- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-910-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V.V.B., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R.
- Advokatai
- Stanislava Staniukynienė, Vytautas Jazbutis
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. rugsėjo 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, Editai Tamulaitienei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei advokatei Stanislavai Staniukynienei, suinteresuotam asmeniui V.V.B., jo atstovui advokatui Vytautui Jazbučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-43-769/2009 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. V. B., R. B., A. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. 2009-05-23 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą pareiškimu (b. l. 3-6) prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sūnus V. B., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad 1998-06-06 mirus jo motinai J. A. B. liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas mirusiosios sutuoktinio V. V. B. vardu. Po J. A. B. mirties liko ir kilnojamasis turtas – asmeniniai mirusiosios daiktai, namų apyvokos reikmenys. Palikimą priėmė pareiškėjas faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. apsigyveno su šeima ir iki šiol ten gyvena, rūpinasi turto apsauga, atlieka remontą, prižiūri aplinką. Motina rūpinosi, prižiūrėjo, vežiojo pas gydytojus, tačiau įstatymo nustatytu terminu nenuvyko pas notarą su pareiškimu dėl motinos palikimo priėmimo, dėl ko nėra galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimo. V. V. B. gyveno atskirai, prie pastatų priežiūros ir išlaikymo neprisidėjo, tačiau pastatams esant registruotiems jo vardu, dabar ketina turtą parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 99-100) pareiškimą patenkino pilnai, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. B. priėmė palikimą po mamos J. A. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti, priteisė iš pareiškėjo 36,85 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, nustatė, kad mirus J. A. B., byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo nėra užvesta, nuo santuokos sudarymo 1952 metais iki mirties 1998-06-06 J. A. B. gyveno (duomenys neskelbtini), po mirties paliko visą asmeninį turtą, nekilnojamojo turto savo vardu neturėjo, pareiškėjas po motinos mirties atsikėlė gyventi į mamos namus su šeima, tuo tarpu pareiškėjo tėvas – suinteresuotas asmuo V. V. B. dar mamai gyvai esant išėjo gyventi pas kitą moterį, sergančios mamos neslaugė. Teismas bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatė, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą – 6 mėnesius, perėmė J. A. B. palikimą, turtą valdė kaip savo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. V. B. apeliaciniu skundu (b. l. 105-107) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus faktus ir Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas niekada nevaldė ginčijamo turto kaip savo, o pripažino, kad visas turtas nuosavybės teise priklauso apeliantui. Apeliantas neginčija fakto, kad sūnus su šeima gyveno tuose namuose, tačiau ne su tikslu priimti palikimą, o užsiimti žemės ūkio veikla. Visus nuosavybės dokumentus padėjo tvarkyti pareiškėjas, tačiau tai buvo daroma tik padedant apeliantui, nes visa nuosavybė buvo registruojama apelianto V. V. B. vardu. Faktiškai pareiškėjas naudojosi apelianto turtu ir tai gerai suprato. Po turto registravimo testamentu apeliantas visą turtą paliko savo anūkui U. B., sudarant testamentą pas notarę dalyvavo ir pareiškėjas, todėl jam buvo žinomos visos aplinkybės dėl turto nuosavybės.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-112) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, suinteresuoto asmens skundą atmesti. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog nuosavybės teisinė registracija nebuvo sutvarkyta iki motinos mirties, nėra pagrindas laikyti, jog turtas yra tik tėvo asmeninė nuosavybė, o ne santuokinis turtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. A. B., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), dėl paveldėjimo teisės liudijimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas V.B., po savo motinos J. A. B. mirties, apsigyveno su šeima (duomenys neskelbtini), nes reikėjo prižiūrėti namus, kadangi tėvas – suinteresuotas asmuo V. V. B. po J. A. B. mirties išėjo gyventi pas kitą moterį, kur gyveno iki 2006 metų. Nuosavybės teisės į statinius (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos tik 2001 metais V. V. B. vardu, nors statiniai gerinti ir dalis statinių statyti J. A. B. ir V. V. B. būnant santuokoje.
Ginčas yra kilęs dėl palikimo priėmimo paveldimą turtą pradėjus faktiškai valdyti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šiuo atveju, ginčams, kylantiems dėl 1998-06-06 atsiradusio palikimo priėmimo, taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatos.
Apeliantas iš esmės prašo panaikinti teismo sprendimą dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo (CPK 185 straipsnis), lėmusio civilinių įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, neteisingą taikymą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Palikimo priėmimo teisiniai pagrindai reglamentuoti 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė šios teisės normos nuostatas, nurodydamas, kad tais atvejais, kai įpėdinis palikimą priima faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą, jis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, kad jis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Mirus J. A. B., byla dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nebuvo užvesta, nuo J. A. B. ir V. V. B. santuokos sudarymo 1952 metais iki J. A. B. mirties palikėja gyveno (duomenys neskelbtini), nors savo vardu jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturėjo. Pareiškėjas nurodė, kad praėjus mėnesiui po motinos mirties, jis su šeima, daiktais ir gyvuliais persikraustė į tėvų namus, tuo tarpu tėvas – suinteresuotas asmuo V. V. B. išėjo gyventi pas kitą moterį. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pripažįsta tą faktą, kad pareiškėjas su šeima (duomenys neskelbtini) apsigyveno per 6 mėnesius nuo motinos mirties, tačiau ginčija apsigyvenimo tikslą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas apsigyveno tuose namuose vien dėl to, kad padėtų jam (V. V. B.), o ne tam, kad priimtų palikimą, be to, J. A. B. jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturėjo. Apelianto argumentas dėl pareiškėjo atsikraustymo tikslo atmestinas vien dėl to, kad V. V. B. po J. A. B. mirties tuose namuose pats negyveno, šių aplinkybių ir neneigia. Kas liečia argumentus dėl paveldėtino turto – pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nėra draudžiama paveldėti neįregistruotą turtą, tačiau būtina įvertinti įpėdinio elgesį, t. y. ar įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs dėl proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo. Pagal suformuotas įrodinėjimo taisykles teismas privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti visas bylos ginčui reikšmingas aplinkybes, ištirti bei įvertinti visus faktinius duomenis (įrodymus) pagal vidinį savo įsitikinimą, t. y. teismas turi ištirti ir įvertinti kiekvieno byloje surinkto įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų daryti išvadas.
Apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis), kurios neginčijamai liudijo apie tai, kad V. B. per įstatymo nustatytą terminą perėmė palikėjos J. A. B. turėtą turtą, rūpinosi palikimu, tėvui išėjus gyventi pas kitą moterį, 8 metus vienas prižiūrėjo sodybą, ūkininkavo, remontavo pastatus, prižiūrėjo gyvulius, mokėjo mokesčius, naudojosi namuose esančiais namų apyvokos daiktais, apeliantui V. V. B. 2006 metais grįžus į namus, toliau tvarkė ūkį ir mokėjo mokesčius, t. y. valdė turtą kaip savo.
Pažymėtina, kad turto, paveldėto pagal įstatymą, dalių nustatymo teismas nesprendžia. Paveldėto turto dalis nustato notaras, vadovaudamasis CK 5.11 straipsnio nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), todėl teismo sprendimas paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas (329, 330 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą iš suinteresuoto asmens V. V. B. priteistinos pareiškėjui V. B. 500 Lt išlaidos advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jo dalyvavimą apeliacinės instancijos tesime, apmokėti (b. l. 123, CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui V. B. iš suinteresuoto asmens V. V. B. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.