- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2-6360-960/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01399-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- R. M. B.
- Atsakovas
- E. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, L. Ž., T. Ž., K. Ž.
- Trečiasis asmuo
- D. A. Š., J. Š., Sodininkų bendrijai „Mokslas“, UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“
- Advokatai
- Zita Malova, Valdas Bliujus
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei R. M. B., jos atstovui advokatui Valdui Bliujui, atsakovės E. P. ir trečiojo asmens D. A. Š. atstovei advokatei Zitai Malovai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Anželikai Rastenienei, trečiajam asmeniui J. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. B. ieškinį atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž., K. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Sodininkų bendrijai „Mokslas“, J. Š., D. A. Š., UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ dėl aktų ir įsakymų pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais, kuriuose suformulavo galutinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiais: 2012-01-12 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ paruoštą sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą bei kitus šio sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, veržių nustatymo žiniaraščiai); 2012-01-06 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ paruoštą sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą bei kitus šio sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, veržių nustatymo žiniaraščiai); 2012-02-13 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498; 2012-03-06 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-790; 2) nustatyti ieškovės žemės sklypo ribas pagal į bylą pateikto ieškovės žemės sklypo planą (paruošė UAB „Geomanai“ 2019-08-19), nustatant ribas pagal plane pažymėtus taškus Nr. 1, 2, 3, 4; 3) atstatyti terminą dėl administracinių aktų apskundimo; 4) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grinė tuo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir su šiuo sklypu ribojasi atsakovei E. P. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 12 d. trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Mokslas“ užsakymu buvo sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį paruošė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“. Šiuo akto pagrindu buvo priimtas skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas. 2012 m. sausio 6 d. atsakovų L., T. ir K. Ž. užsakymu buvo sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas jiems priklausančiam žemė sklypui. Šį aktą parengė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ ir jo pagrindu buvo priimtas 2012 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas. Atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą – parodymą nebuvo gautas ieškovė sutikimas ir ji nebuvo informuota apie tai, kad bus atliekamas gretimų žemė sklypų ribų ženklinimas. Abejuose aktuose yra nurodyta, jog ieškovei priklausantis sklypas priklauso ieškovės motinai M. B. ir pateikta pažyma, jog M. B. yra mirusi. Vien turto savininko mirtis nėra pagrindu laikyti, jog turtas lieka bešeimininkis. Būtina buvo pasidomėti ar yra turto paveldėtojai ir atsakovai Ž.ir E. P. bei Sodininkų bendrija „Mokslas“ puikiai žinojo, jog ieškovė yra M. B. dukra ir nuolat būna žemės sklype, nes ten yra namas. Ieškovė sklypą pavedėjo po motinos mirties. Ginčijamais žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktais buvo pakeistos ieškovės žemės sklypo ribos be jos sutikimo ir taip atsitiko, jog ieškovės sklype esantis namas tapo arčiau nei 3 metrai nuo atsakovams Ž. priklausančio sklypo ribos bei buvusi tvora atsidūrė gretimuose sklypuose. Dar iš 1986 metų ieškovės žemės sklypo plano matyti, jog namas yra 4 metrai nuo E. P. ir Ž. sklypų ribų. Teisinis reglamentavimas numato, jog sklypo ribų paženklinimą – parodymą turi pasirašyti ir gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys ir jiems asmeniškai turi būti išsiųsti kvietimai arba paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos skelbimų lentoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė taikyti įstatyme nustatytą terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus ir atmesti ieškinį. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ginčo objektu esantis žemės sklypas 1994 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas M. B.. Ieškovė žemės sklypą įgijo pagal 2012 m. liepos 12 d. ir 2012 liepos 24 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimus. Šis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausiantis 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu ir suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 25 d. sprendimu sujungus du žemės sklypus: 0,0649 ha ploto žemės sklypą (suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 13 d. įsakymu) ir 0,0593 ha ploto žemės sklypą. 2012 m. vasario 22 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atsakovų Ž. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą dėl kadastro duomenų patikslinimo ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 3 d. įsakymu patikslino šio žemė sklypo plotą, paskirtį, būdą ir pobūdį, taikytinas specialias sąlygas. 2013 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas ieškovės atstovo prašymas „Dėl informacijos pateikimo“, o Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. liepos 30 d. raštu pateikė informaciją apie atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž., K. Ž. priklausančių žemė sklypų ribas, jų suformavimo bei įgijimo pagrindus. Matininkas atlikęs atsakovų priklausiančių žemės sklypų ženklinimą, privalo užtikrinti žemės sklypo pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininkas surašydamas žemės sklypų parodymo – paženklinimo aktus pakvietė besiribojančių sklypų savininkus, o dėl ieškovės sklypo nurodė, jog savininkas yra miręs, o paveldėtojai neįregistravo turto perėmimo. Nacionalinė žemės tarnyba nenustačiusi trūkumų, suderino žemės sklypų kadastrinių matavimus ir įsakymais suformavo žemės sklypus. Atsakovų žemės sklypai yra suformuoti atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus, o ieškovės žemės sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus. Ieškovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Geomanai“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka SB „Mokslas“ generalinio plano ir žemės sklypo 1992 m. kovo 28 d. schemos, nes žemės plotas pagal schemą – 852 kv.m., o pagal planą – 929 kv.m., kraštinės pagal schemą – 18 m., 19 m., 43,90 m., 47,20 m., o pagal planą – 20,50 m., 19,50 m., 45,85 m., 45,70 m. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai galėjo būti apskųsti per 1 mėnesį. Apie įsakymų priėmimą ieškovė galėjo žinoti nuo 2013 metų, kai kreipėsi pagalbos į advokatus.
Atsakovai K. Ž., L. Ž. ir T. Ž. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas dar 1994 metais pagal preliminarius matavimus, kurie ir buvo įregistruoti registre. 2012 m. sausio 6 d. trečiasis asmuo UAB „Geodeziniai matavimai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jie Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 6 d. įsakymu buto patikslinti ir vėliau įregistruoti registre. Ieškovės žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi dalinai su atsakovų Ž. žemės sklypu, iš vakarinės ir pietinės pusės su E. P. žemės sklypu, o iš pietinės pusės su trečio asmens J. Š. žemės sklypu. Ieškovės žemės sklype nėra atlikti kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų bylose esantys žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktai patys savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jų nuginčijimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Tik administracinių aktų, kuriais tvirtinami žemės sklypo kadastriniai matavimai (kadastro duomenis) nuginčijimas sukelia jo savininkui teisines pasekmes. Ginčijant administracinius aktus taikomas 30 dienų senaties terminas. Nekilnojamojo turto duomenis įregistravus registre, jie laikomi išviešinti, todėl ieškovė turėjo sužinoti apie atsakovų atliktus kadastrinius matavimus nuo 2012 m. balandžio 17 d., kai šie duomenis buvo įregistruoti registre. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 30 d. raštu ieškovei buvo suteikta visa informacija dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų. Esant ginčui tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų sklypų, ribos gali būti keičiamos, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, bet neturi būti keičiamas sklypo plotas. Ieškovė nenurodė kaip buvo pažeistos jos teises: ar sumažėjo jos žemės sklypas, ar pasikeitė sklypo konfigūracija, ar įvyko žemės sklypų persidengimas. Iš ieškovės parengto plano matyti, jog jame ieškovės žemė sklypo plotas nurodomas 929 kv.m., kai faktinis naudojamas plotas yra 894 kv.m. Atliekant atsakovų žemė sklypo matavimus, žemės sklypo savininkė buvo nurodyta ieškovės motina, kuri buvo mirusi, o ieškovė nebuvo išviešinusi palikimo priėmimo. Sklypo savininke ieškovė tapo tik 2012 m. liepos 12 d. ir apie tai išviešino 2012 m. rugpjūčio 6 d, todėl UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ pagrįstai apsiribojo informacija, jog sklypo savininkas 2011 m. birželio 17 d. mirė. Iš ieškovės pateikto UAB „Geomanai“ parengto 2019 m. rugpjūčio 19 d. plano matyti, jog ieškovė žemė sklypo plotas yra 851 kv.m., ieškovė šiuo metu faktiškai naudojasi didesniu 894 kv.m. žemės sklypu, o pagal parengtą projektą ieškovės žemės sklypo plotas būtų dar didesnis - 929 kv.m. Tokiu reikalavimu ieškovė siekia, jog jos sklypas padidėtų 77 kv.m. kitų asmenų sąskaita, todėl toks reikalavimas negali būti tenkintas. Ieškovė taip ta nutyli, jog savo žemės sklype turi pastatytą ir neįregistruotą gyvenamąjį namą, kuris yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovų žemės sklypo ribos ir ieškovė faktiškai naudojasi atsakovų 38 kv.m. žemės sklypo dalimi prie vakarinės ribos. Ieškovės parengtas žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nėra tinkamai surinkti ir užfiksuoti visi žemės sklypo kadastriniai duomenys. Ieškinys turi būti atmesta ir praleidus 30 dienų ieškinio senaties terminą.
Atsakovė E. P. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, paskirti ieškovei 1 000 Eur baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovei priklausantis žemė sklypas paskutinį kartą geodeziškai buvo išmatuotas 2016 metais buvusios žemės sklypo D. A. Š.. Matavimus atliko UAB „Miliuva“, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje prijungiant prie turimo sklypo kito sklypo dalį. Atsakovė žemės sklypą įgijo 2016 m. lapkričio 24 d. ir šis sklypas buvo geodeziškai išmatuotas ir aptvertas kapitaline tvora bei atramine sienele besiribojančia su ieškovės sklypu. Tvora buvo pastatyta 2013 metais buvusios savininkės D. A. Š. ir ji yra teisėta. Ieškovė nepagrindė kaip yra pažeistos jos teisės. Iš ieškovės pateikto plano matyti, jog pati ieškovė yra neteisėtai užėmusi ir naudojasi didesniu nei turi žemės plotą. Ieškovės parengtas žemė sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, sklypas nėra geodeziškai išmatuotas. Ieškiniui turi būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes daug kartų prieš posėdį tikslino ieškinį, pareiškė nepagrįstą reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Valdas Bliujus palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ieškinys pareikštas, nes be ieškovės žinios buvo pakeistos jos žemės sklypo ribos atsakovų žemės sklypuose atliekant kadastrinius matavimus. Buvo gauta tik pažyma apie savininko mirtį, bet nebuvo imtasi veiksmų dėl savininko nustatymo. Privalu buvo nustatyti kas priėmė palikimą. Paveldėjimo byla buvo pradėta liepos 13 d.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog po motinos mirties paveldėjo žemės sklypą. Apie vykstančius procesus sužino 2014 metais, kai pradėjo ardyti tvorą. Turėjo operacijų ir tik 2016 metais kreipėsi į advokatą. Nieko nežinojo apie detalųjį planą. Palikimą priėmė po motinos mirties po kelių dienų. Byloje pateiktas planas, pagal kurį prašoma nustatyti sklypo ribas buvo parengtas pagal jos paaiškinimus ir matininkas turėjo kitus dokumentus.
Teismo posėdžio metu atsakovės E. P. ir trečiojo asmens D. A. Š. atstovė advokatė Zita Malova nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog 2012 metais buvo atliktos teisėtos ir pagrįstos procedūros. Detaliuoju planu buvo suformuotos žemes sklypo ribos. Detalusis planas buvo rengiamas porą metų. Ieškovės planas parengtas be pagal teritorijų planavimo dokumentus, o pagal pačios ieškovės paaiškinimus. 2009 metais ieškovės motina davė sutikimą dėl detaliojo plano. Rengiant ginčijamus dokumentus buvo domėtasi dėl ieškovės motinos palikimo priėmimo ir buvo gauta informacija, jog palikimą niekas nepriėmė.
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Anželika Rastenienė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovės žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, o kiti šalia esantys sklypai yra suformuoti pagal detaliuosius matavimus. Ieškovės žemės sklypo negalima patvirtini pagal jos pateiktą planą, nes nėra kitų būtinų dokumentų ir jis nebuvo suderinimas. Visos ieškovė plane nurodytos kraštinės yra ilgesnės nei SB „Mokslas“ generaliniame plane ir ieškovės parengtas planas yra tik jos nuomonė. Ieškovės atstovas apie atsakovų kadastrinių matavimų atlikimą sužinojo 2013 metais, kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą. 2011 metais mirė ieškovės motina, o turtas buvo paveldėtas tik 2012 metais. Nebuvo jokios informacijos apie palikimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. Š. nesutiko su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Byloje pateikti išrašai iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pagrindžia, jog ieškovei nuosavybės teisės priklauso 0,0852 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 1), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklauso 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0403 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas Nr. 3), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Trečiajam asmeniui J. Š. nuosavybės teise priklauso 0,0989 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas Nr. 4), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.
Byloje pateikti planai, schemos bei proceso dalyvių bylos nagrinėjimo metu neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis Sklypas Nr. 1 ribojasi: iš vakarinės pusės su atsakovų Ž. Sklypu Nr. 3, iš vakarinės ir pietinės pusės su atsakovės E. P. Sklypu Nr. 2, iš rytinės pusės su trečiojo asmens J. Š. Sklypu Nr. 4.
Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovės Sklypas Nr. 1, kuris yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, yra apsuptas Sklypais Nr. 2, 3, 4, kurie yra suformuoti pagal kadastrinius matavimus.
Sklypas Nr. 1 iki 2012 m. liepos 24 d. nuosavybės teise priklausė ieškovės motinai M. B.. Pagal 2012 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ieškovė įgijo nuosavybę į Sklypą Nr. 1. 2011 m. liepos 13 d. notaro liudijimas pagrindžia, jog ieškovė dėl palikimo priėmimo po motinos M. B. mirties 2011 m. birželio 17 d., kreipėsi 2011 m. liepos 13 d.
2012 m. sausio 6 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktu (toliau – Aktas Nr. 1) buvo nustatomos atsakovams Ž. nuosavybės teise priklausiančio Sklypo Nr. 3 ribos. Akte Nr. 1 nėra ieškovės parašo nurodant Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, jog M. B. 2011 m. birželio 17 d. mirė.
2010 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-790 (toliau – Įsakymas N. 1) buvo patikslintas atsakovams Ž. nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 3 plotas.
2012 m. sausio 12 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktu (toliau – Aktas Nr. 2) buvo nustatomos atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausiančio Sklypo Nr. 2 ribos.
2012 m. vasario 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498 (toliau – Įsakymas Nr. 2) buvo suformuotas 649 kv.m. ploto žemės sklypas, kuris vėliau tapo atsakovei E. P. priklausančio Sklypo Nr. 2 dalimi.
Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu kelis kartus, nekeisdama ieškinio pagrindo, tikslino ieškinio reikalavimus ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį. Susipažinęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir galutinai suformuotais reikalavimais, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog ieškovė pareikštu ieškiniu ketina ginti savo nuosavybės teisę dalyje dėl pažeistų Sklypo Nr.1 ribų, ginčydama šalia jo esančių Sklypų Nr. 2, Nr. 3 ribų nustatymo procedūras ir jų atlikimo pasekmes – administracinius aktus, kuriuose buvo nustatytos sklypų Nr. 2, Nr. 3 ribos ir dydžiai bei prašydama ribas nustatyti pagal ieškovės parengtą planą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ieškovės ginčijami Aktas Nr.1 ir Aktas Nr. 2, patys savaime ieškovei nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes jie yra tik atliekamos procedūros dalimi. Teisines pasekmes ieškovei sukėlė Įsakymai Nr. 1 ir Nr. 2. Kadangi ieškovė pareikštame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl Įsakymo Nr.1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais, tai kartu pareikšti reikalavimai dėl Akto Nr. 1, Nr. 2 ir kitų sklypų kadastro duomenų bylose esančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais sukels ieškovei teisines pasekmes, todėl tokie reikalavimai pareikšti kartu yra nagrinėtini teisme.
Ieškovė pareikštą ieškinį grindė 2 pagrindais: 1) atliktu procedūriniu pažeidimu – ieškovei nebuvo pranešta apie žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3 ribų paženklinimą – parodymą ir nebuvo gautas jos sutikimas; 2) atliktu materialiniu pažeidimu – pakeista ieškovė Sklypo Nr. 1 riba, nes sklype esantis pastatas tapo arčiau kai 3 metrais iki ribos.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog surašant Aktą Nr.1 ir Nr. 2 ieškovei nebuvo pranešta ir ji nedalyvavo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinime – parodyme, bet anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog šių Aktų surašymo metu Sklypo Nr. 1 savininku buvo ieškovės motina M. B., kuri buvo mirusi, o ieškovė tuo metu buvo notarui pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet jai dar nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Aktų surašymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 32.1.1.2. punkte buvo numatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami veiksmai - nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos dalyvaujant žemė sklypo savininkui ir gretinių sklypų savininkams, kuriems turi būti įteikiami asmeniškai kvietimai, o jeigu šių asmenų negalima rasti nei gretimų sklypų adresais, nei gyventojų registre nurodytais adresais, informacija apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi būti paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje. Susipažinus su Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog juose nėra reglamentuojama kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai gretimo sklypo savininkas yra miręs. Teismo vertinimu, Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, jog kadastrinių matavimų metu – nustatant žemės sklypo ribas, dalyvautų suinteresuoti asmenys tam, kad šioje procedūroje būtų galima nustatyti ir išspręsti galimus ginčus dėl sklypų ribų, todėl sklypo savininko mirties faktas pats savaime nereiškia, jog šias procedūras galima atlikti niekam nepranešus. Nekilnojamojo turto savininko mirtis savaime nereiškia, jog turtas tapo bešeimininkiu. Nesant įpėdinių, palikimas pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nustačius, jog gretimo žemės sklypo savininkas yra miręs, būtina imtis priemonių nustatant mirusiojo įpėdinius ir jiems pranešant. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą iki Aktų surašymo pradžios, todėl duomenis apie palikimo priėmimą buvo išviešinti Testamentų registre ir šie duomenis galėjo būti pateikti suinteresuotiems asmenims. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog nebuvo imasi jokių veiksmų M. B. įpėdiniams nustatyti, o vien tik buvo remiamasi mirties faktu, todėl teismas laiko, jog surašant Aktą Nr. 1 ir Nr. 2 ir apie tai nepranešus ieškovei, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie patys savaime nereiškia, jog tuo pagrindu Aktai ir toliau atliekami veiksmais ir parengti dokumentai turi būti pripažintini negaliojančiais. Teismo vertinimu, būtina įvertinti nustatyto procedūrinio pažeidimo įtaką ieškovės pažeistoms materialinėms teisėms.
Ieškovė materialinės teisės pažeidimą grindė iš esmės tuo, jog buvo nustatyta Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba Sklype Nr. 1 ir tokiu būdu ieškovės namas priartėjo arčiau nei 3 metrai nuo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos, nors 1986 metų žemės sklypo plane matyti, jog namas yra 4 metrai nuo sklypų ribos. Byloje pateiktoje 1986 m. gruodžio 22 d. situacijos schemoje nurodoma, jog sklypo dydis yra 19,00 m x 40,00 m., ir sodo namo atstumas nuo ribų yra 4 metrai. Byloje esančiame 1992 m. kovo 28 d. plane nurodomi ieškovės žemės sklypo išmatavimai: 18,00 m x 43,80 m x 19,00 m x 47,20 m., ir plotas 852 kv.m., bet jame nėra nurodomas pastatas.
Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro įrašas pagrindžia, jog Sklypą Nr. 1 ieškovės motina M. B. įgijo nuosavybės teise pagal 1994 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir jis kadastre buvo suformuotas 1994 m. gegužės 26 d.
Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog situacijos schemoje nurodytas namas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl teismas sprendžia, jog nustatinėti sklypo ribą vien tik remiantis 1986 metų situacinėje schemoje nurodytais atstumais nuo namo iki sklypo ribos, nėra pagrindo, nes nėra žinoma ar šiuo metu Sklype Nr. 1 esantis namas atitiko 1986 metų schemoje pažymėtą namą, jo dydį, išsidėstymą. Pažymėtina ir tai, jog 1992 m. kovo 28 d. plane namas iš viso nėra pažymėtas, o ieškovės motina žemės sklypą nuosavybės teise įgijo dar vėliau tik 1994 m. gegužės 26 d. sutartimi, situacijos schemoje ir plane nurodyto sklypo ribų ilgiai skiriasi.
Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės teisių pažeidimo turi būti vertinama ar nustatant Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas nebuvo nepagrįstai sumažintas ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. Iš ieškovės pateikto UAB „Geomanai“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. parengto Sklypo Nr. 1 plano, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti Sklypo Nr. 1 ribas, matyti, jog šiuo metu esančio teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto ieškovės sklypo plotas yra 851 kv.m., ieškovės faktiškai naudojamas plotas 894 kv.m., o pagal prašomas nustatyti ribas plotas sudaro - 929 kv.m., kai ieškovės turimo žemės sklypo dydis yra 852 kv.m. Prašomo nustatyti žemės sklypo kraštinės sudarytų 20,50 m x 45,85 m x 19,50 m x 47,04 m., o tai viršytų 1986 m. gruodžio 22 d. situacijos schemoje ir 1992 m. kovo 28 d. plane nurodytus žemės sklypo dydžius.
Šių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, jog nors buvo padarytas procedūrinis pažeidimas nustatant atsakovų Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas, jis nepažeidė jokių ieškovės materialiųjų teisių, nes jai priklausiančio Sklypo Nr. 1 plotas nustatant kaimyninių sklypų ribas nebuvo sumažintas, o prašomos nustatyti naujos ribos nepagrįstai ir be jokio pagrindo padidintų ieškovės Sklypo plotą iki 929 kv.m., todėl ieškovės ieškinys laikomas nepagrįstu, todėl teismo atmetamas.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos buvo nustatytos priėmus Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2, kurie laikytini administraciniais aktais. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio terminą per kurį gali būti apskundžiamas administracinis aktas.
Ieškovė ieškinyje pripažino, jog praleido šį terminą apskųsti Įsakymą Nr. 1 ir Nr. 2 ir prašė šį terminą atnaujinti nenurodydama jokių priežasčių dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog apie Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2 sužinojo 2014 metais, o termino praleidimą motyvavo jos liga ir atliekamomis operacijomis.
Nustatydamas momentą kada ieškovė sužinojo apie priimtus Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 2, teismas įvertina, jog 2013 m. liepos 30 d. Nacionalinės žemės tarybos atsakymu į ieškovės atstovo advokato padėjėjo D. J. raštą dėl informacijos pateikimo, buvo nurodyta informacija apie Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimą. 2013 m. rugsėjo 2 d. ieškovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyno žemės sklypo užėmimo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog apie Įsakymų priėmimą ir savo pažeidžiamą teisę ieškovė sužinojo 2013 m. liepos 30 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas juos apskųsti. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 16 d., todėl praleido ieškinio senaties terminą, ką ir pati pripažino ieškinyje.
Ieškovė tik teismo posėdžio metu nurodė, jog terminą praleido dėl ligos ir atliekamų operacijų, bet byloje nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, netgi ir įrodžius ieškovei atliekamas operacijas, ilgiau kaip 5 metus praleistas terminas ieškiniui pateikti negali būti svarbia priežastimi, nes ieškovė elgdamasi apdairiai ir rūpestingai per šį laiką galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir teisių gynimu. Visa tai leidžia spręsti, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikomos svarbiomis dėl kurių buvo praleistas virš 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti.
Kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, teismas atmeta ieškovės reikalavimus dėl Įsakymo Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo ir šiuo savarankišku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos paskyrimo.
Atsakovė E. P. prašė teismo ieškovei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismas įvertinęs byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį ir ieškovės elgesį proceso metu, neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesąžiningai (CPK 95 straipsnis), todėl teismas netenkina prašymo dėl baudos ieškovei paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai Ž. pateikė įrodymus apie patirtas 1 936,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė E. P. pateikė įrodymus apie patirtas 1 900,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog šalių išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.
Byloje susidarė 43,45 Eur pašto išlaidos.
Kadangi ieškinys yra atmestas, t.y. sprendimas priimtas atsakovų naudai, tai visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės taip pat priteisiamos 43,45 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovų K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės R. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės R. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,45 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
Netenkinti atsakovės E. P. prašymo dėl baudos paskyrimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.