- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2YT-6034-810/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00587-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- D. J., Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., valstybės įmonės Turto bankas
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui L. J., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. J. ir Z. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. J., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos D. J. ir Z. J. (toliau – pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. J. po savo sutuoktinės O. J. mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjos teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjos, taip pat suinteresuotas asmuo L. J. yra J. J. ir O. J. vaikai. O. J. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini). O. J. (duomenys neskelbtini) mirė. J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai, santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu 1994 m. įsigijo trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, automobilį „Renault M. S.“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų mama, O. J., testamento sudariusi nebuvo. Po O. J. mirties įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. J. J. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo vaikams, t. y. pareiškėjoms ir L. J.. L. J. 2021 m. spalio 1 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo seseriai Z. J. visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į jo tėvo J. J. palikimą. Pareiškėjoms tvarkantis paveldėjimo klausimus, paaiškėjo, kad po mamos mirties, pareiškėjų tėvas nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, nors faktiškai turtą valdė ir disponavo juo. Pareiškėjų tėvai santuokoje pragyveno daugelį metų, gyvendami kartu rūpinosi vienas kitu, vedė ir tvarkė bendrą ūkį, prižiūrėjo jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjų tėvas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi dėl teisinių žinių stokos ir senyvo amžiaus jis tiesiog nežinojo, jog būtina tai padaryti. Mano, kad pareiškėjų tėvas paprasčiausiai galvojo, kad mirus sutuoktinei jos turtas automatiškai pereina jam, kad jam dėl to nieko daryti nereikia. Po sutuoktinės mirties, pareiškėjų tėvas ir toliau liko gyventi jam ir jo sutuoktinei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki pat savo mirties. Po O. J. mirties, butu naudojosi ir jį valdė išimtinai J. J.. Jis butą prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo mokesčius, užsisakinėjo paslaugas (televizijos) ir t. t. J. J. taip pat vienas rūpinosi ir naudojosi automobiliu. Taip J. J. savo sutuoktinės turto dalį priėmė faktiniu valdymu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. J. paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareiškime. Papildomai paaiškino, kad mirus tėvui jiems buvo žinomas faktas, kad tėvas buvo sudaręs testamentą. Po tėvo kreipėsi į notarą dėl paliko priėmimo, o dokumentų tvarkymo metu iš notaro sužinojo, kad ne visi dokumentai yra tvarkingi, t. y. tėvas po mamos mirties tinkamai nesusitvarkė dokumentų dėl mamos turto dalies, kuri buvo įgyta santuokoje. Jos tėvai santuokoje buvo įgiję butą adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį. Tėvai šiame bute gyveno nuo pat jo įsigijimo, čia buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta. Mama ir tėvas mirė šiame bute. Po motinos mirties ji su seserimi ir broliu savo teisių į jiems priklausantį palikimą neįgyvendino ir dėlto net nekilo klausimų, nes tėvas visą paveldėtą turtą tvarkė savarankiškai ir jį prižiūrėjo. Po tėvo mirties ji iš kaimynės sužinojo, kad tėvui buvo žinoma iš notarės, kad jis yra nesusitvarkęs paveldėjimo dokumentų po mamos mirties, tačiau jai su seserimi ir broliu apie tai nebuvo žinoma.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. J., patvirtino pareiškime ir D. J. nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ji po mamos mirties nepretendavo į jai tenkančią palikimo dalį, taip pat patvirtino, kad jos tėvas po mamos mirties liko toliau gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir jį valdė ir prižiūrėjo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas R. N. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime su pareiškėjų reikalavimu sutiko, į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. J. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad J. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros. J. J. ir O. J. Susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu J. J. ir O. J. įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Renault M. S.“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurie VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ yra registruoti pareiškėjų tėvo – J. J. vardu. O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas J. J. buvo palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turėjęs teisę paveldėti po sutuoktinės mirties likusį turtą pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). O. J. testamento sudariusi nebuvo, Testamentų registre duomenų apie O. J. palikimo priėmimo faktus nėra. J. J. mirė 2021 m. rugsėjo 2 d. J. J. 2019 m. liepos 9 d. buvo sudaręs oficialųjį testamentą, kuriuo jam visą priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po mirties lygiomis dalimis paliko dukroms – pareiškėjoms D. J. ir Z. J. bei sūnui – trečiajam asmeniui L. J.. Trečiasis asmuo L. J. 2021 m. spalio 1 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr. 3442, jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į jo tėvo J. J. palikimą, perdavė neatlygintinai nuosavybėn savo seseriai Z. J.. Po tėvo J. J. mirties pareiškėjos kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjos negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis tėvo vardu registruoto turto buvo įgyta santuokos metu.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų D. J. ir Z. J., parodymai patvirtina, kad J. J. po savo sutuoktinės O. J. mirusios 2018 m. kovo 20 d. priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po sutuoktinės O. J. mirties J. J. toliau gyveno jam ir sutuoktinei priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius DNSB „Tuja“ už komunalinius patarnavimus, UAB „Init“ už kabelinę televiziją pagal 2019 m. kovo 6 d. tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. T975338, UAB „Litesko“ už šilumos energiją. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Renault M. S.“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ,VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ yra registruoti J. J. vardu. Iš J. J. mirties liudijimo matyti, kad jo mirties vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu J. J. rūpinosi visu po sutuoktinės mirties likusiu paveldimu turtu, šios aplinkybės bylos nagrinėjamo metu ginčijamos nebuvo. Pareiškėjos teismo posėdyje patvirtino, kad jos ir suinteresuotas asmuo L. J., būdami pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po motinos O. J. mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes į jiems tenkančią palikimo dalį nepretendavo. Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens tėvas J. J. po sutuoktinės mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po O. J. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad J. J. po savo sutuoktinės O. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjos galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą po J. J., šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų D. J. ir Z. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.