Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, sekretoriaujant Jelenai Frank, dalyvaujant prokurorui A. Survilai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

1998-05-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 232(1) str. 1 d. (1961 m. BK redakcija) – 6 mėnesių laisvės atėmimu atidedant bausmės vykdymą 1 metams,

kaltinamas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232 (1) str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. kaltinamas tuo, kad jis pakartotinai neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis 1998-08-15 apie 9:30 val. Dariaus ir Girėno gt. 185, Vilniuje esančiame čigonų tabore, būdamas 1998-05-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232(1) str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pakartotinai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas toksiškai apsvaigęs, iš parengtinio tardymo metu nenustatyto asmens nusipirkdamas už 15 litų neteisėtai įgijo 2,5 ml talpos vienkartinį švirkštą su 0,271 g opijaus ekstrakcinio acetilinto, cheminio tyrimo metu, specialisto pripažinto narkotine medžiaga, kurią laikė ir gabeno su savimi iš čigonų taboro, kol tą pačią dieną apie 10 val. netoliese buvo sulaikytas policininko, radusio ir paėmusio minėtą švirkštą su narkotine medžiaga, t.y. kaltinamas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232 (1) str. 2 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1999-03-29 paskelbė kaltinamojo V. B. paiešką ir paskyrė jam kardomąją priemonę- suėmimą. Nuo 1999-03-30 Vilniaus miesto VPK užvesta kaltinamojo V. B. paieškos byla, tačiau pareigūnams nepavyko nustatyti kaltinamojo buvimo vietos.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, jog yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir prašė baudžiamąjį procesą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Kaltinamajam V. B. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 1998 m. rugpjūčio 15 d., t.y. galiojant senajam 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2002 m. spalio 29 d. įst. Nr. IX-1162) 13 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir 95 straipsnių taisyklėmis, - kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7 ir 49 straipsnių taisyklėmis, - kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni.

V. B. 1999-03-10 nutartimi atiduotas teismui pagal senojo 1961 m. LR BK 232(1) str. 2 d., už veiką padarytą 1998-08-15 d.

Vertinant 1961 m. ir šiuo metu galiojantį baudžiamuosius įstatymus senaties sąlygų požiūriu darytina išvada, kad 1961 m. BK ir 2000 m. BK šiuo metu galiojantis senaties terminas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti yra skirtingi.

Pagal 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalį asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

2000 m. priimto baudžiamojo kodekso galiojimo laikotarpiu teisės norma, reglamentuojanti apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (BK 95 str.), keitėsi kelis kartus. 2000 m. Baudžiamojo kodekso (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 95 str. 3 d. numatė, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Šiuo metu galiojanti 95 str. 4 d. (2010 m. birželio 15 d. įst. Nr. XI-901, įsigaliojusi nuo 2010-06-29 d.) redakcija numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ir pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip matyti V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 1998-08-15. Nuo šio laiko praėjo penkiolika metų. Teismas neturi duomenų, kad per šį laikotarpį V. B. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taigi senaties eiga nebuvo nutrūkusi.

Vadovaujantis 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalimi asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Teismas, spręsdamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimą vadovaujasi ne šiuo metu galiojančia LR BK 95 str. redakcija (2010-06-15 įst. Nr.XI-901 įsigaliojusia nuo 2010-06-29), o 1961 m. LR BK 49 str. 3 d. (1994-07-19 įst. Nr. I-551, nuo 1995-01-01) redakcija, kadangi vadovaujantis 1961 m. BK 7 str. 2 d. įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

Šiuo metu galiojantis 2000 m. LR BK 3 str. 2 d. taip pat numato, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, o baudžiamasis įstatymas sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi (LR BK 3 str. 3 d.).

Laikytina, kad šiai dienai jau yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, todėl pradėtas baudžiamasis procesas kaltinamojo V. B. atžvilgiu nutrauktinas.

Teismų praktikoje pažymima, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą, suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau negalima priimti (kasacinės bylos Nr. 2K-93/2007, 2K-7-233/2007, 2K-P-100/2008).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gim. 1975-04-12, a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal 1961 m. LR BK 232(1) str. 2 d. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kardomąją priemonę V. B. suėmimą - panaikinti.

Daiktinį įrodymą – švirkštą, saugomą prie baudžiamosios bylos – nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.