- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-373-844/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00078-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jūratės Štreimikytės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose (toliau – Alytaus apylinkės teismas) gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo R. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį sukėlęs fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam.
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartyje padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytas esminis proceso pažeidimas, užkertantis kelią teismui nagrinėti bylą teisme ir pažeidžiantis įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens teises, t. y. pilnai neišsiaiškintos aplinkybės dėl R. T. psichinės sveikatos būklės (ar jis galimos nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, ar jam nereikėtų specialaus gydymo), todėl bylą dėl padaryto procesinio pažeidimo pašalinimo perdavė prokurorei.
3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorė Jūratė Štreimikytė, nesutikdama su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu nepagrįstai grąžinta prokurorei, nenustačius termino pažeidimams pašalinti. Nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą. Teismas, nurodydamas, kad R. T. lankėsi pas gydytoją specialistą-psichiatrą, jam diagnozuota liga (duomenys neskelbtini), nepažymėjo, jog Medicinos pažymėjimo duomenimis, kaltinamasis 2001 m. kelis kartus lankėsi pas kitų pataisos namų psichiatrę L. K., paskutinį kartą pas ją lankėsi 2021 m. rugsėjo 8 d. Alytaus pataisos namų psichiatro paslaugomis nesinaudojo.
3.2. Prokurorė nurodo, kad medicininį nepakaltinamumo ir riboto pakaltinamumo kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Vien medicininis kriterijus, kad R. T. kelis kartus 2001 m. lankėsi pas pataisos namų psichiatrę, jam buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, nesant juridinio kriterijaus, nėra pakankamas pagrindas abejoti jo psichinės sveikatos būkle ir skirti specialų tyrimą dėl pakaltinamumo nustatymo.
3.3. Alytaus pataisos namuose kaltinamasis bausmę atlieka nuo 2021 m. gruodžio 16 d. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas, padaryta Alytaus pataisos namuose 2022 m. vasario 2 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka su kitais nuteistaisiais, kamerų tipo patalpose, ši aplinkybė įrodo, kad jis nekelia ypatingo pavojaus kitiems. Alytaus pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką kaltinamasis pas psichiatrą nesilankė, ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus apklaustas, dalyvavo ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje nukentėjusiojo apklausoje, abejonių dėl jo psichinės sveikatos būklės ikiteisminio tyrimo metu nekilo, todėl pagrindo aiškintis, ar R. T. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose bei atlikti laisvės atėmimo bausmę, nebuvo. Vien tik faktas, kad kaltinamasis kelis kartus kitoje pataisos įstaigoje lankėsi pas pataisos įstaigos psichiatrą, nesudaro pagrindo abejoti jo pakaltinamumu ir psichinės sveikatos būklės specialaus tyrimo nebuvimą vertinti kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, užkertantį kelią teismui atiduoti bylą į teisiamąjį posėdį ir nagrinėti bylą teisme. Bylą nagrinėjant teisme pasitvirtinus teismo abejonei dėl kaltinamojo pakaltinamumo, nėra kliūčių apklausti psichiatrą, skirti specialų tyrimą ar ekspertizę, kilusioms abejonėms pašalinti. Iki bylos perdavimo teismui, nei Alytaus pataisos namų, kuriuose bausmę atlieka R. T., pareigūnams, nei procesinius veiksmus su juo atlikusiems pareigūnams, ikiteisminio tyrimo teisėjui bei prokurorui nekilo abejonių dėl jo pakaltinamumo, tokio klausimo nekėlė ir proceso dalyviai.
3.4. Prokurorės nuomone, bylos grąžinimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui, procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Skunde paminėta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis ir kasacinio teismo praktika, kuria atkreipiamas dėmesys į Konstitucijoje (31 straipsnis) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normose (44 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje ir kt.) įtvirtintą kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisę į teisingą ir nešališką teismą, kas suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, jog teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas.
5. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad baudžiamoji byla prokurorei buvo grąžinta nepagrįstai. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, kaltinamojo akto turinį, skundžiamos nutarties motyvus, prokurorės skundo argumentus, darytina išvada, kad, priešingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.
6. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnis). Svarbu paminėti, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas ar kitas baudžiamojo proceso pažeidimas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, baudžiamojo proceso pažeidimai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir antra, baudžiamojo proceso pažeidimai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Ši visuma turi patvirtinti BPK 234 straipsnyje įtvirtintą padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų esmingumą.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas perduodamas bylą prokurorui nesilaikė BPK 234 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir nenustatė konkretaus termino galimiems pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.
8. Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nesant specialisto išvados dėl R. T. psichinės sveikatos būklės žemesnės instancijos teismas pripažino tai esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui atiduoti bylą į teisiamąjį posėdį ir nagrinėti bylą teisme. Tokia išvada grįsta byloje esančiu 2022 m. balandžio 20 d. Medicinos pažymėjimu Nr. 472, kuris patvirtina, kad kaltinamasis kelis kartus lankėsi pas kitų pataisos namų psichiatrę L. K., jam diagnozuota liga ((duomenys neskelbtini)) ir skirtas gydymas; paskutinis apsilankymas – 2021 m. rugsėjo 8 d.; Alytaus pataisos namuose pas psichiatrą nesilankė. Taip pat teismo abejones dėl kaltinamojo psichinės sveikatos būklės sukėlė ir byloje pateikta 2022 m. kovo 7 d. Alytaus pataisos namų charakteristika apie kaltinamąjį, kurioje nurodyta, kad jis turi paranoidinės asmenybės sutrikimo bruožų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu aplinkybės dėl kaltinamojo psichinės sveikatos būklės nebuvo pilnai ištirtos ikiteisminio tyrimo metu, o teisme to padaryti negalima.
9. Aukštesnysis teismas su tokia žemesnės instancijos teismo išvada nesutinka. Ši pirmosios instancijos nustatyta aplinkybė nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir neužkerta kelio išspręsti klausimo dėl bylos parengimo nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismas parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje bet kokias abejones dėl kaltinamojo galimo nepakaltinamumo gali pašalinti atlikęs eilę kompleksinių procesinių veiksmų susijusių su kaltinamojo psichinės sveikatos būklės patikrinimu ir neperduodamas baudžiamosios bylos prokurorui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip ir turėjo pasielgti atlikdamas pats visus reikiamus procesinius veiksmus, kurie yra būtini pašalinti bet kokias abejones dėl kaltinamojo galimo nepakaltinamumo. BPK 287 straipsnyje yra nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl sutinkama su prokurorės skundo argumentu, kad byla prokurorui perduota nepagrįstai, todėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m birželio 14 d. nutartis naikintina, priimant dėl skundo naują sprendimą.
10. Taip pat atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog kol byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo galimą nepakaltinamumą ir jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, nėra pagrindo ir abejoti, kad jo dalyvavimas teisiamajame posėdyje pažeis jo teises ar teisėtus interesus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jūratės Štreimikytės skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-577-448/2022 perduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams klausimui dėl jos parengimo nagrinėti teisme išspręsti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.