- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- 1-71-784/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01128-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- S. V., A. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 1990-06-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį 2 metams pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaičiuojant 20 proc. darbo užmokesčio; 2) 1991-10-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 3) 1993-12-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį, 122 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams; 4) 1999-09-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 43 straipsniu pridėta neatlikta bausmė pagal 1993-12-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1990-01-25 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 2) 2007-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, 2009-03-05 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, lygtinai paleistas neatlikus 10 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmės, 2009-03-17 paleistas iš Alytaus pataisos namų, 2009-03-18 įrašytas į įskaitą, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji S. V. ir A. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą:
jie, veikdami kartu, 2009 m. gegužės 6 d. apie 13.00-14.00 val., adresu Algirdo g. 77, Vilniuje, metaliniais strypais tyčia sudavė V. R. ne mažiau trijų smūgių į galvą, ne mažiau dešimties smūgių į kojas ir ne mažiau kaip vieną smūgį į ranką, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis galvoje, kaktikaulio lūžiu kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo išsiliejimu į smegenis kairėje kaktinėje skiltyje, poodine kraujosruva dešinėje čiurnoje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad su kaltinamuoju A. S. nesutarimų neturi. Įvykio dieną A. S. matė pirmą kartą. Tą dieną po darbo jis atėjo pas S. M., kuris tuomet gyveno pastate netoli autobusų stoties prie degalinės „Lukoil“. Nutarė išgerti. Begeriant S. M. pradėjo sakyti, kad turi problemų su V. R., kuris neduoda jam ramiai gyventi, ir su „lenku“, prašė padėti išsiaiškinti problemas. Kartu patalpoje buvo ir gėrė A. S.. Dar patalpoje buvo dvi merginos – S. M. sugyventinė S. ir kažkokia V., jų pavardžių nežino. Visi jie girdėjo, kaip S. M. prašė padėti išsiaiškinti su „lenku“ ir V. R.. Kai S. M. prašė padėti išsiaiškinti su V. R., S. M. sakė, kad būtų gerai profilaktiškai „duoti malkų“ tam V. R., nes šis pasidarė labai „naglas“, neduoda ramybės. S. M. pasakojo, kad kai jis ėjo pas V. R. virti valgio, tai tarp jo ir „lenko“ bei V. R. įvyko konfliktas, kad V. R. jam tada grasino peiliu. S. M. žinojo, kur gyvena „lenkas“ ir V. R.. Jis su A. S. sutiko padėti išsiaiškinti. S. M. jiems dar pasakė, kad gali būti, jog tie žmonės bus su strypais, peiliais, todėl pasiūlė savigynai pasiimti strypus. Pas S. M. patalpoje buvo 5 ar 6 metaliniai strypai. Jis ir A. S. pasiėmė po strypą, S. M. strypo neėmė. Strypai buvo metaliniai vamzdeliai, jo strypas buvo kiek storesnis, A. S. – plonesnis. Strypai tilpo užsikišti už rankovių. A. S. strypą taip pat, kaip ir jis, užsikišo už rankovės. Jo strypas buvo visas parūdijęs, o A. S. strypas buvo mažiau parūdijęs ir ant jo matėsi mėlynų dažų. A. S. strypas nebuvo apvyniotas mėlyna izoliacija, jis buvo maždaug piršto storio ir 50 cm ilgio. Jie trise nuėjo adresu Algirdo 77, Vilnius. Ten yra patalpa, panaši į sandėlius. Patalpoje buvo tamsu. Iš pradžių perėjo pagalbinę patalpą, po to visi trys pro neužrakintas duris įėjo į gyvenamąją patalpą. Patalpoje be V. R. buvo dar „lenkas“, „lenko“ draugė ir V. draugė. Patalpoje dvi lovos stovėjo palei sienas, o stalas stovėjo per vidurį tarp tų lovų. Įeinant iš dešinės pusės lovoje gulėjo „lenkas“ su drauge, o iš kairės pusės lovoje buvo V. R. su savo drauge. „Lenką“ jis matė ne pirmą kartą, kartu atlikinėjo bausmę vienoje kolonijoje, „lenko“ pavardė, atrodo, V.. Įėjęs jis paprašė S. M. parodyti, kuris iš patalpoje esančių žmonių yra V. R.. S. M. parodė į vyrą, kuris tuo metu sėdėjo ant lovos. Tiek pas jį, tiek pas A. S. strypų nesimatė, jie buvo sukišti striukės rankovėse. Jis paklausė V. R., kokios čia problemos, kodėl nesutaria. Į tai V. R. atsakė necenzūriniais žodžiais, paklausė „ko tu čia nori“ ir stodamas siekė paimti peilį nuo staliuko, stovėjusio prie lovos. Lova buvo apie 1,0-1,5 metro atstumu nuo stalo. Ant staliuko dar stovėjo butelis degtinės, cigarečių pakelis, užkanda. V. R. paėmė į ranką peilį ir sukosi link jo. Peilis buvo virtuvinis, cinkuotas, blizgantis, šviesaus metalo, su plastmasine juodos spalvos rankena, geležtė apie 15-20 cm ilgio, koks viso peilio ilgis nežino, geležtė buvo ilgesnė už rankeną. Jis išsigando, kai V. R. paėmė peilį nuo stalo, tuo metu buvo 1-1,5 metro atstumu nuo jo. Nežino, ką V. R. norėjo daryti su tuo peiliu, gal pagąsdinti jį. Tuomet jis koja smūgiavo V. R. į ranką ir peilis iškrito iš rankos. V. R. sudavė koja per rankos riešą tuo metu, kai pastarasis jau buvo paėmęs nuo stalo peilį ir sukosi į jį. Po to jis kumščiu, sudavė V. R. į veidą ir šis nukrito ant lovos. Neatsimena, kurioje lovos pusėje buvo V. R. galva, kai jis po smūgio kumščiu nugriuvo į lovą. Kai V. R. bandė keltis nuo lovos, pamanė, kad vėl griebsis peilio, todėl išsitraukė strypą, kuris buvo paslėptas rankovėje, ir pradėjo mušti V. R.. Kai V. R. kėlėsi nuo lovos, jis strypu sudavė V. R.. Tada A. S. taip pat pradėjo V. R. mušti strypu. Tiksliai negali pasakyti, kur kliuvo strypo smūgiai, bet buvo smūgiai V. R. į galvą, į ranką, į kojas. Į galvą buvo mažiausiai trys smūgiai. Po jo suduotų smūgių strypu V. R. vėl susmuko ant lovos. A. S. buvo šalia jo (S. V.) iš dešinės pusės. A. S. irgi prisidėjo, tai yra taip pat sudavė V. R. kelis smūgius strypu į galvą, kaklą. Nežino, kodėl A. S. mušė V. R. strypu. Neprisimena, į kurią pusę buvo R. galva ant lovos, kai mušė pastarąjį strypu. Negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė A. S. V. R., gal du ar tris, bet į galvą sudavė tikrai ne mažiau dviejų smūgių. Matė, kaip A. S. smūgiavo V. R. į galvą ir kaklą. Smūgius strypu V. R. jis ir A. S. sudavė stovėdami, nebuvo nukentėjusiojo užgulę. V. R. susmuko tiek nuo jo smūgių, tiek nuo A. S. smūgių strypu. Po to, kai jis susmuko ant lovos, daugiau smūgių nebuvo. Matė kraują, bėgantį iš V. R. galvos.V. R. draugė pradėjo šaukti, kad baigtų muštis. Tada jis ir A. S. išėjo į lauką. Nežino, ar visa tai matė S. M., nes jis buvo už nugaros, bet „lenkas“ ir jo draugė tikrai turėjo matyti, nes jie buvo priešais, tai yra kitoje stalo pusėje. Taip pat V. R. draugė galėjo tai matyti, nes viskas vyko šalia lovos. Iš patalpos pirmas išbėgo „lenkas“ su savo drauge R., paskui išėjo S. M., po to išėjo jis ir paskutinis išėjo A. S.. Prisimena, kad A. S. paėmė nuo stalo butelį degtinės ir cigarečių pakelį. Lauke pamatė S. M., kuris tikriausiai išėjo anksčiau, jis stovėjo ir šnekėjo su „lenku“. Savo strypą išmetė tame pačiame kieme prie Algirdo g. 77, o kur išmetė strypą A. S., nepastebėjo. Jis konflikto nenorėjo, norėjo pasikalbėti, bet kai V. R. pagriebė peilį, jis išsigando, todėl su koja išmušė jam peilį iš rankos ir sudavė kumščiu. Jeigu V. R. nebūtų griebęs peilio, tai jis nebūtų sudavęs jam smūgių strypu. Gal būtų tik rankomis susimušę ar susistumdę. Nežino, kodėl taip pasielgė, tie žmonės nebuvo jam skolingi, su jais konfliktų neturėjo. Ėjo turbūt todėl, kad buvau išgėręs, be to, S. M. paprašė padėti išsiaiškinti. A. S. pasikvietė pats S. M., jis A. S. nekvietė. Tą dieną buvo nemažai išgėręs, nes iš ryto darbe dviese su S. M. išgėrė butelį degtinės, paskui apie pietus patalpoje pas S. M. trise išgėrė butelį degtinės. Moterys gėrė mažai. Su žmona išsiskyręs, turi 7 metų sūnų ir 5 metų dukrą, vaikus aplanko. Kai turėjo darbą mokėjo alimentus, oficialaus darbo neturėjo, dirbo nelegaliai. Po to įvykio su nukentėjusiuoju matėsi, atsiprašė jo, paaiškino, kodėl taip įvyko, nukentėjusysis normaliai su juo bendravo. Kai V. R. gulėjo ligoninėje, jis per „lenką“ perdavė jam maisto, cigarečių.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. gegužės 9 d. jis buvo apleistoje degalinėje pas savo žemietį S. M.. Ten buvo susirinkusi kompanija, buvo kaltinamasis S. V., kurį matė pirmą kartą, ir dar buvo kelios merginos, jų vardų neatsimena. Visi išgėrinėjo, jis taip pat truputį išgėrė. Jis kelis kartus vaikščiojo pirkti alaus, taip pat pirko degtinės. Begeriant S. M. ir S. V. pasakė, kad jie eina pas V. V., pravarde „lenkas“, kuris gyveno kažkokiuose sandėliuose Algirdo g. 77. Jis pasakė, kad irgi eis, nes „lenkas“ jam skolingas pinigų už darbą. Negirdėjo, kaip S. M. skundėsi V. R. ir kvietė eiti pas jį. Jis V. R. nepažinojo, ėjo pakalbėti su „lenku“. Žinojo, kur gyvena „lenkas“, nes prieš tai buvo dirbęs ant šalia esančio pastato stogo, ardė stogo dangą. Dirbti stogo dangos darbus patalpose Algirdo g. 77 pas „lenką“ jam pasiūlė S. M.. Tai buvo balandžio pabaigoje. Jis suprato, kad darbui jį samdo „lenkas“, nes pastarasis turėjo raktus nuo patalpų, visur vaikščiojo, parodė, kur yra kopėčios, elgėsi kaip šeimininkas. Stogo darbus dirbo jis, dar toks žemietis R., pastarojo pavardės nežino. „Lenkas“ už darbą žadėjo sumokėti, bet konkrečios sumos nesakė, siūlė pavalgyti, išgerti, parūkyti. Jis galvojo, kad „lenkas“ sumokės už darbą 200-300 Lt. „Lenkas“ vis ramino, kad sumokės, bet nemokėjo. Jis su R. padirbo dvi dienas ir daugiau nebedirbo, nes negavo pinigų. Todėl įvykio dieną ir ėjo pas „lenką“ paklausti dėl tos skolos už darbą. Kokiu tikslu pas „lenką“ ėjo S. V. jis nežino. S. M. ėjo pas „lenką“, kaip pas savo pažįstamą, nes dažnai pas jį būdavo. Merginos kartu nėjo, jos liko patalpose pas S. M.. Priėjus prie patalpos Algirdo g. 77, kur gyveno „lenkas“, jie užėjo į vidų. Pirmi užėjo S. V. ir S. M., jis užėjo šiek tiek vėliau, gal po pusės minutės ar mažiau, nes lauke pabaigė rūkyti cigaretę. Dar rūkydamas lauke išgirdo patalpoje kažkokį triukšmą, lakstymą. Įėjus į pastatą iš pradžių yra tokia patalpa, kur sudėti įrankiai ir sukabinti rūbai, paėjus į priekį iš kairės yra durys į gyvenamą patalpą, kur gyveno „lenkas“. Patalpos viduje buvo prieblanda. Kai jis ėjo į gyvenamą patalpą, pro jį iš dešinės pusės į lauką išbėgo R.. R. yra matęs, kai ten dirbo. Jis suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas. Įėjęs kambaryje pamatė stovinčią šalia lovos L. Š., kuri buvo tik su apatiniais rūbais. L. Š. šaukė „kas čia darosi, o Jėzau, o Jėzau“. Taip pat pamatė, kad S. V. pasilenkęs kažką ant lovos muša, o lova buvo netvarkinga, pilna kažkokių skudurų. Įėjęs į patalpą ir pamatęs, kad S. V. kažką su strypu muša, nesuprato, kas vyksta, buvo pasimetęs. Matė, kad S. V. kaire ranka prispaudęs nukentėjusįjį prie lovos muša šiam per galvą metaliniu strypu ar vamzdžiu, kurį laikė dešinėje rankoje. „Lenkas“, tai yra V., tuo momentu išeidinėjo iš patalpos. Matė, kad S. V. strypu sudavė nukentėjusiajam kokius 4 smūgius į viršutinę kūno dalį. Niekas kitas nukentėjusiojo nemušė, jis taip pat nukentėjusiojo nemušė. Tuo metu, kai S. V. mušė lovoje gulintį nukentėjusįjį, tarp jo ir S. V. buvo L. Š., ji stovėjo tos lovos gale. Ji vis šaukė „baikit muštynes, kas čia darosi“. L. Š. buvo persigandusi, šaukė, atsisukusi į jį prašė nemušti. Jis atsakė, kad nieko nemuša ir nesiruošia mušti. Sustabdyti S. V. ir apginti nukentėjusįjį nebandė. Kad S. V. muša žmogų suprato, bet pagalbos nesuteikė, tiesiog nesusigaudė, viskas įvyko ir baigėsi labai greitai. Nematė, kad nukentėjusysis turėtų rankoje peilį. Nukentėjusysis gulėjo galva į langą ant nugaros, nes po antklode matėsi sulenkti keliai. Kad S. V. turi strypą, jis pamatė tik toje patalpoje, kai S. V. mušė nukentėjusįjį. Jis pats jokio strypo neturėjo. Degalinės patalpoje, kur anksčiau gėrė, jokiais strypais jie nesidalino ir iš viso jis ten strypų nematė. Sudavęs nukentėjusiajam smūgius S. V. atsitraukė ir išėjo iš patalpos, nešdamasis strypą. O S. M. ir „lenkas“ buvo išėję dar prieš jį, tačiau kuris iš jų pirmas išėjo neatkreipė dėmesio. Arčiausiai durų stovėjo jis, nes jis paskutinis užėjo į patalpą. Tuo metu jis pastebėjo stovintį ant stalo pradėtą butelį degtinės, pasiėmė jį ir taip pat išėjo iš patalpos į lauką. Stalas stovėjo tarp abiejų lovų. Stalas buvo neaukštas, tamsios spalvos, jo dydžio neatsimena. Ant stalo buvo kažkoks „chlamas“ – peleninės, tušti įpakavimai, mineralinio buteliai, dar kažkas, tiksliai nežino. Neatkreipė dėmesio, ar buvo ant stalo peilis. Pamatė degtinės butelį, nes jis stovėjo arčiau jo pusės. Leidimo paimti butelį degtinės neprašė, kadangi „lenkas“ buvo skolingas jam už darbą, tai todėl ir paėmė butelį kaip už skolą. Butelis degtinės turbūt buvo V. V., tai yra „lenko“, nes, kaip suprato, pastarasis ten viskam vadovavo. Pripažįsta, kad paėmė butelį degtinės nepaklausęs, kam tas butelys priklauso. Išeidamas iš patalpos nematė, ar nukentėjusysis buvo kruvinas. Greitosios pagalbos nekvietė. Negirdėjo, ar nukentėjusysis mušamas ką nors sakė. Nukentėjusiojo V. R. anksčiau nepažinojo, jokių sąskaitų su juo neturėjo. S. M. jį anksčiau pažinojo, pastarasis sakė, kad V. R. per daug „naglas“. Įvykio metu S. M. smurto nevartojo, stovėjo kitoje stalo pusėje arčiau kitos prie sienos stovėjusios lovos, iš kurios matyt buvo pašokęs „lenkas“, nes pastarasis buvo be kelnių. S. M. gal galėjo matyti, kaip S. V. muša nukentėjusįjį, bet jis ten su „lenku“ sprendė kažkokius savo reikalus ir po to „lenkas“ movė iš tos patalpos, o paskui jį išėjo ir S. M.. Išėję iš patalpų Algirdo g .77 jie grįžo į patalpas apleistoje degalinėje gerti pasiimtą degtinę.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. Š. parodė, kad buvo įvykio vietoje ir viską matė. Tai buvo gegužės mėnesį, tikslios datos neatsimena. Ji su V. R. atvyko pas V. į svečius. Dieną jie pabaliavojo, o vakare atėjo S. M. su savo drauge S.. S. su S. pasidarė valgyti, jie dar davė S. M. su S. išgerti kelias taureles ir šie išėjo. Patalpoje liko ji, V. R., R. ir V., pravarde „lenkas“. Jie išgėrinėjo. Jų išgertuvės tęsėsi nepilną savaitę. Nors jie ir išgėrinėjo, bet ji buvo normalios būklės, niekas netrukdė viską matyti. Be to, gėrė ne pastoviai, nes su V. R. kartais išeidavo į miestą. Iki mušimo ji toje patalpoje buvo kelias dienas, tiksliai neatsimena kiek. Bet šiaip toje patalpoje buvo pirmą kartą, anksčiau ten nesilankė. Kam priklausė patalpos, kur buvo, ji nežino, patalpos atrodė, kaip gyvenamos. Nežino, ar ten buvo elektra, apšvietimas, buvo vasara, šviesu. Įvykio dieną pradėjo išgėrinėti iš pat ryto. Iki įvykio nuo 6 val. ryto išgėrė gal 2 butelius degtinės keturiese. Ji su V. R. gulėjo lovoje, kambaryje taip pat buvo R. ir V., kurie sėdėjo ant lovos kitoje stalo pusėje. Ant stalo stovėjo butelis degtinės ir jie išgėrinėjo, dar ant stalo buvo valgis, maišeliai nuo pirkto maisto, peilio ant stalo nebuvo. Pamatė, kad pro duris įeina trys vyrai. Pirmas įėjo S. V., po to įėjo A. S. ir paskutinis įėjo S. M.. Kai kaltinamieji įėjo, ji buvo apsirengusi palaidine ir apsigaubusi antklode. Abiejų kaltinamųjų iki tol nepažinojo. S. V. buvo šviesiai apsirengęs, ant kaklo turėjo storą grandinėlę. A. S. buvo tamsiai apsirengęs. S. V. ir A. S. rankose turėjo strypus. Ar turėjo strypą S. M., tiksliai pasakyti negali, nes kambaryje buvo prietema, bet kažką rankose jis turėjo. Įėjęs į kambarį S. V. pirmiausia paklausė „kuris čia Virgilijus?“ Tada V. R. pašoko iš lovos klausdamas „kas čia yra?“. Paskui jie su S. V. šiek tiek susistumdė ir S. V. parbloškė V. ant lovos įstrižai. Ji tada irgi šoko iš lovos ir tuo metu prasidėjo daužymas strypais. V. R. gulėjo ant nugaros ir rankomis dengė galvą nuo smūgių. S. V. strypu daužė V. R. į galvą, o A. S. irgi strypu davė V. R. per kojas, per rankas. Kiek ten smūgių buvo ji negali pasakyti, nes buvo šoke, pradėjo šaukti „ką jūs čia, vyrai, darote“. V. R. peiliu gintis nebandė. Ten viskas taip greitai įvyko, kad jis net ir nebūtų spėjęs nieko paimti. Kaltinamasis A. S. įėjęs į patalpą nieko nesakė. Konkrečiai valandos, kada prasidėjo mušimas, pasakyti negali. Kai prasidėjo šitos muštynės, V. pabėgo. S. M. šiek tiek pastovėjo ir taip pat dingo. S. M. V. R. nemušė. Abu kaltinamieji V. R. pradėjo mušti vienu metu. Ji stovėjo prie lovos, tempė S. V. nuo V. R., prašė, kad jis jo nemuštų. Galų gale ji užgriuvo ant V. R. ir tada jie nustojo mušti. Po to S. V. išėjo iš patalpos, o A. S. nieko nesakęs paėmė nuo stalo degtinės butelį ir taip pat išėjo. Kiek konkrečiai smūgių buvo suduota V. R. tiksliai pasakyti negali, bet ne vienas ir ne du. Mušdami V. R. kaltinamieji nieko nesakė ir neaiškino, dėl ko muša. Buvo tik vienas klausimas iš pradžių „kuris čia V.?“. Tuo metu, kai ji buvo užgriuvusi V. R., ji taip pat gavo smūgius su strypu per ranką ir per koją. Negali paaiškinti, kodėl jos apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu užrašyta, kad ji negali pasakyti, ar V. R. mušė kiti du atėję asmenys (t. y., A. S. ir S. M.). Pagrindo meluoti neturi. A. S. tikrai mušė V. R. per kojas.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. R. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, piktumų su jais neturi. Ji tuo metu gyveno pas V. V. patalpose Algirdo g. 77. Įvykio dieną pas juos svečiuose buvo V. R. ir jo draugė L.. Visi vartojo alkoholį. Tik pradėjus išgėrinėti pas juos į kambarį įbėgo S. V., S. M. ir A. S.. Kiek atsimena, jie visi trys buvo su strypais. Strypai buvo geležiniai, sidabrinės ar tamsios spalvos. Kaltinamasis S. V. pradėjo su strypu mušti V. R.. Nematė, ar kiti du atėję vyriškai mušė V. R., nes ji išbėgo iš patalpos. Nematė, kiek smūgių S. V. sudavė V. R.. Matė, kad pataikė jam į kojas, į galvą, o paskui nematė, nes išbėgo. S. M. stovėjo už S. V. jau turėdamas rankoje strypą. Paskutinis į patalpą užėjo kaltinamasis A. S., bet to negali tiksliai pasakyti, ar jis turėjo rankoje strypą –nematė, nes tuo metu išbėginėjo iš patalpos. Ji bandė sakyti, kad nemuštų V. R., bet niekas ten nekreipė dėmesio, paskui L. pradėjo šaukti, o ji išbėgo. Po pirmo smūgio S. V. iš rankos strypas buvo iškritęs. Ji su V. tą strypą pakėlė ir laikė, bet S. V. strypą iš jų atėmė. Po to ji iš karto išbėgo ir nematė, kas toliau vyko. V. R. nesipriešino, neatimena, ar ką nors sakė. Kaltinamieji nieko nesakė, tik kai įėjo į patalpą, paklausė „kuris čia V.“. Tuo metu, kai S. V. pradėjo mušti V. R., šis sėdėjo ant lovos prie stalo. Laima taip pat sėdėjo ant lovos šalia R.. Ji ir V. sėdėjo ant kitos lovos kitoje stalo pusėje, tai yra prieš V. R.. Stalas buvo tarp dviejų lovų. Kambaryje, kur jie buvo, ant stalo peilio nebuvo. Peilis buvo kitoje patalpoje – virtuvėje. Ant stalo buvo užkanda, bet ji buvo paruošta virtuvėje. V. R. rankose peilio neturėjo. Ant stalo buvo butelis degtinės, o po to, kai kaltinamieji apsilankė, butelio nebebuvo. Kai visi trys vyriškiai išėjo, ji grįžo atgal į kambarį. Pamatė, kad V. R. visas kraujuotas. Jis stovėjo prie veidrodžio, iš galvos bėgo kraujas ir jis bandė sustabdyti kraujavimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, piktumų, skolų ar nesutarimų tarp jų nebuvo. Tikslios datos neatsimena, tai galėjo būti 2009 metų gegužės mėnesį, pas jį atvažiavo V. R.. Jis tada dirbo sargu ir gyveno patalpose Algirdo g. 77, ten saugojo sandėlius, priklausančius geležinkeliui. Po kelių dienų pas V. R. atvažiavo jo draugė Laima. Jie pasiliko pas jį kelias dienas pagyventi. Kažkurią dieną prieš įvykį pas juos į Algirdo g. 77 pasigaminti valgio atėjo S. M., S. S. ir R. R.. Jie pasidarė valgyti, L. dar davė jiems išgerti ir S. M. su S. susidėjo pasigamintą valgį ir išėjo, o R. liko pas jį. Tą dieną jokių konfliktų nebuvo. Durys pas juos buvo uždarytos, tik iš teritorijos pusės buvo atidarytos. Kažkur po trijų dienų pas juos į gyvenamąją patalpą pro tas atidarytas duris pirmas užėjo S. V., po jo A. S. ir paskutinis užėjo S. M.. Kaip suprato, S. M. atvedė juos iš teritorijos pusės ir parodė, kur jis gyvena, nes S. V. nežinojo, kur jis gyvena. A. S. jo gyvenamąją vietą žinojo, nes jis anksčiau padėjo su darbais, kelis sykius buvo atėjęs ir jų santykiai buvo draugiški. Visi trys atėję turėjo strypus, tą pats matė. Tik S. M. nebuvo strypo išsitraukęs iš rankovės, bet strypas matėsi. Tie strypai buvo atlaužti iš to paties vamzdžio, geležiniai. Vieną strypą paskui rado išmestą lauke teritorijoje netoli angaro. Kitą tokį pat strypą rado paslėptą po lova kambaryje pas S. M. maždaug po dviejų savaičių, kai jis ten jau nebegyveno. Rastus strypus atidavė kriminalistams. Kai byla buvo jau iškelta, buvo sutikęs S. M. ir jis pasakė, kad vieną strypą jie išmetė geležinkelio stotyje. Tuo metu kambaryje buvo keturiese, tai yra jis su R. sėdėjo ant lovos vienoje stalo pusėje, V. R. buvo prigulęs ant kitos lovoje iš kitos stalo pusės, o L. sėdėjo ant tos lovos šalia V. R.. Jie kaip tik buvo grįžę iš parduotuvės ir pasigaminę valgyti. Kaltinamieji ir S. M. buvo girti. Kai S. V. įėjo į kambarį, jis bandė jo kažką paklausti, bet jis iš karto jį (V. V.) atstūmė ir nešnekėjo. S. V. buvo tokioje būsenoje, kad su juo nebuvo įmanoma susišnekėti. Kiek žino iš S. S. pasakojimo, jie prieš tai visi trys gėrė. Tik įėjęs į kambarį S. V. pradėjo šaukti, kad V. R. gąsdina papjauti S. M.. Matė, kad S. V. išsitraukė iš rankovės strypą ir pradėjo mušti V. R.. Matė, kad A. S. turėjo rankoje strypą, bet tvirtinti, kad jis mušė R., negali, nes to nematė, nors L. sakė, kad mušė. S. V. iš karto įbėgęs pradėjo mušti V. R., šis net nespėjo pasipriešinti. V. R. jokio peilio rankoje neturėjo. Ant stalo peilio nebuvo. Nesuprato, kas čia per reikalas, galvojo, gal čia dėl R., todėl išvedė ją iš kambario į lauką. S. M. išėjo jiems iš paskos ir pasakė „nepergyvenkit, jums nieko nebus, čia jų „zonos razborkės“. Paskui jie visi išėjo. Po to jis norėjo iš karto iškviesti greitąją pagalbą V. R., bet jis nesutiko, todėl greitąją iškvietė tik trečią parą po šio įvykio. Nežino, ar S. V. pažinojo V. R., bet atrodo, kad ne. Iki įvykio A. S. ir dar vienas vyrukas dirbo stogo darbus pas jį teritorijoje. Tarp jų konflikto nebuvo. Nežino, ar A. S. anksčiau pažinojo V. R..
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, vieno jų vardas S., kito vardo neatsimena. Ji tuo metu gyveno kartu su S. M. senos degalinės patalpose prie autobusų stoties. Atsimena, kad įvykio dieną pas juos į svečius atėjo abu kaltinamieji. S. M. su jais išgėrinėjo, paskui jie trise kažkur išėjo. Nežino, kiek buvo tą dieną išgėrę, bet gėrė nedaug. S. M. anksčiau, dar iki tos dienos, kai atėjo kaltinamieji, yra kalbėjęs, kad reikia už kažką atkeršyti V. R.. O tą dieną, kai atėjo kaltinamieji ir jie išgėrinėjo, kalbėjo apie kažkokius savo dalykus ir ji negirdėjo, ar S. M. kalbėjo su jais apie kerštą V. R., bet girdėjo, kaip prieš išeinant jis sakė kaltinamiesiems, jog reikia atsiimti kažkokią skolą iš V. R. ir kvietė juos eiti kartu. Girdėjo, kaip S. M. tyliai sakė kaltinamiesiems „nueisim, pasiimsim strypus“. Taip pat girdėjo, kad S. V. sakė „neimam“. O ką sakė kitas kaltinamasis negirdėjo. Nežino, ko jiems visiems reikėjo eiti pas V. R.. Po to jie visi greitai išėjo. Degalinės patalpose, matė prie sienos sustatytus metalinius strypus, tiksliai nežino kiek, gal trys ar keturi, bet nematė, ar prieš išeinant S. M. ir kaltinamieji ką nors pasiėmė iš patalpų, nes buvo tamsu. Patalpose nėra šviesos - langai yra, dieną šviesu, bet nebuvo elektros. Vienas strypas buvo gyvenamajame kambaryje, o kiti strypai stovėjo koridoriuje. Kitos dienos rytą pastebėjo, kad strypų, kurie stovėjo koridoriuje nebėra, liko tik tas, kuris stovėjo kambaryje. Metaliniai strypai buvo juodos spalvos. Maždaug po 15-20 minučių S. M. grįžo. Atstumas tarp jų gyvenamos vietos, tai yra degalinės, ir tos vietos, kur buvo V. R., apytiksliai yra 20-30 metrų. Kai S. M. grįžo, jis kažkaip keistai elgėsi, o vėliau pats pasakė, kad jie daužė V. R. su strypais. S. V. jai nieko nepasakojo. V. R. pati matė, kai jis išėjo iš ligoninės. Jis sunkiai kalbėjo, tik pasisveikino, bet nieko daugiau nesakė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tikslios įvykio datos nepamena. Viso vakaro įvykius labai gerai atsimena. Jie visi trys, tai yra jis, A. ir S. susitiko pas jį iš ryto, gėrė pas jį, buvusios senos degalinės patalpose. Tiksliai nežino, kiek valandų pas jį gėrė, bet maždaug 1-1,5 val. Išgėrė du butelius „Ledo“ trise. Prieš tai negėrė, girti nebuvo. S. su jais negėrė. Kai baigė gerti, pasiūlė eiti pas V. V. („lenką“). Šis buvo sakęs, kad pas jį daug degtinės ir kada turės noro, kad užeitų. Tarp jo, S. V. ir A. S. kalbos, kad reikia išsiaiškinti su nukentėjusiuoju, nebuvo. Jis nesakė S. V., kad einat pas „lenką“ pasiimtų strypus. Anksčiau duotuose parodymuose teigė, kad pats prašė S. V. nueiti pas „lenką“ ir išsiaiškinti, bet šie parodymai neteisingi, nes nebuvo su kuo ten aiškintis, su nukentėjusiuoju konfliktų nėra turėjęs. Tarp jo, S. V. ir A. S. jokios kalbos apie skolas nebuvo. Gal „lenkas“ ir buvo skolingas A. S., jis to nežino. Žinojo, kad A. S. dirbo pas Viktorą, padėjo dengti stogą, bet apie atlyginimą nieko nežinojo. Kiek žino, A. S. su V. V. nesipykdavo, o kad A. S. bendrautų su V. R. nematė. Nematė, kad S. V. ar A. S. su savimi buvo pasiėmę strypus. Jo kambaryje jokių strypų nebuvo, gal jų buvo kitame kambariuke, bet nežino, nes labai dažnai keisdavosi ten gyvenantys žmonės. Koridoriuje buvo vienas vamzdelis, kažkur apie 1,5 sprindžio ilgio. Daugiau koridoriuje jokių strypų nebuvo. Buvo dar maždaug poros metrų pagalys, lentų, stiklų, dar spyna ir kažkoks vamzdukas. Kelią pas „lenką“ rodė jis. Kai ėjo pas „lenką“ žinojo, kad ten yra ir V. R., nes prieš valandą matė, kad „lenkas“ grįžinėjo iš parduotuvės, o V. R. draugė duodavo jam kortelę, kad nueitų į parduotuvę apsipirkti. Nuėjus pas V. V. pirmas į kambarį užėjo jis, atidarius duris pro jį įėjo S. V.. V. R. su savo žmona gulėjo lovoje. Staiga V. R. pašoko iš lovos ir susistumdė su S. V., jis nieko net nespėjo pasakyti. S. V. nepradėjo muštis atėjus pas „lenką“, mano, kad jei nukentėjusysis nebūtų pašokęs iš lovos, nieko ir nebūtų buvę. Kas įvyko kambaryje nematė, tik matė, kad V. R. susistumdė su S. V.. V. R. žmona išbėgo pirma, o paskui ją išėjo ir V. V.. Jis išėjo paskui juos. Koridoriuje sutiko A. S.. Su V. V. pašnekėjo lauke ir nutarė grįžti atgal pas save. Dar grįžo paklaust V. V. ar gers šiandien ar ne, bet S. V. jau išeidinėjo, o V. išlindinėjo per tvorą. Ar V. R. turėjo peilį jis nežino. Ant stalo matė užkandą, peilio nematė. Jis stovėjo prie durų, be to nebuvo šviesos ir tamsoje nieko nematė. Kai ėjo atgal namo A. S. ir S. V. nieko nešnekėjo apie tai, kas nutiko pas „lenką“ namuose. Neprisimena, kuris iš kaltinamųjų sakė, kad „atbubino“ V. R.. Nežino, ar pažįsta S. S., nes su juo kažkuri S. gyveno, bet nežino jos pavardės. Tą vakarą, kai buvo padaryta nusikalstama veika, nežino ar su jais buvo ir S. S.. Jis turi ne vieną S.. Ta S., buvo prisistačiusi kaip P.. Pats ir nuvedė ją į trečiąjį policijos komisariatą, kad būtų apklausta.
Iš teisminio nagrinėjimo metu gauto Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Žagarės policijos nuovados tyrėjo Jono Kurnicko 2009 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pristatyti į teisiamąjį posėdį nukentėjusįjį V. R. nėra galimybės, nes V. R. serga. jis po sumušimo blogai jaučiasi, sunkiai taria žodžius, nesupranta su kuo kalba, pastoviai skundžiasi, kad skauda galvą (t. 3, b. l. 12). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos teismui pateiktame nukentėjusiojo V. R. motinos V. Z. paaiškinime (t. 3, b. l. 11). Šios nukentėjusiojo V. R. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežastys yra svarbios, todėl nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje.
Nukentėjusysis V. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo 2009-05-18 apklausos metu parodė, jog 2009 m. gegužės mėn. pradžioje, kada tiksliai nepamena, buvo pas V., adresu Algirdo g. 77, Vilnius. Su jais buvo V. draugė, vardo nepamena, ir jo draugė L. Š.. Jie bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, kai minėtu adresu atėjo trys vyrai, kuriuos du pažįsta iš matymo, bet vardų nežino, ir vienas, kurį matė pirmą kartą. Kadangi tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus, o po sumušimo jam buvo atlikta galvos operacija, todėl smulkiai įvykio aplinkybių nepamena. Prisimena, kad vienas iš atėjusių vyrų, kurį pažįsta iš matymo, pradėjo jį be jokios priežasties mušti metaliniu strypu į galvą ir į visą kūną. Iš viso buvo apie 10 smūgių. Ar dar kas nors mušė – neprisimena. Dėl įvykio padaryta fizinė žala. Daugiau nieko pasakyti negali, nes dėl galvos traumos atmintis grįžta pamažu (t. 1, b.l. 21-22).
Papildomos apklausos 2009-07-22 metu nukentėjusysis V. R. parodė, jog 2009 m. gegužės 6 d. jis buvo namuose pas savo pažįstamą V., pavardės neprisimena, adresu Algirdo g. 77, Vilnius. Kartu buvo V. draugė R., pavardės nežino, bei jo draugė L. Š.. Jie bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. Atrodo vakare, bet tiksliai negali pasakyti kada, minėtu adresu atėjo trys vyrai- du iš jų matė pirmą kartą, kaip vėliau sužinojo tai S. V. ir A. S., o trečią vyrą buvo anksčiau matęs, jo vardas S., pavardės nežino. Jie užėjo į kambarį. Visi trys su savimi turėjo po metalinį strypą. Tik užėjus, A. S. pasiteiravo „kuris čia V.“. Jam atsakius, kad jis, be jokios priežasties S. V. ir A. S. pradėjo jį mušti metaliniais strypais. Kuris pirmas sudavė, pasakyti negali. Abu kaltinamieji stovėjo prie pat jo, o S. stovėjo atokiau ir nieko nedarė. Prisimena, kad pirmas smūgis buvo suduotas į galvą, po kurio nukrito ant lovos ir juto, kad buvo suduota apie 3-4 smūgius į galvą, apie 10 smūgių į kojas, taip pat buvo mušama į ranką. Kiek iš viso buvo suduota smūgių ir kas kiek sudavė, pasakyti negali, tik gali tvirtai paliudyti, kad mušė dviese, t.y. A. S. ir S. V., nes smūgiai ėjo vienas paskui kitą. Dėl ko sumušė- nežino, jis jiems niekaip negrasino, neprovokavo, tik pasiteiravus „kuris čia Virgis“, ir jam atsakius, iškart pradėjo mušti be jokios priežasties. Kaip jie išėjo, nelabai prisimena, tik prisimena, kad kažkuris iš jų paėmė ant stalo buvusį butelį ir cigarečių pakelį. 2009-05-08 jis buvo išvežtas į VGPUL. Išėjęs iš ligoninės gydėsi ambulatoriškai namuose (t. 1, b.l. 23-24).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. B. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Įvykio metu Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje jo pareigos buvo gydytojas- rezidentas. Nukentėjusįjį pristatė greitosios medicinos pagalbos stotis. Ligonis buvo apie 35 m. amžiaus, jam nustatyta galvos smegenų sutrenkimas, galvoje kirsta žaizda. Kokie buvo sužalojimai nukentėjusiojo galvos srityje dabar tiksliai nepamena, kadangi tai įvyko senokai. Bet iš medicininių duomenų, kuriuos pats surašė, galima teigti, kad nukentėjusysis buvo atvežtas nepilnos sąmonės, 12 balų. Kuo skundėsi nukentėjusysis ligos istorijoje nepažymėta, kadangi jo būklė buvo 12 balų, o tokioje būklėje ligonis neatsako į nieką. Būklės skalė yra nuo 3 balų (prilygsta smegenų mirčiai, nereaguoja į skausmą) iki 15 balų (adekvačiai reaguoja į aplinką). Galvoje buvo žaizdos: kaktinėje, maumelinėje bei smilkininėje galvos srityse. Kaktinėje srityje žaizdos ilgis buvo apie 5 cm ilgio. Bendras žaizdų ilgis apie 10 cm, vadinasi kita žaizda buvo apie 5 cm. Buvo mėlyna dešinė čiurna. Dvi žaizdos, kiekviena žaizda traktuojama atskirai. Pristatyto nukentėjusiojo būklė nebuvo patenkinama. Tiksliai nepamena nukentėjusiojo būklės, bet pagal surašytus duomenis ligos istorijoje gali teigti, kad tokiai nukentėjusiojo būklei būdingas daugiau nei vienas trauminis poveikis. Negali pasakyti, ar vienoje plokštumoje buvo žaizdos. Pagrindinė problema buvo ne išorinėse žaizdose, o viduje. Tad sutvarkytas išoriškai nukentėjusysis buvo perduotas neurochirurgams. Alkoholio simptomų nebuvo. Neaišku, kiek laiko po traumos nukentėjusysis buvo pristatytas į ligoninę. Ar žaizdos buvo šviežios, ar pasenusios, negalėtų pasakyti, kadangi žaizdos buvo galvoje. 11.33 val. nukentėjusysis jau buvo operuojamas. Po operacijos nukentėjusiojo sveikatos būklė buvo 10 balų.
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2455/09(01) konstatuota, jog V. R. nustatyta muštinės žaizdos galvoje, kaktikaulio lūžis kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo išsiliejimu į smegenis kairėje kaktinėje skiltyje, poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje, padaryta paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trim trauminiais poveikiais. Pėdsakų įrankio identifikavimui nėra. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, spaudžiančio galvos smegenis. Imant atskirai poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje, muštinės žaizdos galvoje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b.l. 29-31).
Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė teismo medicinos ekspertė Gražina Krochinienė paaiškino, kad patvirtina specialisto išvadą, kurią davė šioje byloje dėl V. R. sužalojimo. Tyrimą atliko pagal nukentėjusiojo medicininius dokumentus. Pirmas trauminis poveikis - muštinė žaizda kaktikaulio srityje, kaktikaulio lūžis kairėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo išsiliejimu į smegenis kairėje kaktinėje skiltyje - padaryti vienu trauminiu poveikiu ir tai kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Antras trauminis poveikis galėjo būti į kairiojo smilkinio sritį, palikdamas muštinę žaizdą kairiojo smilkinio srityje ir šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Trečias trauminis poveikis – sužalojimas dešinėje čiurnoje, kraujosruvos - kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tam, kad būtų sunkus sveikatos sužalojimas, pakako vieno trauminio poveikio. Tą įrodo tai, kad kairėje kaktinėje srityje lokalizuojasi muštine žaizda, kairiojo kaktikaulio lūžis ir toliau kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu smūgiu. Trauminių poveikių skaičių ekspertai nustato pagal tai, kiek yra aprašyta sužalojimų. Šiuo atveju ligos istorijoje konkretus žaizdų kiekis nėra įvardintas. Iš to, kas buvo aprašyta, darytina išvada, kad dvi žaizdos tikrai yra. Viena - kairėje kaktos pusėje, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tam pakanka vieno trauminio poveikio. Kita žaizda lokalizuojasi kairiojo smilkinio srityje, ji kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kairėje kaktos dalyje yra žaizda, ji rodo trauminio poveikio pradėjimo vietą. Dėl muštinės žaizdos kairiojo smilkinio srityje toks sužalojimas, kuris išvadoje kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, negalėjo išsivystyti. Žaizdų lokalizacija skiriasi. Medicininių duomenų, kad į tą pačią vietą buvo keletas smūgių, nėra. Net jeigu į vieną vietą būtų suduota keletas smūgių, vis tiek išvadoje būtų rašoma, kad tai vienas trauminis poveikis. Kiek sužalojimų nustatyta konkrečioje srityje, tiek yra trauminių poveikių. Pati žaizda kairėje kaktinėje skiltyje būtų kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet šiuo atveju sutapo, kad kairėje kaktos pusėje yra žaizda, kaulo lūžis ir išsiliejimas į smegenis. Tam padaryti pakanka vieno trauminio poveikio. Jeigu smūgis būtų silpnesnis, galbūt liktų tik žaizda. Atsakydama į teisėjo klausimą: „Ar tokio pobūdžio sužalojimas šiuo konkrečiu atveju galėjo būti padarytas ir ne vieno trauminio poveikio pasekoje?“ specialistė G. Krochinienė paaiškino, kad galėjo. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais: vienas į smilkinį, vienas į dešinę čiurną ir mažiausiai vienas į kaktos sritį. O kiek daugiau – negali paskyti.
Iš 2009-05-11 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta- patalpos, esančios adresu Algirdo g. 77, Vilnius. Apžiūros metu mažame kambaryje po kairėje pusėje esančia lova rasta kraujo pėdsakų, kraujo pėdsakų rasta ir ant patalynės bei raudonų marškinėlių. Taip pat rastas maždaug 56 cm armatūros gabalas (t. 1, b.l. 8-20).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas 2009-07-22 protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. R. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris jį sumušė metaliniu strypu (t. 1, b.l. 34-36).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas 2009-07-22 protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. R. atpažino S. V. kaip asmenį, kuris jį sumušė metaliniu strypu (t. 1, b.l. 37-39).
Iš Vilniaus m. sav. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2009-05-18 rašto Nr. 8-R-211 matyti, jog 2009 m. gegužės 8 d. 10.44 val. buvo užregistruotas kvietimas adresu Algirdo g. 77, Vilnius ligoniui R. (t. 1, b.l. 75-77).
Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje 2009-05-14 protokolo matyti, jog V. V. parodė vietą prie pastato Algirdo g. 77, Vilniuje, kur rado metalinį strypą (t. 1, b.l. 88-90).
Iš asmens parodymo atpažinti 2009-05-12 protokolo matyti, jog liudytoja R. R. atpažino S. V. kaip asmenį, sumušusį strypu V. R. (t. 1, b.l. 120-123).
Iš asmens parodymo atpažinti 2009-05-10 protokolo matyti, jog liudytojas V. V. atpažino S. V. kaip asmenį, sumušusį strypu V. R. (t. 1, b.l. 124-127).
Iš asmens parodymo atpažinti 2009-07-30 protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. R. atpažino S. V. kaip asmenį, kuris jį sumušė strypu (t. 1, b.l. 131-133).
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2009-05-13 protokolo matyti, jog S. V. parodė pastatą, esantį Algirdo g. 77, Vilniuje, įėjimą, pro kurį pateko į visų, vietą, kur stovėjo mušdamas ant lovos gulintį V. R., vietą šalia, kur stovėjo A. S., mušdamas V. R., bei vietą, kur išmetė metalinį strypą (t. 1, b.l. 143-150).
Iš asmens parodymo atpažinti 2009-05-12 protokolo matyti, jog liudytojas V. V. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris kartu su S. V. ir S. M. buvo 2009-05-06 atėjęs į patalpas, adresu Algirdo g. 77, Vilnius, ir turėjo rankose strypą, tačiau ar mušė V. R. nematė (t. 2, b.l. 58-61).
Iš asmens parodymo atpažinti 2009-05-12 protokolo matyti, jog liudytoja R. R. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris kartu su S. V. ir S. M. buvo 2009-05-06 atėjęs į patalpas, adresu Algirdo g. 77, Vilnius, tačiau ar turėjo rankose strypą ir mušė V. R. nematė (t. 2, b.l. 62-65).
Iš asmens parodymo atpažinti 2009-07-30 protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. R. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris jį sumušė metaliniu strypu (t. 2, b.l. 69-71).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamųjų pozicijos dėl pareikšto kaltinimo skiriasi. Todėl teismas, nustatydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, kaltinamųjų parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje, atitinka nesuinteresuotų liudytojų parodymus, specialisto išvadoje aprašytus nukentėjusiojo sužalojimus ir kitus įrodymus.
Vertindamas liudytojo S. M. parodymus teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu kilo abejonių, ar tikrai šis asmuo yra sąžiningas ir objektyvus liudytojas, nes byloje yra duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad S. M. galėjo dalyvauti nusikaltime prieš nukentėjusįjį V. R. kaip bendrininkas, nurodęs motyvą, nukentėjusiojo buvimo vietą ir parūpinęs nusikaltimo vykdytojams įrankius. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, teismas nagrinėja bylą tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau dėl šių priežasčių liudytojo S. M. parodymus dalyje dėl paruošiamųjų nusikaltimui veiksmų vertina kritiškai.
Visi tiesioginiai įvykio dalyviai ir liudytojai – kaltinamieji S. V. ir A. S., liudytojai L. Š., R. R., V. V., o taip pat nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2009 m. gegužės 6 d. po vidudienio, maždaug 13-14 val. į patalpas, esančias Algirdo g. 77, Vilniuje, atėjo kaltinamieji S. V., A. S. ir liudytojas S. M.. Išvardytų asmenų parodymai skiriasi tik dėl atėjusių asmenų (pirmiausia, kaltinamųjų S. V. ir A. S.) veiksmų nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu ir, iš dalies, dėl to, ar abu kaltinamieji buvo apsirūpinę nusikaltimo įrankiais, tai yra, metaliniais strypais. Tiek abu kaltinamieji, tiek liudytojai L. Š., R. R. ir V. V. parodė, kad pirmas į patalpą, kurioje tuo metu buvo nukentėjusysis V. R., užėjo S. V., kuris pirmas pradėjo vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį V. R.. Todėl teismas laiko šią aplinkybę neginčytinai nustatytą. Nors kaltinamasis S. V. teigė, kad jis pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė koja per rankos riešą, išmušdamas pastarojo neva turėtą peilį, o po to V. R. smogė kumščiu, tačiau pastarąją kaltinamojo S. V. versiją teismas vertina kritiškai. Visi patalpoje, kur įvyko V. R. sužalojimas, buvę liudytojai parodė, kad peilio toje patalpoje nebuvo, o S. V. įėjęs iškart pradėjo nukentėjusįjį V. R. mušti strypu. Todėl teismas laiko neabejotinai nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis V. R. kaltinamajam S. V. peiliu negrasino. Tai, kad S. V. sudavė strypu smūgius į galvą nukentėjusiajam V. R., nustatyta paties kaltinamojo S. V. parodymais, kaltinamojo A. S. parodymais, liudytojų L. Š., R. R., V. V. parodymais. Analizuodamas kaltinamojo A. S. veiksmus teismas pažymi, kad nors pats kaltinamasis A. S. neigia turėjęs su savimi metalinį strypą ir juo mušęs nukentėjusįjį V. R., tačiau neneigia ėjęs kartu su S. V. ir S. M. į patalpas Algirdo g. 77 (nors nurodo savąją ėjimo priežastį – apie tai, kodėl ir kokiu tikslu kaltinamieji ėjo pas nukentėjusįjį, teismas pasisakys šiek tiek vėliau), stebėjęs kito kaltinamojo S. V. vartojamą smurtą prieš nuklentėjusįjį, o taip pat iš įvykio vietos pasisavinęs degtinės butelį, kurį vėliau išgėrė apleistoje degalinėje, iš kurios atėjo pas V. R.. Kaltinamasis S. V. tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad kaltinamasis A. S. sudavė smūgius metaliniu strypu nukentėjusiajam V. R.. Teisiamajame posėdyje S. V. paaiškino, kad negali pasakyti, kiek iš viso A. S. sudavė smūgių V. R., bet tikrai gali pasakyti, kad A. S. į galvą nukentėjusiajam V. R. sudavė ne mažiau dviejų smūgių. Teismas nenustatė jokio pagrindo, leidžiančio daryti prielaidą, kad kaltinamasis S. V. apkalba kaltinamąjį A. S.. Šiuos kaltinamojo S. V. parodymus patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojai L. Š. ir V. V. kategoriškai patvirtino, kad kaltinamasis A. S. atėjo į patalpą Algirdo g. 77, turėdamas metalinį strypą. Liudytoja R. R. teisiamajame posėdyje iš pradžių parodė, kad visi trys atėję asmenys (tai yra, S. V., A. S. ir S. M.) turėjo metalinius strypus, vėliau patikslino, kad to, ar A. S. turėjo strypą, pasakyti negali, nes tuo metu išbėgo iš kambario. Tiesiogiai įvykyje nedalyvavusi liudytoja S. S. taip pat parodė, kad išeinant iš apleistos degalinės pas V. R., S. M. tyliai ragino kaltinamuosius pasiimti strypus, be to, ši liudytoja parodė, kad metalinių strypų apleistoje degalinėje, kurioje buvo apsistojęs S. M., buvo ne vienas, o po įvykio kitą dieną šių strypų nebematė. Taigi, iš esmės tik vienintelis A. S. neigia su savimi turėjęs strypą, nors visi kiti asmenys parodo priešingai. Todėl teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad kaltinamasis A. S. į patalpas Algirdo g. 77 atėjo nešdamasis strypą. Kad šiuo strypu kaltinamasis A. S. mušė V. R., teisiamajame posėdyje parodė ne tik kaltinamasis S. V., bet ir liudytoja L. Š.. Nors ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo nurodžiusi, tačiau šioje dalyje teisiamajame posėdyje duoti jos parodymai sutampa su S. V. parodymais, o, kad kaltinamasis A. S. atėjo nešinąs strypu, liudytoja L. Š. parodė jau ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, išvardytų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. S. į patalpas, esančias Algirdo g. 77, Vilniuje, atėjo nešinąs metaliniu strypu ir vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį V. R.. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir jo parodymų negalima laikyti pilnaverčiais įrodymais byloje, nes teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R. dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo būti apklausiamas, tačiau iš teisiamajme posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytų nukentėjusiojo V. R. parodymų matyti, kad jis parodė, jog tiek kaltinamasis S. V., tiek kaltinamasis A. S. jį mušė metaliniais strypais. Šie nukentėjusiojo V. R. parodymai patvirtina anksčiau aptartus įrodymus apie tai, kad kaltinamasis A. S. turėjo metalinį strypą ir juo mušė nukentėjusįjį V. R..
Nustatydamas nukentėjusiajam V. R. suduotų smūgių skaičių teismas pažymi, kad pareikštas kaltinamiesiems kaltinimas yra netikslus, nes jame nenurodomas aiškus, o tik apytikris smūgių kiekis. Todėl teismas, visas abejones dėl smūgių skaičiaus aiškindamas kaltinamųjų naudai, nurodo mažiausią tikrai nustatytą smūgių kiekį ir taip patikslina kaltinimą– tai yra, iš nukentėjusiojo V. R. ir kaltinamojo S. V. parodymų matyti, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. R. sudavė mažiausiai tris smūgius į galvą, iš nukentėjusiojo V. R. parodymų matyti, kad kaltinamieji sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į kojas, liudytojos L. Š. ir nukentėjusiojo V. R. prodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip vienas smūgis į ranką.
Abiems kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo V. R. sunkaus kūno sužalojimo. Iš specialisto išvados ir specialistės Gražinos Krochinienės paaiškinimų teisiamajame posėdyje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo V. R. sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl muštinės žaizdos kaktikaulio srityje, kaktikaulio lūžio kairėje pusėje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu su kraujo išsiliejimu į smegenis kairėje kaktinėje srityje. Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė G. Krochinienė paaiškino, kad sunkiam sveikatos sužalojimui kilti pakako vieno trauminio poveikio. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu, tačiau galėjo būti padarytas ir ne vieno trauminio poveikio pasekoje, bet medicininių duomenų, kad į tą pačią galvos vietą būtų keletas smūgių, nėra. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tokiais atvejais, kai įstatymo numatyti padariniai (pavyzdžiui, mirtis ar sunkus kūno sužalojimas) kyla nors ir nuo vieno padaryto sužalojimo, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią sukelti tokius padarinius arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir kilusius padarinius, tai už kilusius padarinius atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo padarinių (pavyzdžiui, nukentėjusiojo mirties) priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę padarinių kilimo (pavyzdžiui, gyvybės atėmimo) procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-31/2009 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji S. V. ir A. S. nukentėjusiajam V. R. į galvą metaliniais strypais sudavė mažiausiai tris smūgius. Tiek kaltinamojo S. V., tiek liudytojų L. Š., R. R., V. V., nukentėjusiojo V. R. parodymais nustatyta, kad kaltinamųjų smurtas tęsėsi trumpą laiką, o smūgiai nukentėjusiajam buvo suduodami intensyviai, vienas po kito. Todėl kaltinamųjų pavartoto prieš nukentėjusįjį V. R. smurto pobūdis ir intensyvumas, suduodant metaliniais strypais smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą, padarant galvoje muštines žaizdas, rodo, kad kaltinamuosius S. V. ir A. S. tenkino bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymo padariniai, taigi padarinių atžvilgiu abu kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia. Dėl šių priežasčių abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų neapibrėžtą tyčią rodo nustatyti objektyvūs smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. R.. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, tačiau teismas pažymi, jog asmenų parodymais, pirmiausia, kaltinamojo S. V. ir liudytojos S. S. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo paraginti S. M., kuris šioje byloje turi procesinį liudytojo statusą. Tai, kad būtent S. M. galimai buvo nusikaltimo iniciatorius, netiesiogiai parodė ir kaltinamasis A. S., nurodydamas, kad S. M. skundėsi, jog nukentėjusysis yra per daug aršus. Paties A. S., ir, tuo labiau, liudytojo S. M. nurodyta ėjimo pas nukentėjusįjį versija yra negyvenimiška ir nelogiška. Neabejotinai nustatyta, kad metalinius strypus kaltinamieji atsinešė iš apleistos degalinės, kurioje tuo metu buvo apsistojęs S. M.. Vis dėlto, nors dalis šių aplinkybių buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo metu, kas parodo tam tikrus ikiteisminio tyrimo trūkumus, tai nepaneigia kaltinamųjų S. V. ir A. S., kaip nusikaltimo bendravykdytojų, atsakomybės.
Kaltinamųjų S. V. ir A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo pripažinti kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, kadangi S. V. nurodyta tiesioginė smurto prieš nukentėjusįjį priežastis - gynymasis nuo galimo užpuolimo peiliu – paneigta byloje ištirtais įrodymais. Todėl kaltinamojo S. V. prisipažinimas yra nenuoširdus. Kaltinamųjų S. V. ir A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas konstatuoti neturi teisinio pagrindo, kadangi aplinkybė, kad jie veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) nebuvo nurodyta nei pareikštuose įtarimuose aprašant veiką, nei kaltinamajame akte.
Skirdamas kaltinamajam S. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiojo sveikatai sunkius padarinius sukėlusį tyčinį sunkų nusikaltimą, kaltinamasis praeityje keturis kartus teistas ir matyti, kad nors teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas šiuo metu išnykęs, kaltinamasis pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, būdamas laisvėje vedė asocialų gyvenimo būdą, nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam S. V. skirtina didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.
Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiojo sveikatai sunkius padarinius sukėlusį tyčinį sunkų nusikaltimą, kaltinamasis praeityje teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi kaltinamasis pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, būdamas laisvėje vedė asocialų gyvenimo būdą, nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam A. S. skirtina didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kadangi A. S. nusikalto neatlikęs pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Valstybinės ligonių kasos pareikštas 5 222,06 Lt civilinis ieškinys pagrįstas byloje ištirtais įrodymais (t. 1, b. l. 63-69), todėl tenkintinas visa apimtimi, priteisiant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu šešeriems metams.
Į bausmės laiką įskaityti S. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. gegužės 11 d. 19.15 val. iki 2009 m. gegužės 13 d. 18.30 val. (dvi dienas) ir suėmimo laiką nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir S. V. nukreipti atlikti bausmę.
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir keturiems mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2009 m. gegužės 12 d. (dvi dienas) ir suėmimo laiką nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir A. S. nukreipti atlikti bausmę.
Priteisti solidariai iš S. V. ir A. S. 5 222,06 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su metaliniu strypu, du vokus su daktiloskopinėmis kortelėmis, paklodės iškarpą, 3 tamponus ir 3 seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Striukę ir džinsines kelnes, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Ūkio poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui A. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.