Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Dainiui Jasui ir Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Vilniaus pataisos namai, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginys, kad „mobilaus telefono, kurio laikymu buvo apkaltintas, niekas nematė, nes jo nebuvo“ neatitinka tikrovės, nes mobilaus telefono egzistavimo faktą patvirtina į kamerų tipo patalpą Nr. 16 užėjusių ir mobilųjį telefoną atiduoti pareikalavusių, VPN pareigūnų 2011-02-15 tarnybiniai pranešimai Nr. 43-1-220 ir Nr. 43-1-221. Teigė, kad Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti Sprendimo nėra pagrindo. Be kita ko, nurodė, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, jog sąvoka „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmens teisėms. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimą Nr. 932, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kadangi, jo manymu, VPN pareigūnų veiksmai, siekiant atimti mobilaus ryšio telefoną, buvo neteisėti, dėl to VPN direktorius, jo manymu, nepagrįstai skyrė nuobaudą, o Departamentas „nesistengė teisingai“ nagrinėti jo skundą, todėl jis patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei kitus nepatogumus. Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų. Iš surinktos dokumentinės medžiagos matyti, kad nei Departamentas, nei VPN pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl, laiko, kad neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovų ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau, kaip tokių įrodymų jis nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimą, Sprendimą, įpareigoti VPN ir Departamentą panaikinti Nutarimu jam paskirtą drausminę nuobaudą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VPN, 7 000 Lt, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Nutarimo bei Sprendimo (b. l. 3, 4, 13, 32-33, 40, 43-44) teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat dėl neteisėtų valstybinės valdžios institucijų aktų patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai, Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr.168 patvirtinti kiekvienos pataisos įstaigos nuostatai, šių įstaigų lokaliniai teisės aktai.

Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.)

Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 str., pagal kurį nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; 2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas; 3) gauti medicinos pagalbą; ir 4) gauti teisinę pagalbą. Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK skyriai.

BVK šeštajame skyriuje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos. Prie specialiųjų nuteistojo teisių priskiriama ir teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais (siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji).

Remiantis BVK 12 str. 1 d., nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

BVK 110 str. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; 3) administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose; 4) tausoti pataisos įstaigos turtą. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama: 1) organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti; 2) steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje; 3) įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones; 4) pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; 5) daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims; 6) platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius; 7) kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus; 8) reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 112 str. nustatyta, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos išduotus drabužius. Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistojo asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai. Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinami. Šio Kodekso nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynus pinigus, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti, skambinti telefonu, pasivaikščioti. Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pagal BVK 1 priedo nuostatas, prie daiktų ir reikmenų, kuriuos yra draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems priskiriami: visų rūšių šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius); visų rūšių transporto priemonės; pinigai, vertingi daiktai, vertybiniai popieriai; optiniai prietaisai; garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės; psichiką veikiančios medžiagos ir gaminiai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų; vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo; spausdinimo, dauginimo ir kopijavimo aparatai; peiliai, skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai; šaltkalvio, staliaus ir kiti įrankiai; kortos; fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai; dokumentai (išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus); topografiniai žemėlapiai, kompasai; karinė ir kitokia uniforma, jos reikmenys ir kopijavimo popierius.

Pagal BVK 143 str., reglamentuojančio nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką, 1, 2, 7, 10 d., BVK 142 str. 1 ir 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobaudos – įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos BVK 142 str. 1 d. numatytos nuobaudos skiriamos įstaigos direktoriaus nutarimu. BVK 142 str. 2 d. numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Vadovaujantis BVK 143 str. 8 d., nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.

Taisyklių 205 p. nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.

Remiantis BVK 144 str. 1 d., nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti. BVK 183 str. 2 d. reglamentuoja, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas patikrinimas, – per keturiolika dienų nuo patikrinimo baigimo dienos. BVK 183 str. 3 d. nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus VTS vyr. inspektorius A. Ž. 2011-02-15 Tarnybiniame pranešime „Dėl drausmės pažeidimo“ Nr. 43-1-220 nurodė, kad 2011-02-15 apie 20.45 val. užėjus į kamerų tipo patalpas Nr. 16, pas drausmės grupės nuteistąjį P. V. buvo pastebėtas rankoje šviečiantis mobiliojo ryšio telefonas, kurį jis, pamatęs jį, staigiai puolė į tualetą skandinti, į pareigūno nurodymus atiduoti mobilųjį telefoną, nuteistasis nereagavo bei apsipriešino jėga. Kai nuteistajam telefoną pavyko nuskandinti, jis nustojo priešintis (b. l. 34, 47).

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus PN DBP S. N. 2011-02-15 Tarnybiniame pranešime „Dėl drausmės pažeidimo“ Nr. 43-1-221 nurodė, kad 2011-02-15 apie 20.45 val. užėjus į kamerų tipo patalpas Nr. 16 buvo pastebėtas drausmės grupės nuteistasis P. V. rankoje šviečiantis mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis, pamatęs jį su pareigūnu A. Ž., staigiai puolė į tualetą skandinti. Į nurodymus atiduoti mobilaus ryšio telefoną nereagavo bei apsipriešino jėga (b. l. 35, 46).

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A. Ž. parodė, kad techninės priemonės parodė, kad toje vietoje, kur yra pareiškėjo kamera, veikia mobiliojo ryšio telefonas, todėl užėjo į ją bei pamatė, kaip pareiškėjas, stovėdamas prie tualeto, laiko šviečiantį mobilųjį telefoną, kurį jis staigiai įkišo į tualetą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas S. N. parodė, kadangi jis į kamerą, kurioje sėdėjo pareiškėjas, įėjo po A. Ž., todėl jis mobiliojo ryšio telefono nematė, jis matė tik šlapią pareiškėjo ranką (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pareiškėjas 2011-02-17 Paaiškinime VPN direktoriui nurodė, kad 2011-02-15 apie 20.30 val. į kamerą, kurioje jis sėdi, užėjo pareigūnai ir pasakė, kad bus atliekama krata ir išvedė jį uždaryti į laikinojo sulaikymo kamerą (boksą) (b. l. 36, 45).

VPN direktorius, atsižvelgęs į pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes ir surinktą dokumentinę medžiagą Nutarimu paskyrė jam nuobaudą: uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų (b. l. 13, 43-44).

Nesutikdamas su Nutarimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamento direktorių prašydamas panaikinti paskirtą jam nuobaudą (b. l. 41-42).

Išnagrinėjus minėtą pareiškėjo skundą, Departamentas Sprendimu konstatavo, kad VPN pareigūnams pareikalavus atiduoti mobilųjį telefoną, pareiškėjas šio nurodymo nevykdė, puolė skandinti telefoną tualete ir pasipriešino telefoną bandantiems atimti pareigūnams. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK nuostatas (b. l. 40).

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka nei su Nutarimu, nei su Sprendimu motyvuodamas tuo, kad į VPN kamerų tipo patalpą Nr. 16, kurioje tuo metu buvo pareiškėjas, įėjo pareigūnai, o vienas pareigūnas (VPN Vidaus tyrimų tarnybos vyr. inspektorius A. Ž.) įsiveržė į tualetą ir pargriovė jį nuo klozeto ant žemės, taip pažemindamas jo garbę bei orumą. Tik vėliau jis sužinojo, kad buvo apkaltintas, kad rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, o į kamerą įėjus pareigūnams nepakluso jų teisėtiems reikalavimams, pasipriešino ir išmetė mobilaus ryšio telefoną į kanalizaciją. Tačiau, anot pareiškėjo, šie faktai nepagrįsti, nes telefono, kurio laikymu buvo apkaltintas, niekas nematė, nes jo nebuvo.

Be kita ko, kaip matyti iš 2011-07-13 pareiškėjo Paaiškinimo, jis tvirtino, kad 2011-02-15 jis ramiai atlikinėjo bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 16 leisdamas laiką vaikščiodamas ir skaitydamas spaudą. Atsidarius durims užėjo pareigūnai, pažiūrėjo tvarką kameroje ir išėjo. Po 2-3 d. jam buvo atneštas Nutarimas dėl neva kažkokio telefono turėjimo, kurios jis „akyse nėra matęs“ (b. l. 76).

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 110 str. 1 d. 2 p. nustatytos pareigos nuteistiesiems vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, 110 str. 2 d. 8 p. nustatyto draudimo naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, taip pat 112 str. 4 d. nustatyto draudimo turėti su savimi BVK 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų (BVK 1 priedo 6 p. nustatyto draudimo turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones). Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinka iš karto po įvykio jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais, teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Gi pareiškėjas tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek skunde teismui, tiek vėlesniame paaiškinime nurodė skirtingas aplinkybes, keitė savo paaiškinimus. Be to, pareiškėjas taip pat konkrečiai nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus VPN pareigūnai atliko jo kameros patikrinimo metu, kokius teisės aktus minėti pareigūnai pažeidė, kokios pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei VPN, nei Departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Tiek Nutarimas, tiek Sprendimas yra teisėti bei pagrįsti. Nutarimu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagal įstatymą, nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę skirti nuobaudą, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui. Sprendimas taip pat priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktais įrodymais, jame išanalizuotos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jis pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodyta apskundimo tvarka.

Pareiškėjas taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VPN, 7 000 Lt, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos CK 6.246-6.250 str., t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Teismas pabrėžia, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl VPN ir Departamento neteisėtų veiksmų jis patyrė 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtos žalos faktą, t. y. kad pareiškėjas dėl tariamai neteisėtų VPN ir Departamento veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, kad dėl to kreipėsi į pataisos namų psichologinę tarnybą ar sveikatos priežiūros tarnybą. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VPN ir Departamento. Padarytos neturtinės žalos faktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nenurodė jokių naujų aplinkybių, susijusių su jo skundo dalyku, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos faktą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad priteisti pareiškėjui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės skunde ir teismo posėdyje nurodytais motyvais bei kitais motyvais, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.