Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-01-13 · Civilinė byla Nr. 2-361-910/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-13
Bylos Nr.
2-361-910/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
M. U., J. U.
Atsakovas
D. K., UAB „Geoksis“, J. M.
Advokatai
Nerija Žeknienė, Marina Paplinska
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-361-910/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16697-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, vertėjaujant Irenai Pikčilingienei, Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovams M. U., J. U., jų atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovei D. K., jos atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, atsakovo UAB „Geoksis“ atstovui J. M., atsakovui J. M., išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. U. ir J. U. ieškinį atsakovams D. K., UAB „Geoksis“, J. M. dėl pažeistų teisių gynimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – VĮ Registrų centras, sodininkų bendrija „Riešutas“, išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai pareikštu ieškiniu prašo teismo:

pripažinti negaliojančiu UAB „Geoksis“ matininko J. M. parengtą 2013-05-27 atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą;pripažinti negaliojančiu UAB „Geoksis“ sudarytą 2013-11-14 atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), planą;panaikinti atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre;nustatyti ribą tarp žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininko D. K. parengtą planą, nustatant, kad taško 3 koordinatės yra X6058598.28 Y587592.34, taško 2 koordinatės yra X6058629.60 Y587598.41.

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad, atliekant atsakovei D. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, su ieškovais, kurie yra gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkai, nebuvo suderinta bendra žemės sklypų riba, UAB „Geoksis“ parengė 2013-11-14 atsakovės žemės sklypo planą taip, kad sklypo riba kerta ieškovams nuosavybės teise priklausančio statinio (lauko tualeto), pastatyto 1983 m. ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, sieną, t. y. dalis šio statinio atsiduria atsakovės žemės sklype. Ieškinyje pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas negali būti suformuotas taip, jog žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir pan.). Ieškinyje teigiama, kad tiek 2013-05-27 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktas, tiek 2013-11-14 Žemės sklypo planas parengti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais, taip pat naikintina nurodytų duomenų pagrindu atlikta patikslintų kadastro duomenų registracija Nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovai prašo išspręsti daug metų tebesitęsiantį ginčą dėl žemės sklypų ribų ir jų bei atsakovės žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribą nustatyti pagal matininko D. K. parengtą planą, nustatant, kad taško 3 koordinatės yra X6058598.28 Y587592.34, taško 2 koordinatės yra X6058629.60 Y587598.41.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka, prašo atmesti juos kaip nepagrįstus. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovai buvo pakviesti dalyvauti 2013-05-27 ženklinant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau matuojant sklypą nedalyvavo. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo suderintos su sodininkų bendrija „Riešutas“, kaimyninių žemės sklypų savininkais, o ieškovams, nedalyvavusiems ženklinime, UAB „Geoksis“ nustatyta tvarka išsiuntė Žemės sklypo paženklinimo akto kopiją, kurią jie grąžino su įrašu, jog nesutinka su ribomis, nes yra Vilniaus apygardos teismo nutartis. Atsiliepime teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas atsakovės reikalavimus atmetė dėl tam tikrų formalių procedūrinių pažeidimų, atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus 2006 m., tačiau UAB „Geoksis“, atlikdama kadastrinius matavimus 2013 m., laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, ir VĮ Registrų centras šiuos matavimus pripažino tinkamais Nekilnojamojo turto kadastro duomenims tikslinti. Atsiliepime teigiama, kad ieškovai nepagrįstai prašo nustatyti žemės sklypų ribą pagal matininko D. K. nustatytas taškų Nr. 3 ir Nr. 2 koordinates, nes šis matininkas parengė išimtinai ieškovų žemės sklypo planą, atsakovė į šio plano rengimo procedūras nebuvo kviesta, jai nežinoma prašomų nustatyti taškų vieta, nes jie nepažymėti riboženkliais, taip pat neaišku, ar atitinka žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribas, taip pat sodininkų bendrijos generalinį planą. Be to, ieškovai nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl jų prašomų nustatyti žemės sklypų ribų. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovų statinys, kurį, jų teigimu, kerta įregistruota atsakovės žemės sklypo riba, pastatytas nesilaikant trijų metrų atstumo, neturint tuomečio savininko (mirusio atsakovės sutuoktinio) sutikimo.

Atsiliepime į ieškinį atsakovo UAB „Geoksis“ matininkas J. M. nurodė, kad UAB „Geoksis“ nepagrįstai įtraukta dalyvauti šioje byloje kaip atsakovas, ieškinio reikalavimus dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo panaikinimo bei žemės sklypų ribos nustatymo pagal matininko D. K. 2014-04-04 parengtą planą prašo spręsti teismo nuožiūra, nes UAB „Geoksis“ nėra suinteresuotas bylso baigtimi asmuo. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovams, kaip gretimo žemės sklypo savininkams, 2013-05-13 buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti derinant žemės sklypų ribas 2013-05-27 10.00 val. Atvykus nurodytu laiku į vietą, ieškovai piktai pareiškė, kad niekur neis ir nieko nepasirašys, atliekant matavimus jie taip ir nepriėjo prie matininko ir tinkamai nepasinaudojo savo turtinių teisių apsauga. Atsiliepime nurodyta, kad, atliekant kadastrinius matavimus vietoje ir pažymint riboženkliu nustatytą pietinės ir vakarinės sklypo kraštinių sandūrą, buvo matoma, jog vakarinė kraštinė kerta sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio statinio dalį, tačiau, nesant pastatų išdėstymo sklype schemos, tikros registro išraše matomo registruoto kito statinio (kaip nurodoma ieškinyje – lauko tualeto) buvimo vietos, kilo pagrįstų abejonių, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) galbūt yra kitas statinys, kuriam priskirtas unikalus kadastro numeris kaip ir lauko tualetui. Atsiliepime teigiama, kad, kadangi atliekant žemės sklypų ribų suderinimą vietoje gretimos namų valdos savininkai M. ir J. U. iš esmės išreiškė poziciją dėl nedalyvavimo šiame procese, o ne dėl nesutikimo su ribos nustatymu, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo pažymėtos ir sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas išsiųstas ieškovams. UAB „Geoksis“ gavo ieškovams siųsto Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją, kurios 5 punkto grafa buvo papildyta ranka padarytu įrašu „SK. No (duomenys neskelbtini) savin. J. U. – nesutinku su ribom, nes yra Vilniaus apygardos teismo nutartis“. Kartu su šiuo aktu buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo 2013-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-32-808/2012 kopija. Atsiliepime pažymėta, kad, susipažinus su šios nutarties turiniu, nustatyta, jog šis teismo sprendimas priimtas sprendžiant D. K. ir M.bei J. U. ginčą, tačiau nei šis dokumentas, nei įrašas Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nebuvo pripažinti rašytine pastaba dėl 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-suderinimo akto netinkamumo, nes pateiktoje nutartyje apie šį suderinimui siųstą aktą nepasisakyta. Suformuota žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla, kurioje buvo ir Žemės sklypo ribų paženklinimo-suderinimo akto su J. U. rankraštiniu įrašu kopija, buvo pateikta VĮ Registrų centro Vilniaus filialui žemės sklypo kadastro duomenims tikslinti, ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-12-13 sprendimu Nr. ZT-1591 buvo nuspręsta, kad pateikta žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla yra tinkama kadastro duomenims Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti. Atsiliepime teigiama, kad ieškovų reikalavimas nustatyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal matininko D. K. 2014-04-04 parengtą planą yra nepagrįstas, nes dėl plane pateikiamų nustatytų galimų pažeidimų nėra gauta Nacionalinės žemės tarnybos išvada. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad UAB „Geoksis“, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau neturi jokio teisėto pagrindo savarankiškai kreiptis į Registrų centrą, prašydama įvykdyti ieškovų reikalavimą dėl patikslintų kadastro duomenų panaikinimo – tai gali padaryti tik žemės sklypo savininkė, t. y. atsakovė. Dėl to UAB „Geoksis“ procesinė padėtis turėtų būti pakeista iš atsakovo į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje. Atsiliepime pabrėžta, kad būtent dėl ieškovų nebendradarbiavimo, nustatant žemės sklypų ribas, UAB „Geoksis“, veikdama įstatymų nustatyta tvarka, privalėjo suformuoti būtent tokią kadastrinių matavimų bylą, kokia ji pateikta VĮ Registrų centrui.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik įstatymų nustatyta tvarka vykdo nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą pateiktų dokumentų pagrindu, todėl prašo ieškovų reikalavimus dėl kadastro duomenų panaikinimo nagrinėti kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo dėl 2013-11-14 Nekilnojamojo turto kadastro bylos dokumentų nuginčijimo, o kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Kartu atsiliepime pažymėta, kad iš patikslinto ieškinio pirmojo ir antrojo reikalavimų formuluočių neaišku, ar ieškovai prašo panaikinti tik atsakovės žemės sklypo patikslintus kadastro duomenis, ar apskritai šio žemės sklypo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės sutuoktinio nuosavybės teisė į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1994-04-11 Valstybinės žemės sklypo 1994-04-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2074 pagrindu, o atsakovės nuosavybės teisė – 2011-01-24 Paveldėjimo pagal testamentą teisės 2011-01-14 liudijimo Nr. 2-11 pagrindu. Atsiliepime pabrėžta, kad duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą yra tik teisės aktuose numatytais dokumentais nustatytų duomenų paviešinimas, todėl, nenuginčijus pačių dokumentų, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti, nėra pagrindo panaikinti duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Ieškovai ginčija atsakovės žemės sklypo 2013-11-14 kadastro duomenų bylos dokumentus (UAB „Geoksis“ matininko J. M. parengtą 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2013-11-14 Žemės sklypo planą), kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2013-12-27 patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (žemės sklypas suformuotas atlikus tikslius kadastrinius matavimus). Dokumentai, kurių pagrindu 1994-04-11 įregistruotas žemės sklypas, neginčijami, todėl visiškai panaikinti atsakovės žemės sklypo teisinę registraciją nėra.

Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Riešutas“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Byloje yra šio trečiojo asmens 2015-02-26 pranešimas, kuriame nurodyta, kad Bendrijos pirmininkas pasirašė atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, atliktų UAB „Geoksis“ 2013 m., planą, nes matavimai atitinka 1992 m. preliminarų privatizacijos planą (T. 2, b. l. 8-9).

Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Riešutas“ neatvyko į teismo posėdį, apie kurį šiam bylos dalyviui buvo pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pareiškė prašymą šią civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovai teisingai pažymėjo, jog UAB „Geoksis“ 2013-11-14 planas skiriasi nuo 2013-06-04 parengto plano, tačiau 2013-11-14 plane atsiradęs taškas nesiriboja su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturi reikšmės nustatant ribą tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadą byloje teikiančios institucijos nuomone, UAB „Geoksis“ neprivalėjo derinti su ieškovais 2013-11-14 parengto Žemės sklypo plano. Išvadoje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi atsakovės žemės sklypo ribas, nustatė, jog šios atitinka teritorijų planavimo dokumentą, tačiau manytina, kad matininkas galėjo suformuoti žemės sklypą, atitinkantį ir sodininkų bendrijos „Riešutas“ generalinį planą Nr. 153V, ir faktiškai naudojamus žemės plotus, t. y. taip, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) riba nekirstų statinio (lauko tualeto). Išvadoje pažymėta, kad matininko J. M. 2013-11-14 parengtas 2013-11-14 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas pateiktas pagal teisės aktų reikalavimus, sklypo ribos (linijų ilgiai ir konfigūracija), atlikus kadastrinius matavimus, valstybinėje koordinačių sistemoje atitinka teritorijų planavimo dokumentuose (t. y. sodininkų bendrijos „Riešutas“ generaliniame plane Nr. 153V ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemoje) nurodytas ribas, tačiau koordinuota žemės sklypo riba nesutampa su vietovėje esančia tvora bei kerta esantį statinį (tualetą), t. y. neatitinka faktinio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo. Išvadoje taip pat nurodyta, kad matininko D. K. parengtas 2016-06-28 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal šį planą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas tampa mažesnis 1 kv. m už jo pradinį plotą, šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas ir faktiškai naudojamas žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (T. 3, b. l. 84-89).

Teismo posėdyje ieškovai, jų atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Ieškovų atstovė pažymėjo, kad statinys, kuris yra ant ginčo šalių sklypų ribos, pastatytas 1983 m., ieškovai žemės sklypą ir jame esančius statinius įsigijo 2003 m., iki 2006 m. jokių ginčų nebuvo. Ginčas kilo, kai UAB „Geoksis“ 2006 m. atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Jau tuomet buvo pasakyta, kad riba negali eiti per statinį, todėl ieškovams buvo didelė staigmena, kai matininkas 2013 m. vėl parengė žemės sklypo planą taip, kad riba kerta ieškovų statinį.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ieškovai žemės sklypą nusipirko 2003 m., lauko tualetas buvo pastatytas ankstesnio kaimyno, kuris nesilaikė atstumo nuo žemės sklypų ribos. Pasak atsakovės, ankstesniam kaimynui ji pretenzijų nereiškė, nes žemės užteko. Atsakovės teigimu, jai užtenka žemės sodui ir daržui, tačiau kadangi ieškovas demonstruoja savo pranašumą, elgiasi su ja nepagarbiai, ji reikalaus nugriauti tualetą ir ieškovas privalės tai padaryti. Atsakovė nurodė, kad jai netrinka ieškovų siūloma nustatyti žemės sklypų riba, nes jai siūloma kompensuoti žeme, kurioje įrengtas nuvažiavimas, ta žemės dalimi negalima naudotis, atsakovė nori naudotis ta dalimi, kurioje yra ieškovų statinys.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė nurodė, kad žemės sklypų riba turi būti nustatyta ne tik pagal faktinį naudojimą, bet ir pagal teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju – pagal sodininkų bendrijos „Riešutas“ generalinį planą bei abiejų ginčo šalių žemės sklypų privatizavimo schemas. Advokatė pažymėjo, kad matininkas J. M., atlikdamas ginčijamus matavimus, neturėjo statinių išsidėstymo schemos. Pasak atsakovės atstovės, matininko D. K. parengtas ieškovų žemės sklypo planas, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti ginčo šalių sklypų ribą, parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nėra paženklinimo akto, nėra riboženklių. Atstovė taip pat pažymėjo, kad bylinėjimąsi lėmė ir pačių ieškovų nebendradarbiavimas rengiant ginčijamus dokumentus, į tai turėtų būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovo UAB „Geoksis“ atstovas ir atsakovas J. M. nurodė, kad ginčijamus kadastrinius matavimus atliko pagal tuo metu turėtus duomenis; dėl to, kad ieškovai nebendradarbiavo su matininku, ginčo žemės sklypų riba buvo nustatyta per statinį. Pasak atsakovo, jeigu ieškovai matininkui būtų pateikę įrodymus, kad jų statinys yra teisiškai įregistruotas, jis nebūtų rengęs plano, kuriame riba kerta ginčo statinį; jeigu atsakovė būtų reikalavusi nustatyti tokią ribą, atsakovo teigimu, jis būtų atsisakęs rengti planą.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad palaiko Išvadoje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei mano, jog ginčo šalių žemės sklypų riba galėtų būti nustatyta pagal matininko D. K. parengtą 2016-06-28 planą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2003-03-20 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0569 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinius Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Riešutas“. Šiame žemės sklype yra tokie statiniai: sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1973 m.; ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1983 m.; kiemo statinys (lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1983 m. (toliau – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (T. 1, b. l. 13-14; prijungtos civilinės bylos Nr. 2-32-808/2012 T. 1, b. l. 28, 30, 31).

Bylos duomenimis, Nekilnojamojo turto registre ieškovų nuosavybe esantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas 1994-03-29, jame esantys statiniai – 2000-02-11 (T. 1, b. l. 14).

Atsakovė yra gretimo 0,0583 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Riešutas“ savininkė, paveldėjusi šį sklypą po savo sutuoktinio L. K. mirties (toliau – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis žemės sklypas privatizuotas ir viešajame registre įregistruotas 1994-04-11 (T. 1, b. l. 11-12, 69-70, 71-72).

Atsakovės sutuoktinio užsakymu UAB „Geoksis“ 2006-11-21 atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, tačiau ieškovai atsisakė suderinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal nurodytą planą, remdamiesi tuo, kad sklypų riba neatitinka faktiškai esančios, be to, kerta 1983 m. pastatytą ir ieškovų iš ankstesnio savininko įsigytą statinį – lauko tualetą.

Atsakovės sutuoktinis kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas nustatyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal UAB „Geoksis“ 2006-11-21 atliktus kadastrinius matavimus be ieškovų ir sodininkų bendrijos „Riešutas“ sutikimo, be to, įpareigoti ieškovus nugriauti jų tvorą (T. 1, b. l. 21).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-808/2012 ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo šalių žemės sklypų ribos realiai persidengia, nukrypsta į viename ribos taške 11 cm, kitame – 34 cm, todėl sklypų riba pagal UAB „Geoksis“ 2006-11-21 sudarytą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą negali būti nustatyta. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų tvora pastatyta pažeidžiant leistiną matavimo paklaidą ir iš esmės pažeidžia jos teisę naudotis savo sklypu (T. 1, b. l. 21-25).

Vilniaus apygardos teismas 2013-04-15 nutartimi atmetė L. K. teisių perėmėjos D. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (T. 1, b. l. 26-30).

2013-05-13 ieškovams išsiųstas UAB „Geoksis“ pranešimas, kad 2013-05-27 10.00 val. bus atliekami žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei, kadastriniai matavimai, ir ieškovai kviečiami dalyvauti (T. 1, b. l. 31, 93-94).

UAB „Geoksis“ matininkas J. M. 2013-05-27 parengė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; jame nėra ieškovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, parašų (T. 1, b. l. 32-33).

Ieškovai nurodė, kad jie buvo atvykę nurodytu laiku, tačiau pamatę, jog sklypų riba vėl nustatoma taip, kad kerta jų statinį, atsisakė pasirašyti 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

UAB „Geoksis“ 2013-06-04 raštu informavo ieškovus, kad 2013-05-27 vyko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimas, kuriame ieškovai nedalyvavo, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktą jie turi teisę per 30 dienų pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Su šiuo raštu ieškovams išsiųstos 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir jo pagrindu pažengto 2013-06-04 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano kopijos (T. 1, b. l. 34-35; 95-98).

Ieškovai 2013-06-17 išsiuntė UAB „Geoksis“ prieštaravimus dėl 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir 2013-06-04 Žemės sklypo plano (T. 1, b. l. 36).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-12-13 sprendimu Nr. ZT-1591 nuspręsta, kad pateikta atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla yra tinkama kadastro duomenims Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti (T. 1, b. l. 37).

Atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimai atlikti 2013-12-27 pagal UAB „Geoksis“ parengtą 2013-11-14 Žemės sklypo planą (T. 1, b. l. 38).

Rengdami žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, ieškovai sužinojo, kad atsakovė viešajame registre įsiregistravo patikslintus savo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Geoksis“ parengtą 2013-11-14 kadastrinių matavimų bylą.

Ieškovai 2014-05-16 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiais 2013-05-27 Žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktą, UAB „Geoksis“ parengtą 2013-11-14 žemės sklypo planą, panaikinti patikslintų kadastrinių matavimų teisinę registraciją viešajame registre ir nustatyti žemės sklypų ribą pagal ieškovų užsakymu matininko D. K. 2014-04-14 parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą.

Dėl žemės sklypų ribos aiškumo

Nagrinėjamu atveju atsakovės D. K. advokatė teisingai pažymėjo, kad pirmiausia turi būti įvertinta, ar ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba neaiški ir dėl to nustatinėtina teismo tvarka pagal CK 4.45 straipsnio nuostatas.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad jos ir ieškovų žemės sklypų riba yra aiški iš turimų dokumentų – sodininkų bendrijos „Riešutas“ generalinio plano bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemos, riba patvirtinta UAB „Geoksis“ atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus bei parengus 2013-11-14 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, ir šie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją žemės sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010; kt.).

Kasacinio teismo pažymėta, kad, vertinant, ginčijama šalių sklypų riba yra aiški ar ne, be kita ko, aiškinamasi, ar šalių turimuose dokumentuose nustatytos ribos atitinka faktinį naudojimą, kaip ginčijama riba išsidėsčiusi dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.), kokie yra šalių susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ir sąlygų, kaip ginčijamas plotas buvo naudojamas faktiškai, ir kitų aplinkybių, svarbių ginčijamai ribai nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547-421/2015). Vien ta aplinkybė, kad vieno iš sklypų kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savaime nereiškia žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Viešojo registro duomenims negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė. Reikia tirti ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (dėl ginčo šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų dydžio, nusistovėjusios faktinės ginčo sklypų ribos, statinių pastatymo ir naudojimo trukmės, galimybių racionaliai naudotis žemės sklypu ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo teismo tvarka išspręsti ginčą dėl jų ir atsakovės žemės sklypų ribos, remdamiesi tuo, kad pagal atsakovės užsakymu parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą, kurio pagrindu patikslinti šio žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skirianti riba nustatyta taip, jog neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo ir kerta ieškovams nuosavybės teise priklausantį statinį, pastatytą dar 1983 m., bei įregistruotą viešajame registre.

Bylos duomenimis, atliekant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliuosius kadastrinius matavimus, UAB „Geoksis“ parengtame 2013-11-14 plane ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riba (taškai 1 ir 4) eina per ieškovams nuosavybės teise priklausantį statinį (lauko tualetą). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2003-03-20 ieškovų įsigytame nuosavybės teise žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis statinys (lauko tualetas) pastatytas 1983 m., jo kadastriniai matavimai atlikti ir viešajame registre įregistruoti 2000-02-11 (T. 1, b. l. 38, 13-14; prijungtos civilinės bylos Nr. 2-32-808/2012 T. 1, b. l. 28, 30, 31).

Prijungtos civilinės bylos Nr. 2-32-808/2012 medžiagos analizė patvirtina, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – atsakovės sutuoktinis – dar 2006 m. siekė atlikti tiksliuosius savo sklypo kadastrinius matavimus ir jau tuomet iškilo ginčas dėl ribos su ieškovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės sutuoktinis 2006-07-17 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, nurodydamas, kad kilo ginčas su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nes šio žemės sklype esančio lauko tualeto dalis yra sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-32-808/2012, T. 1, b. l. 39). UAB „Geoksis“ 2006-11-16 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 5 dalyje įrašyta, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (t. y. ieškovas J. U.) atsisakė pasirašyti, motyvuodamas tuo, jog sklypo riba turi eiti per naujai užtvertą tvorą (T. 1, b. l. 15-16).

Kilus ginčui, atsakovės sutuoktinis 2007-02-26 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas nustatyti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribą pagal UAB „Geoksis“ 2006-11-21 atliktų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą be gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ir sodininkų bendrijos „Riešutas“ sutikimo, be to, įpareigoti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus nugriauti tvorą, patenkančią į sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-32-808/2012, T. 2, b. l. 62-63). Minėta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-808/2012, įsiteisėjusiu 2013-04-15, peržiūrėjus jį apeliacine tvarka, ieškinys atmestas, nurodant, jog ginčo šalių žemės sklypų ribos realiai persidengia, todėl sklypų riba pagal UAB „Geoksis“ 2006-11-21 sudarytą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą negali būti nustatyta (T. 1, b. l. 21-25, 26-30). Atsakovė 2013 m. vėl inicijavo savo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jų pagrindu UAB „Geoksis“ parengė 2013-11-14 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, sudarė šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, pagal kurią Nekilnojamojo turto kadastre 2013-12-27 pakeisti atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys (T. 1, b. l. 37, 38).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo UAB „Geoksis“ matininkui J. M. nusiuntus ieškovams 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir jo pagrindu parengto 2013-06-04 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano kopijas, ieškovai 2013-06-17 grąžino UAB „Geoksis“ 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją su įrašu, kad nesutinka su ribomis, nes yra Vilniaus apygardos teismo nutartis (T. 1, b. l. 34-35, 36, 95-98).

Nacionalinės žemės tarnybos 2016-10-18 pateiktoje išvadoje nurodyta, kad UAB „Geoksis“ 2013-11-14 parengtas atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose, t. y. sodininkų bendrijos „Riešutas“ generaliniame plane Nr. 153V bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos schemoje, nurodytas ribas, tačiau koordinuota žemės sklypo riba nesutampa su vietovėje esančia tvora bei kerta statinį, t. y. neatitinka žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo (T. 3, b. l. 88-89).

Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą kad, nepaisant atsakovės užsakymu UAB „Geoksis“ 2013 m. atliktų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliųjų kadastrinių matavimų, kurių duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, yra ginčas dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) ribos.

Dėl 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, 2013-11-14 Žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais ir patikslintų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre panaikinimo

Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo 2015-05-27 aktą ir 2013-11-14 šio žemės sklypo planą, parengtus UAB „Geoksis“ matininko J. M.. Ieškovų teigimu, šie dokumentai, kurių pagrindu nustatyta ginčijama žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba, sudaryti pažeidžiant tokių dokumentų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat ieškovų teises.

Žemės sklypų kadastrinius matavimus, sklypų planų parengimą, kadastro duomenų bylos suformavimą, kadastre įrašytų duomenų pakeitimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų dokumentų teisėtumo, vadovaujasi pirmiau nurodytų teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčijamų dokumentų rengimo metu.

Vertinant 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, pažymėtina tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Šis aktas sudaromas pagal Nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. Nuostatų 32.1.1.5 punkte įtvirtinta, kad, kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų parodymo-paženklinimo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje; dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi; apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo motyvus. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Taisyklių 29.9 punkte, nurodant, kad, kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas privalo jas išnagrinėti ir per 5 darbo dienas priimti sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis.

Nagrinėjamu atveju ieškovai buvo tinkamai informuoti apie 2013-05-27 įvyksiantį atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų ženklinimą ir pakviesti jame dalyvauti. Ieškovai pripažino, kad nurodytu laiku buvo atvykę į vietą, tačiau, pasak jų, pamatę, jog sklypų riba vėl nustatoma taip, kad kerta jų statinį, atsisakė pasirašyti 2013-05-27 aktą. Gavę UAB „Geoksis“ paštu atsiųstą 2013-05-27 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovai 2013-06-17 išsiuntė UAB „Geoksis“ prieštaravimus, kad nesutinka su riba, nes yra Vilniaus apygardos teismo nutartis (T. 1, b. l. 36).

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, atsakovės žemės sklypo ženklinimą atlikęs UAB „Geoksis“ matininkas turėjo aiškintis ieškovų nesutikimo su 2013-05-27 akte nurodytomis ribomis priežastis (Nuostatų 32.1.1.5 punktas, Taisyklių 29.9 punktas).

Nesutiktina su atsakovo UAB „Geoksis“ atstovo J. M. pozicija, kad ieškovo įrašo atsakovui grąžintoje 2013-05-27 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto kopijoje matininkas neturėjo pagrindo vertinti kaip prieštaravimo dėl atsakovės žemės sklypo ribų nustatymo, todėl neprivalėjo nagrinėti.

Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Geoksis“ vadovui ir matininkui jau nuo 2006 m. buvo žinoma apie šalių ginčą dėl žemės sklypų ribos, todėl jis, 2013 m. imdamasis pakartotinio užsakymo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, siekdamas atlikti juos taip, jog nekiltų naujas ginčas dėl sklypų ribos, turėjo aiškintis ieškovų nesutikimo su atliekamais kadastriniais priežastis, jeigu šios jam nebuvo aiškios iš užsakovės, t. y. atsakovės, nurodytų aplinkybių, pakartotinai užsakant atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, ir iš ieškovo prieštaravimo riboms, įrašyto 2013-05-27 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Be to, tai, kad nuo 2006 m. vyksta šalių ginčas dėl sklypų ribos, taip pat konkrečią šio nesutarimo priežastį atsakovas žinojo iš ieškovų jam atsiųstos Vilniaus apygardos teismo 2013-04-15 nutarties, kuri buvo pridėta prie matininkui grąžintos 2013-05-27 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto kopijos.

Darytina išvada, kad atsakovo UAB „Geoksis“ parengtas 2013-05-27 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus išnagrinėti sklypo, besiribojančio su ženklinamu sklypu, savininkų prieštaravimus, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinta per ieškovams nuosavybės teise priklausantį statinį, kurio buvimas išviešintas Nekilnojamojo turto registre.

Sutiktina su ieškovų argumentais, kad, sudarant 2013-05-27 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą, netinkamai vykdyti ir Nuostatų 32 punkto, Taisyklių 29.6 punkto reikalavimai pažymėti žemės sklypo ribas riboženkliais, nes atsakovės ir ieškovų žemės sklypų ribai pažymėti riboženkliai nebuvo įkasti.

Vertinant 2013-11-14 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre patikslinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, pažymėtina tai, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą (Taisyklių 11 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Geoksis“, atlikdamas ginčijamus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, vadovavosi sodininkų bendrijos „Riešutas“ generaliniu planu Nr. 153V, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1994-01-27 potvarkiu, taip pat žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schema, ir pagal šiuos dokumentus sudarytame 2013-11-14 Žemės sklypo plane sklypo konfigūracija, kraštinių ilgiai, žemės plotas liko nepakitę, t. y. yra tokie patys, kokie yra generaliniame plane (T. 2, b. l. 112-115).

Tačiau nagrinėjant bylą išsiaiškinta ir tai, kad šiame 2013-11-14 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane riba, pažymėta taškais 1 ir 4, nustatyta taip, jog kerta ieškovams nuosavybės teise priklausantį statinį.

Nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, jog žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir pan.). Minėta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis statinys – mūrinis lauko tualetas – pastatytas 1983 m., jo kadastriniai matavimai atlikti ir viešajame registre įregistruoti 2000-02-11.

Ginčijamas planas parengtas pagal 2013-05-27 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą, sudarytą neišnagrinėjus gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) prieštaravimų dėl žemės sklypų ribos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad žemės sklypo planas gali būti rengiamas tik esant laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Darytina išvada, kad atsakovo UAB „Geoksis“ 2013-11-14 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planas parengtas pagal 2013-05-27 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą, sudarytą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl kviestinių asmenų prieštaravimų išnagrinėjimo ir sklypo ženklinimo riboženkliais, taip pat pažeidžiant teisės aktų nustatytą draudimą formuoti žemės sklypą taip, kad sklypo riba kirstų statinį, be to, žinant apie nuo 2006 metų vykstantį ir plano rengimo metu neišspręstą ginčą dėl žemės sklypų ribos.

Ginčijamus kadastrinius matavimus atlikęs UAB „Geoksis“ matininkas J. M., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad ginčo šalių žemės sklypų riba buvo nustatyta per ieškovams priklausantį statinį dėl ieškovų nebendradarbiavimo su matininku. Atsakovo teigimu, jeigu ieškovai, atliekant matavimus, būtų jam pateikę reikiamą informaciją apie statinį (t. y. kad šis įregistruotas), jis nebūtų nustatęs žemės sklypų ribos taip, kad ši eitų per statinį. Pasak atsakovo, jeigu užsakovė (atsakovė) būtų reikalavusi nustatyti ribą nepaisant ginčo statinio, jis būtų atsisakęs rengti planą. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad, atlikdamas matavimus, jis matė ieškovų statinį, tačiau, kadangi ieškovai nebendradarbiavo ir nepateikė duomenų apie šio statinio teisinę registraciją, nustatė žemės sklypų ribą pagal turimus teritorijų planavimo dokumentus.

Teismo vertinimu, atsakovo UAB „Geoksis“ matininkas, būdamas savo srities profesionalas, turėdamas aptartus duomenis apie besiribojančių žemės sklypų savininkų ginčą dėl jų sklypų ribos, be to, vietoje aiškiai matydamas, kad ketinama nustatyti riba kirs ieškovų statinį, turėjo teisę atsisakyti rengti atsakovės sklypo tiksliųjų kadastrinių matavimų planą, jeigu, išaiškinus atsakovei teisės aktų nustatytą draudimą nustatyti ribą taip, kad ji kirstų statinį, ši vis tiek būtų reikalavusi rengti planą, neatsižvelgiant į per ilgą laiką susiklosčiusį faktinį naudojimą, nedidelį, teisės aktų leistinos paklaidos neviršijantį nuokrypį nuo sklypo privatizavimo schemoje nurodytų matavimų, kurie, beje užfiksuoti tuomečiais netiksliais matavimo prietaisais.

Dėl atsakovo UAB „Geoksis“ argumentų, kad ginčo matavimus atlikusiam matininkui ieškovai nepateikė pastatų išdėstymo schemos ir dėl to kilo abejonių, jog sklype Nr. (duomenys neskelbtini) galbūt yra kitas statinys, kuriam priskirtas toks unikalus numeris, kaip lauko tualetui, pažymėtina tai, kad, turėdamas tokių abejonių, atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, negalėjo rengti atsakovės žemės sklypo tiksliųjų matavimų plano, nepašalinęs kilusių abejonių (CK 1.5 straipsnis). Minėta, ginčo lauko tualetas yra teisiškai įregistruotas nuo 2000 m. Atsakovas, rengdamas atsakovės žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius, galėjo kreiptis į ieškovus dėl šio statinio įregistravimo duomenų, be to, pats kreiptis dėl atliekant pareigas reikalingų viešojo registro duomenų gavimo. Pagal ginčijamų matavimų atlikimo metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4, 6 punktus matininkas, be kita ko, turi teisę gauti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir dokumentus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti, taip pat gauti kitą informaciją, duomenis ar dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti.

Atsakovas UAB „Geoksis“ teisingai nurodo, kad, atlikdamas atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jis privalėjo vadovautis sodininkų bendrijos „Riešutas“ planu, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1992-04-02 patvirtinta schema, VĮ Registrų centro duomenimis dėl gretimų žemės sklypų įregistruotų koordinačių. Ieškovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslieji matavimai tuo metu dar nebuvo atlikti, taigi šio žemės sklypo koordinatės viešajame registre nebuvo įregistruotos. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovo UAB „Geoksis“ matininkas, atlikdamas atsakovės žemės sklypo matavimus ir turėdamas duomenų apie jos bei ieškovų ginčą dėl žemės sklypų ribos, vykstantį nuo 2006 m., turėjo pagrindą manyti, jog kadastrinius matavimus atliks nepriekaištingai, vadovaudamasis vien sodininkų bendrijos generaliniu planu, atsakovės žemės sklypo privatizavimo schema, tačiau neatsižvelgdamas į faktinį ieškovų ir atsakovės žemės sklypų naudojimą, susiklosčiusį per ilgą laiką, be to, ignoruodamas akivaizdų faktą, kad ginčo šalių sklypų riba kirs ieškovų statinį.

Aptarti pažeidimai teikia pagrindą ginčijamus 2013-05-27 Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų parodymo-paženklinimo aktą, šio žemės sklypo 2013-11-14 kadastrinių matavimų planą pripažinti negaliojančiais.

Kadangi atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)Nekilnojamojo turto kadastro duomenys patikslinti nurodytų dokumentų, kurie pripažinti negaliojančiais pagrindu, naikintina ir patikslintų kadastro duomenų registracija, atlikta šių dokumentų pagrindu 2013-12-27 pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą 2013-11-14.

Dėl ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos nustatymo

Ieškovai, prašydami išspręsti nuo 2006 metų vykstantį jų ir atsakovės ginčą dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, prašo šią ribą nustatyti pagal jų pasitelkto matininko D. K. 2016-06-28 parengtą planą ir jame nurodytas taškų koordinates.

Pagal CK 4.45 straipsnio nuostatas žemės sklypų riba nustatoma atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus konkrečiu atveju reikšmingus įrodymus.

Kasacinio teismo nurodyta, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą: ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; kt.).

Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į tai, kad byloje kilusiam ginčui dėl žemės sklypo ribų išspręsti būtinos specialios žinios, susijusios su žemės sklypų formavimu, tiksliųjų kadastrinių matavimų atlikimu, teismas 2016-09-22 nutartimi kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kad pateiktų išvadą, atsakant į ginčui išspręsti reikšmingus klausimus (T. 3, b. l. 56-57).

Išvadą teikiančios institucijos specialistams atlikus tyrimą nustatyta, kad UAB „Geoksis“ matininko J. M. parengtame 2013-11-14 atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane sklypo ribos (linijų ilgiai ir konfigūracija) valstybinėje koordinačių sistemoje atitinka teritorijų planavimo dokumentuose (sodininkų bendrijos „Riešutas“ generaliniame plane Nr. 153V ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemoje) nurodytas ribas, tačiau koordinuota žemės sklypo riba nesutampa su vietovėje esančia tvora bei kerta esantį statinį (tualetą), t. y. neatitinka faktinio žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimo. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal matininko D. K. parengtą 2016-06-28 ieškovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą šio žemės sklypo ribos atitinka tiek teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas, tiek faktiškai naudojamas žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)ribas, tik ieškovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėja 1 kv. m (T.3, b. l. 84-89).

Spręsdamas bylos šalių ginčą, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo šalims nuosavybės teise priklausantys sodo žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ankstesnių jų savininkų privatizuoti 1994 m., nuo to laiko yra susiklosčiusi tam tikra naudojimosi šiais sklypais tvarka. Bylos duomenimis, ieškovams nuosavybės teise nuo 2003 m. priklausantis statinys (lauko tualetas) buvo pastatytas dar 1983 m. ir 2000 m. įregistruotas viešajame registre ankstesnio savininko. Duodama paaiškinimus teismo posėdyje, atsakovė nurodė, kad ankstesnis kaimynas statė „kada norėjo ir kur norėjo“, nesilaikė atstumų, tačiau atsakovė pretenzijų nereiškė, nes žemės užteko (2016-10-26 teismo posėdžio garso įrašas). Teismo posėdyje atsakovė taip pat paaiškino, kad žemės sodui, daržui užtenka, „net per daug“. Iš teismo posėdyje atsakovės išsakytų nesutikimo su ieškovų siūloma nustatyti žemės sklypų riba argumentų galima daryti išvadą, kad šis nesutikimas iš esmės grindžiamas atsakovės nuoskaudomis dėl, jos nuomone, nepagarbaus ieškovų elgesio su ja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-01-03 teismo posėdyje atsakovė pakartojo, jog žemės jai užtenka, tik nori teisingumo. Paklausta, kaip ji panaudotų tą žemės dalį, jeigu būtų nugriauti ieškovų statiniai, atsakovė nurodė, jog sudėtų šiukšles, nereikalingus daiktus (2017-01-03 teismo posėdžio garso įrašas).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovų siūloma riba, teigė, jog ieškovų statinys (lauko tualetas) ir tvora pastatyti neteisėtai, nesilaikant teisės aktų atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos. Tačiau ilgo teismo proceso metu nepateikta įrodymų, kad ieškovams priklausančių lauko tualeto ir sklypus skiriančios tvoros statybos teisėtumas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, kad ieškovai yra įpareigoti nugriauti nurodytus statinius. Minėta, kad, bylos duomenimis, ginčo lauko tualetas pastatytas 1983 m., viešajame registre įregistruotas 2000 m.

Pažymėtina, kad žemės sklypų ribos nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis racionaliais argumentais, pagrindžiančiais šalies, nesutinkančios su priešingos šalies siūloma riba, teisių pažeidimą ar neproporcingą suvaržymą. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus atsakovės nesutikimo su ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypų riba argumentus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodo esminio jos teisių suvaržymo. Atsakovės teiginiai, kad jai siūloma kompensuoti ieškovų žemės sklypo dalis kitame sklypų gale yra mažiau vertinga, nei ieškovų statinio užimta atsakovės žemės sklypo dalis, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamasi dėl itin nedidelės žemės dalies. Prieštaravimas ribai, kuri nusistovėjo per ilgą laiką, kyla dėl asmeninio pobūdžio nuoskaudų, subjektyvaus vertinimo, kad ieškovai elgiasi nepagarbiai. Pabrėžtina tai, kad, nustačius ginčo šalių sklypų ribą pagal ieškovų pasiūlymą, atsakovės turimo nuosavybės teise žemės sklypo plotas nesumažėtų nė vienu kvadratiniu metru, be to, iš esmės nebūtų pakeista ir sklypo konfigūracija, riba būtų tokia, kokia ji faktiškai yra nuo 1983 metų, kai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas lauko tualetas, kurio statybos teisėtumas nebuvo ginčijamas trisdešimt metų.

Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovų siūlomas ribos nustatymo planas atitinka ne tik faktinį abiejų ginčo žemės sklypų naudojimą, bet ir teritorijų planavimo dokumentus, t. y. sodininkų bendrijos „Riešutas“ generalinį planą Nr. 153V bei ginčo žemės sklypų privatizacijos schemas, nes, atlikus patikslintus kadastrinius matavimus, riba nustatyta nepažeidžiant leistinos paklaidos.

Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad ginčo šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba nustatytina pagal matininko D. K. parengtą planą, nustatant, kad taško 3 koordinatės yra X6058598.28 Y587592.34, taško 2 koordinatės yra X6058629.60 Y587598.41.

Taip nustačius ribą, atsakovės turimo nuosavybės teise žemės sklypo plotas nesumažėtų, liktų visiškai tokio paties dydžio, koks buvo privatizuotas. Ieškovų žemės sklypas būtų vienu kvadratiniu metru mažesnis, nei priklauso pagal nuosavybės teisės dokumentus, tačiau ieškovai, siekdami išspręsti ne vienerius metus trunkantį ginčą, sutinka su tokiu žemės sklypo sumažėjimu. Pabrėžtina ir tai, kad, nustačius ginčo šalių žemės sklypų ribą pagal ieškovų siūlomą planą, taškas 3, kurio koordinatės X6058598.28 Y587592.34, sutampa su gretimo žemės sklypo, kuriam jau atlikti kadastriniai matavimai, kampiniu tašku, įregistruotu viešajame registre. Taškas 2, kurio koordinatės X6058630.02 Y587598.49, nustatytas taip, kad ginčo šalių žemės sklypų bendra riba išlyginama, praplečiant ją atsakovės naudai 33 cm. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovų siūlomame projekte riba nustatoma taip, kad ji nekerta nė vienos iš ginčo šalių statinių, be to, kaip išsiaiškinta teismo proceso metu, būtent tokia riba atitinka faktinį ginčo šalių naudojimąsi sklypais, susiklosčiusį per ne vienerius metus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra ta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, patenkinus ieškinį, ieškovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovais pagal ieškinį nurodyti trys asmenys – D. K., UAB „Geoksis“ ir J. M.. UAB „Geoksis“ matininką J. M. ieškovai atsakovu įtraukė dėl to, kad teismo proceso metu gavo duomenų, jog UAB „Geoksis“ veikla sustabdyta, SODR‘os duomenimis, bendrovėje nėra darbuotojų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagal pareikštus ieškinio reikalavimus tinkamas atsakovas yra UAB „Geoksis“, nes ginčijami kadastriniai matavimai atlikti UAB „Geoksis“, juos atliko matininkas J. M., veikęs kaip juridinio asmens UAB „Geoksis“ darbuotojas. Šis juridinis asmuo nėra likviduotas, neišregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl nėra pagrindo teigti, jog šio juridinio asmens neliko. Matininkui J. M. asmeniškai ieškinio reikalavimai galėtų būti reiškiami, jeigu būtų reikalaujama taikyti jam civilinę atsakomybę. Šiuo atveju ieškinys pareikštas ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet dėl kadastrinių matavimų dokumentų, kurie parengti UAB „Geoksis“, pripažinimo negaliojančiais. Dėl to tinkamas atsakovas, kuriam tenka pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju yra tik UAB „Geoksis“.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovų šioje konkrečioje byloje, atlyginimo klausimą, teismas turi įvertinti atsakovės D. K. advokatės argumentus, kad bylinėjimąsi lėmė ir pačių ieškovų nebendradarbiavimas rengiant ginčijamus dokumentus.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės išimtis, nustatant, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovai nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar neatliko procesinių pareigų – ieškovų elgesys teismo proceso metu buvo tinkamas. Tačiau, vertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina tai, kad dar 2008-12-09 Vilniaus apskrities viršininko rašte, atsakant į ieškovų prašymą išspręsti ginčą dėl sklypo ribų, buvo pasiūlyta šalims kreiptis į tą patį matininką bei atlikti kompleksinius žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-32-808/2012, T. 2, b. l. 25). Byloje nėra duomenų, kad ieškovai, gavę šį raštą, siekdami greičiau ir tinkamai išspręsti ginčytiną klausimą, būtų kreipęsi į atsakovę, siūlydami atlikti kompleksinius žemės sklypų matavimus ir taip išspręsti ginčą dėl sklypų ribos. 2010-03-31, tikslindami atsiliepimą į ieškinį pirmiau nagrinėtoje civilinėje byloje, ieškovai (toje byloje – atsakovai) nurodė, jog nesutinka padengti nė dalies kompleksinių kadastrinių matavimų išlaidų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-32-808/2012, T. 2, b. l. 76). Pažymėtina, kad kompleksiniai kadastriniai matavimai buvo abiejų ginčo šalių interesas, todėl ieškovai, siekdami bendradarbiauti ir išspręsti kilusį ginčą, galėjo padengti dalį šių matavimų išlaidų, juolab kad būtų atlikti ir jų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) tikslieji kadastriniai matavimai, kuriuos ieškovai bet kuriuo atveju turėjo atlikti, taigi jų atlikimo išlaidas jie būtų patyrę ir tuo atveju, jeigu nebūtų ginčo su atsakove. Bylos duomenimis, dėl tiksliųjų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ieškovai į matininką kreipėsi tik 2014 m. ir tuomet sužinojo apie atsakovės atliktus bei įregistruotus kadastrinius matavimus. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog atsakovė siekia atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus, ieškovams turėjo būti žinoma, nes jie atsakovo UAB „Geoksis“ buvo informuoti ir kviečiami dalyvauti ženklinant atsakovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 2013 m., nustatytą dieną buvo ginčo vietoje, kalbėjo su matininku, tačiau žemės sklypo ribų ženklinimo procese atsisakė dalyvauti, aiškiai neišdėstydami nesutikimo motyvų.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismo procesą ir bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje iš dalies lėmė ir pačių ieškovų elgesys, nepakankamai bendradarbiaujant su atsakovais, todėl laikytina, jog 1/3 dalis ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atsidaro dėl pačių ieškovų nepakankamo bendradarbiavimo su atsakovais, todėl ši išlaidų dalis jiems neatlygintina (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Išdėstytų motyvų pagrindu, spręstina dėl 2/3 ieškovų patirtų ir teismo pagrįstomis pripažintų išlaidų sumos atlyginimo.

Teismo vertinimu, ieškovų patirtas išlaidas abu atsakovai, t. y. D. K. ir UAB „Geoksis“, turi atlyginti lygiomis dalimis, nes ieškovų bylinėjimosi išlaidas lėmė tiek atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, kuri ilgą laiką žinojo apie ginčo statinio buvimą, nekėlė jo teisėtumo klausimo ir siekė nustatyti ribą, nepaisant statinio buvimo, elgesys, tiek atsakovo UAB „Geoksis“, žinojusio apie šalių ginčą dėl ribos, be to, neabejotinai žinojusio teisės aktų draudimą formuoti žemės sklypą taip, kad riba kirstų statinį, veiksmai (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Ieškovai pateikė prašymą priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą (T. 3, b. l. 91-92). Pagal prie prašymo pridėtus įrodymus ieškovai turėjo iš viso 1392,14 Eur atstovavimo išlaidų (T. 3, b. l. 93-104, 175-176).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Spręsdamas dėl ieškovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Nagrinėjama byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės klausimų požiūriu, be to, yra didelės apimties.

Pažymėtina, kad ieškovai dalį atstovavimo išlaidų patyrė iki 2015-03-20, kai įsigaliojo nauja Rekomendacijų redakcija. Dėl to ieškovų turėtų atstovavimo išlaidų pagrįstumą teismas vertina atsižvelgdamas į maksimalius išlaidų dydžius, apskaičiuotus pagal išlaidų patyrimo metu galiojusios redakcijos Rekomendacijų nuostatas.

Iki 2015-03-20 maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių apskaičiavimo pagrindas – Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01 MMA buvo 289,62 Eur (1000 Lt), nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01 – 299,76 Eur (1035 Lt), nuo 2015-01-01 – 300 Eur.

Pateiktais į bylą duomenimis, už advokatės susipažinimą su kadastro dokumentais VĮ Registrų centre ieškovai sumokėjo 57,92 Eur (2014-03-10), už ieškinio parengimą 579,24 Eur (2014-04-08), už konsultacijas ir atstovavimą teisme – 86,89 Eur (2014-10-30), už konsultacijas, susipažinimą su teismo byla, atstovavimą teisme – 115,85 Eur (2015-01-19) (T. 3, b. l. 93-100).

Įvertinus procesą eigą, ieškovų advokatės galimas darbo ir laiko sąnaudas, susipažįstant su ginčo medžiaga, teikiant konsultacijas, rengiant ieškinį, ruošiantis bylos nagrinėjimui gavus kitų bylos dalyvių atsiliepimus į ieškinį, atstovavimą parengiamuosiuose posėdžiuose, nurodytos ieškovų išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų nuostatomis (iki 2015-03-20 galiojusi Rekomendacijų redakcija), pripažintinos pagrįsto dydžio, todėl ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2/3 nurodytų išlaidų – 559,94 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 279,97 Eur.

Nuo 2015-03-20 įsigaliojus naujai Rekomendacijų redakcijai, pagal 7, 8.16, 8.17, 8.19, 8.20 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio parengimą – 2,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, už 8.16 punkte nenurodytų dokumentų, susijusių su atstovavimų bylų procese, parengimą – 0,1, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui, kitų teisinių paslaugų teikimo valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Bylos duomenimis, ieškovai po 2015-03-20 patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 2016-09-08 sumokėjo 228,24 Eur (už susipažinimą su prašoma prijungti byla (2 val. 100 Eur), paklausimų NŽT rengimą (2 vnt. 60 Eur), pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame (1 val. 60 Eur), papildomas išlaidas (bylos kopijų darymą, registruotų laiškų siuntimą 8,24 Eur); 2016-09-09 – 224 Eur (30 Eur už prašymo pakeisti atsakovą, patikslinto ieškinio parengimą, 20 Eur už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, dokumentų kopijų darymą, 87 Eur už konsultacijas ir atstovavimą 2016-09-08 teismo posėdyje, 87 Eur už konsultacijas ir atstovavimą 2016-10-11 teismo posėdyje; 2016-11-25 – 100 Eur (50 Eur už prašymo įtraukti atsakovą parengimą ir 50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės) (T. 3, b. l. 101-102, 103-104, 175-176).

Analizuojant šias išlaidas, pažymėtina, kad susipažinimo su prašoma prijungti byla išlaidos yra pagrįsto dydžio (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai, maksimalus atlygis būtų 149,60 Eur), tačiau paklausimų NŽT rengimo išlaidos (už 2 vnt. - 60 Eur) yra per didelės, todėl mažintinos iki pagal Rekomendacijų 7, 8.18 punktus apskaičiuoto dydžio, t. y. iki 14,96 Eur. Už pasirengimą 2016-06-22 teismo posėdžiui ir atstovavimą jame 60 Eur išlaidų suma yra pagrįsta (pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus atlygis už vieną valandą – 74,80 Eur). Papildomos išlaidos – 8,24 Eur už bylos kopijų darymą, registruotų laiškų siuntimą taip pat pagrįstos.

Pagrįstomis pripažintinos 30 Eur išlaidos už prašymo pakeisti atsakovą, patikslinto ieškinio parengimą, taip pat 20 Eur išlaidos už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, dokumentų kopijų darymą (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.17 punktai). 87 Eur išlaidos už konsultacijas ir atstovavimą 2016-09-08 teismo posėdyje mažintinos iki 50 Eur, nes bylos nagrinėjimas atidėtas, posėdis neįvyko (T. 3, b. l. 31-32). 87 Eur išlaidos už konsultacijas ir atstovavimą 2016-10-26 teismo posėdyje, trukusiame 2 val., pripažintinos pagrįstomis (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai)

50 Eur išlaidos už prašymo įtraukti atsakovą parengimą ir 50 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pripažintinos pagrįsto dydžio (Rekomendacijų 7, 8.16, 8.19 punktai).

Taigi iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų po 2015-03-20, pagrįstomis pripažintina bendra 470,20 Eur suma. Ieškovai turi teisę į 2/3 šių išlaidų (313,46 Eur), t. y. po 156,73 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Paduodami ieškinį, ieškovai sumokėjo 42 Eur (145 Lt) žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 9), taigi iš atsakovų ieškovams priteistina 2/3 šių išlaidų (28 Eur), t. y. po 14 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Apibendrinant, ieškovams priteistina iš viso 901,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 450,70 Eur.

Dėl vykusio teismo proceso valstybė turėjo 22,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmiau išdėstytų motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje pagrindu, procesinių dokumentų išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (solidariai), atsakovės D. K. ir atsakovo UAB „Geoksis“ – po 7,35 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

pripažinti negaliojančiu UAB „Geoksis“ matininko J. M. parengtą 2013-05-27 atsakovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą.

Pripažinti negaliojančiu UAB „Geoksis“ sudarytą 2013-11-14 atsakovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), planą.

Pripažinti negaliojančia atsakovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją, atliktą 2013-12-27 pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą 2013-11-14.

Nustatyti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribą pagal matininko D. K. parengtą planą, nustatant, kad taško 3 koordinatės yra X6058598.28 Y587592.34, taško 2 koordinatės yra X6058629.60 Y587598.41.

Priteisti solidariai ieškovams M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450,70 Eur, iš atsakovo UAB „Geoksis“ (juridinio asmens kodas 225861880) – 450,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovų M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 7,35 Eur, iš atsakovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 7,35 Eur, iš atsakovo UAB „Geoksis“ (juridinio asmens kodas 225861880) – 7,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Priteistas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė