- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- A5.-428-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00240-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. S.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – Institucija) vyresniajam tyrėjui M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., gimusi „(duomenys neskelbtini), gyvenanti „(duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2020 m. vasario 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0046-ANR_P-12-2020, J. S. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos reikalavimų, t. y. pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbuotojai V. K. per 2019 m. išmokėjo 775 eurus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. S. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino bei paaiškino, kad ji atlyginimus moka vieną kartą per mėnesį iki 10 d. Atlyginimus darbuotojai gauna į rankas. Apskaitą tvarko buhalterė, ji jai į elektroninį paštą atsiunčia sumas, kokias ji turi išmokėti darbuotojams. Kai ateina buhalterė, ji pateikia žiniaraščius ir ten pasirašo darbuotojai. Žiniaraščiuose darbuotojai pasirašo gaudami atlyginimus. Įmonės veikla ir administracinės patalpos yra „(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ten taip pat laikomi buhalteriniai dokumentai. Ji tikrai V. K. jokių papildomų pinigų nemokėjo, ji gaudavo minimalų atlyginimą apie 370-380 eurus. Darbo sutartis sudaryta. Buvo jų įmonės patikrinimas. FNTT pareigūnas paaiškino, kad buvo gautas skundas, jog nemušama į kasą, t. y. buvo atliekamas patikrinimas dėl neapskaitytų pinigų. Buvo trys asmenys iš FNTT, jie tikrino dokumentus, kasą, visas spinteles. Kasa buvo tvarkinga, neapskaitytų pinigų nerado. Taip pat buvo apklausiami darbuotojai bei ji pati. V. K. vieną kartą buvo atėjusi ir prašė jai sumokėti dalį pinigų, nes jai neužteko iki atlyginimo. Ji jai ir išmokėjo dalį, t. y. apie 160 eurų, o paskui su atlyginimu kitą dalį išmokėjo, ir už kuriuos V. K. pasirašė žiniarašyje. Jų įmonėje avansai nėra mokami. V. K. vienintelė darbuotoja, kuriai vis trūkdavo pinigų iki atlyginimo. Atlyginimus įmonėje moka tik ji.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas M. K. paaiškino, kad 2020 m. sausio 24 d. patikrinimo metu Šilutės pl. pl. 33, Klaipėdoje, FNTT darbuotojas paėmė V. K. paaiškinimą, kurį ji davė laisva valia, kuriame pastaroji nurodė, kad 6 mėnesius paeiliui jai buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, įvardindama konkrečią sumą - 136 eurus, taip pat nurodė, kad prieš įsidarbinant buvo sutarta, kad jai mokės po 25 eurus į dieną. Kadangi dirbama apie 20 darbo dienų, gaunasi mėnesinis darbo užmokestis apie 500 eurų, tai už oficialią atlyginimo dalį 364 eurus ji pasirašydavo, o už kitą dalį 136 eurus nebe. Bendra 775 eurų suma gavosi dėl to, kad V. K. paskutinį mėnesį gavo mažesnį atlyginimą. Patikrinimo metu įmonėje, apart šito, jokių pažeidimų daugiau nebuvo rasta, tačiau J. S. už panašų pažeidimą yra bausta anksčiau.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad ji nuo 2019 m. liepos 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ją priėmė J. S.. Darbo sutartyje buvo matytas minimalus 500 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčius. Atskaičius mokesčius ji gaudavo apie 370 eurų. Už juos pasirašydavo žiniaraštyje. 2020 m. sausio 24 d. ji rašė paaiškinimą, kurį priėmė FNTT pareigūnė. Paaiškinimą surašė FNTT pareigūnė iš jos žodžių. Paaiškinimą ji pasirašė būdama streso būsenoje bei neturėdama akinių. Ji tyrėjai sakė, kad uždirba 500 eurų neatskaičius mokesčių. Pradžioje įsidarbinusi ji J. S. prašė jai mokėti avansą, kad galėtų išgyventi iki atlyginimo. Sutarė į dieną, kad jai mokės 25 eurų neatskaičius mokesčius. Už avansą ji niekur nepasirašydavo. Tačiau jai gaunant atlyginimą jos gauta suma būdavo išminusuota ir ten pasirašydavo. FNTT ją apklausiant nebuvo įspėję dėl melagingų parodymų, ji niekur nepasirašė. Apklausa buvo vykdoma klausiant konkrečius klausimus. Ji yra tik virėjos padėjėja, plauna indus. Neoficialus darbo užmokesti jai mokamas nebuvo. Jos tikri parodymai yra duoti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
administracinis kaltinimas J. S. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 99 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už tyčinį Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų J. S. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų.
Įvertinus liudytojos parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra pirminiai darbuotojos V. K. paaiškinimai, kuriuos ji vėliau paneigė parodymais teisme. Šiuos jos teisme duotus parodymus patvirtina byloje esantys mokėjimų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo sutartys. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Įrodymų apie įmonėje vestus neoficialius ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentus, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan. byloje taip pat nėra. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai neoficialus darbo užmokestis mokamas nebuvo, niekada daugiau nei 370 eurų negaudavo. Iš 2020 m. sausio 24 d. patikrinimo akto Nr. 04/12-1-22-689-A1 matyti, kad išvada, jog darbuotojams mokamas neapskaitytas darbo užmokestis padaryta tik iš apklaustos V. K. paaiškinimų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. nuo pat administracinio nusižengimo bylos teisenos pradžios neigė padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos reikalavimų nesilaikymo, jos parodymai nuo pat pradžių buvo vienodi, nuoseklūs, jos versiją paneigiančių įrodymų nesurinkta.
Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, J. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
nutraukti J. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.