Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

2020-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-93-1081/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
A6.-93-1081/2020
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00026-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Kristina Vorienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. J., "Kotonė"
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija pre Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-93-1081/2020Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00026-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.9; 21.9.10. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 6 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei A. L.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, dirbanti UAB „Kotonė“ vadove, administracine tvarka bausta,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kotonė“ vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau VMI) – 13 655,56 Eur, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2018 lapkričio 1 d. iki 2019 m spalio 31 d. pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su VMI, o su kitais bendrovės kreditoriais, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.

VMI pareiškime nurodyta, kad siekiant nustatyti UAB „Kotonė“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019 m. lapkričio 7 d. pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 13 655,56 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams. Pagal avansinę apyskaitą laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. kitiems kreditoriams sumokėta 13 214,96 Eur, pagal kasos knygos dokumentus laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. į kasą gauta 76 829,00 įplaukų, išlaidos sudaro 80 616,15 Eur, iš jų 77 676, 15 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui A. J., 2 940,00 Eur grąžinta paskola A. J.. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI, todėl A. J., panaudodama šias lėšas atsiskaitymui su kitais kreditoriais pažeidė VMI interesus. Remiantis šiomis aplinkybėmis institucija prašo UAB „Kotonė“ vadovei A. J. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad supranta, kad pažeidė įstatyme numatytą atsiskaitymų su kreditoriais tvarką ir dėl to gailisi, tačiau tai padarė ne piktybiškai, o todėl, kad yra atsakinga ir prieš tiekėjus ir darbuotojus. Ji ne kartą kreipėsi į VMI, prašydama sudaryti mokestinės nepriemokos mokėjimo planą, kad galėtų susidariusią nepriemoką sumokėti dalimis, tačiau VMI tai daryti atsisakė. Paaiškino, kad bendrovės veikla keturis metus buvo nuostolinga, tik šiais metais bendrovė dirbo pelningai, todėl ir susidarė mokestinė nepriemoka. Ji pati savo vardu paėmė paskolą, kurią panaudojo bendrovės veiklai ir, kurią turi bankui grąžinti, todėl ir buvo imamos iš bendrovės lėšos tai paskolai grąžinti. Taip pat iš bendrovės lėšų buvo atsiskaitoma su audinių, gamybos reikmenų tiekėjais, už elektrą ir patalpų nuomą. Kiek galėdama tuo pačiu dengė ir mokestinę nepriemoką ir šiai dienai nesumokėta suma VMI yra 8 407,93 Eur. Skolos VSDFV biudžetui neturi. Savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta tik iš dalies, nes valstybė neieško būdų kaip padėti atsiskaityti, o ji atsiskaitymų eilę pažeidė tik todėl, kad bendrovė nenutrauktų veiklos. Su valstybe atsiskaitys ir įsipareigojimus valstybei ateityje vykdys tinkamai.

VMI atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Nurodė, jog palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstytą poziciją ir bylą prašė nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Pastaroji norma yra blanketinė ir nagrinėjimu atveju yra aktualios CK nuostatos, kur įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš 2019 m. gruodžio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-4887 ir kitų byloję esančių įrodymų nustatyta, kad UAB “Kotonė“ vadove nuo 2017 m rugsėjo 26 d. yra A. J.. Bendrovės skola biudežtui 2019 m lapkričio 7 d. sudarė 13 655,56 Eur, iš jų 10 848,93 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 687,01 Eur PVM delspinigių, 1 927,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau-GPM) ir 41,72 Eur GPM delspinigių, 142,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau-NTM) ir 8,08 Eur NTM delspinigių. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas VMI vykdomas nuo 2019 m. spalio 31 d. priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (b. l. 34-36). Kadangi pagal pateiktus nurodymus nurašyta tik dalis mokestinės nepriemokos, priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ( b. l. 32-34, 36-42). 2020 m. vasario 3 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 9 238,75 Eur.

Iš kasos knygos išrašų nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m spalio 31 d. į kasą gavo 76 829,00 Eur įplaukų, išlaidos tuo pačiu laikotarpiu sudarė 80 616,15 Eur, iš jų 77 676,15 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui A. J., 2940,00 Eur grąžinta paskola A. J. (b. l. 20-26).

Iš atskaitingo asmens A. J. avanso apyskaitų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. atskaitingas asmuo gavo 77 676,15 Eur pajamų, išlaidos sudarė 75 792,16 Eur, iš jų 4025,75 Eur pervesta VMI, 12 532,02 Eur pervesta Sodrai, 46 019,43 Eur išmokėti atlyginimai, 13 214,96 Eur sumokėta kitiems kreditoriams už prekes ir paslaugas. Didžiausi mokėjimai atlikti tiekėjui UAB „KSDS“ – 5 056,97 Eur, už patalpų nuomą D. B. - 3 850,00 Eur, už paslaugas UAB „Elektrum Lietuva“ – 770,56 Eur, už prekes UAB „Daireda“ – 240,90 Eur (b. l. 26-32).

Byloje pateikti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pati A. J., kad jos vadovaujama bendrovė „Kotonė“ administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu turėjo neįvykdytą prievolę VMI – 13 655,56 Eur. A. J. taip pat pripažino, kad žinodama apie bendrovės nesumokėtus mokesčius VMI, atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais už tiekiamas prekes ir paslaugas, mokėjo paskolos dalį pačiai A. J.. Tai yra bendrovė, užuot sumažindama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, panaudojo pinigines lėšas atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kurie nepatenka į CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pirmąją ar antrąją privalomo atsiskaitymo eilę.

Šių nustatytų aplinkybių – atsiskaitymo su kitais kreditoriais turint mokestinę nepriemoką valstybei – iš esmės neginčija ir pati bendrovės vadovė A. J., tačiau jos teigimu atsiskaitymų eilė buvo pažeista tik dėl to, kad nenutrūktų bendrovės veikla, buvo atsiskaitoma tik už būtinas prekes ir paslaugas, kad bendrovė toliau galėtų vykdyti veiklą.

Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kurios leistų anksčiau nurodytų nuostatų nepaisyti. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

A. J. argumentai, kad jos veiksmai nebuvo piktavališki, neeliminuoja jos pareigos laikytis imperatyvių įstatymų nuostatų ir neatleidžia jos nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog A. J., kaip juridinio asmens – UAB „Kotonė“ – vadovė, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI – 13 655,56 Eur, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, nes laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su VMI o bendrovės pinigines lėšas panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais, nepatenkančiais į CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pirmąją ar antrąją privalomo atsiskaitymo eilę, ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – VMI interesus. Tokie A. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl jai skirtina nuobauda.

Asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas ribas laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant administracinę nuobaudą privalu atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. J. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, jo padarymo neneigia ir dėl to gailisi. A. J. neteista, administracine tvarka bausta (turi galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjusi), dirba. Tai, kad A. J. nors ir iš dalies, tačiau iš esmės pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad A. J. anksčiau būtų bausta už analogišką nusižengimą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina ir į tai, jog bendrovė pažeisdama atsiskaitymų eilę atsiskaitinėjo tik su kreditoriais, kurių tiekiamos prekės ir paslaugos yra tiesiogiai susijusios su bendrovės veiklos vykdymu, jos nepertraukiamumu, taip pat į tai, kad A. J. dėjo pastangas dėl atsiskaitymo su VMI, lygiagrečiai atsiskaitinėjo su VSDFV biudžetu, darbuotojais, kas rodo, jog jos veiksmai nebuvo piktavališki.

Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. J. minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - 1400 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

nutaria:

A. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-93-1081/2020 (teisminio proceso Nr. 4-25-3-00026-2020-6).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Vorienė