusios motinos D. A. palikimą S. J. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.