Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2012-10-05 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 2 m., vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2) 2013-01-31 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m., 2015-02-23 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2022-12-19, apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, išgertuvių metu kilus konfliktui, kambaryje kumščiu kelis kartus smogė šeimos narei - motinai L. M. į veidą ir galvą, smaugė ją, suėmęs abiem rankomis už kaklo, išnešęs į lauką dar kelis kartus kumščiu smogė į veidą, taip ne mažiau kaip 47 trauminių smūgių poveikyje padarydamas nukentėjusiajai L. M. dešinių momenkaulio - smilkinkaulio kaulų linijinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, žaizdas dešiniame antakyje, kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas galvoje, veide, abiejų akių vokuose, krūtinėje, nugaroje, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kakle, nugaroje, krūtinės dešiniame šone, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2022-12-19 išgėrinėjo, susipyko, pasikarščiavo ir kelis kartus trenkė mamai. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pilnai visų aplinkybių neatsimena. Pripažįsta visus nurodytus sužalojimus, galėjo būti suduoti 47 smūgiai. Pyktį išprovokavo alkoholis. Yra karšto būdo. Labai nusivylė savo elgesiu ir negali pateisinti. Anksčiau buvo teistas už muštynes, bet labai seniai. Užsienyje buvo incidentas, bet užsienis yra užsienis, Lietuvoje tai neegzistuoja. Buvo incidentas už muštynes su broliu. Atliko realiai laisvės atėmimo bausmę. Muštynių pasekoje nukentėjo brolis, jam buvo įpjauta. Labai gailisi, yra kaltas ir prieš brolį. Alkoholis užtemdė protą. Suvokia, kad šiuo atveju gali būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu su mama geri santykiai, atsiprašė. Gailisi ir nežino kaip išpirkti kaltę. Su mama dabar nebendrauja, uždrausta. Dirbo užsienio kompanijoje, bet dėl šios priežasties buvo atleistas iš darbo, nes negalėjo pagal projektus išvykti iš Lietuvos. Civilinį ieškinį pripažįsta, sumokės kiek bus priteista.

Nukentėjusioji L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą sūnus išgėrinėjo su draugu, tai buvo ne pirma išgėrimų diena. Sūnui išgėrus pasireiškia jo agresija, todėl teko ir jai išgerti kelias taureles, kad neaštrinti situacijos. Jo draugas užmigo, o ji nuėjo į virtuvę. Į virtuvę atėjo M., atsistojo šalia parūkyti ir ar jis tyčia, ar netyčia, bet jis jai stuktelėjo ir ji parkrito. Pabandė atsistoti, o jis ir vėl stuktelėjo. Ji jam pasakė „M., ką darai?“. Turbūt tai ir buvo ta kibirkštėlė, kuri įžiebė tą konfliktą, nes jis gal liejo pyktį ne ant jos, bet jo pagrindiniai žodžiai, tai pyktis ant brolio, nes jis sakė: „kur tavo mylimiausias sūnelis, pasikviesk dabar pagalbą, kas tave apgins“. Ir tada jis kelis kartus jai smogė virtuvėje. Ji paspruko ir nuėjau prie rašomojo stalo pabandyti pasiimti telefoną ir kviesti pagalbos. Nespėjo paimti telefono. Jis ją nutrenkė į krėslą, tada vėl smogė. Pakėlęs už drabužių išmetė iš krėslo, numetė ant sudėtų daiktų. Ir vis laiką kartojo, kad tai kur dabar V., tai pasikviesk V., vidurinį sūnų. Ištempė į lauką ir smogė lauke kelis kartus. Paskui partempė namo į vidų, nepamena kaip pasiekė lovą. Ir buvo tarpai, kad buvo sąmoninga ir nesąmoninga. Kai gydytojai teikė pagalbą, tuomet susivokė kas įvykio. Smūgių buvo daug. Atliko tyrimus Anykščių ligoninėje ir kitą dieną išsiuntė į Panevėžio respublikinę ligoninę, nes Anykščių chirurgai galvojo, kad gali reikti operacijos. Panevėžyje atliko tyrimus ir konstatavo kaukolės skylimą ir kraujosrūvą, bet operacijos nereikėjo, vaistais išvarinėjo. Turėjo dar gydytis ligoninėje, bet su savo parašu išvyko Kūčių išvakarėse, nes M. pažeidė kardomąją priemonę nesiartinti prie jos ir jos namų ir išlaužė namų duris. Jo bute negalima gyventi, kažkur gyventi reikia, tai ir išlaužė namo duris. Namų raktai buvo pas ją. Ten ėjo jo draugai, kaimynai matė išlaužtas duris. Policijai pranešė, bet policija durų nesuremontuos. Iki šios dienos su sūnumi bendrauja telefonu, jo yra likusių daiktų pas ją, jeigu reikia daiktus perduoda per draugus arba kažkur palieka. Policija atvažiuoja patikrinti po kelis kartus, yra rūpestis iš policijos. Sūnus jos atsiprašė. Nenori sūnui gadinti gyvenimo, nenori jo „sodinti“, bet savo namuose jo matyti taip pat nenori. Kurį laiką jautėsi sveikatos problemos, bet per laiką pasekmių nebeliko, bet emociškai, psichologiškai, tai taip. Jis jos sūnus, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Pagalbą iškvietė sūnus pats, kvietė iš jos telefono, nes rado pagalbos skambutį. Žino apie įvykį užsienyje su broliu. Jo buvusi sužadėtinė ir brolis ją informavo. Jis užsienyje buvo labai susitvarkęs, jokio gėrimo, atsakingas darbas ir 4 metus negėrė alkoholio. Nežino, kodėl jis pradėjo išgėrinėti ir pirmas konfliktas buvo, pradėjo veiksmus prieš sužadėtinę, ji pasikvietė brolį į pagalbą. Ir jis peiliu sužeidė brolį arti akies. Jeigu ne alkoholis, negali nieko blogo pasakyti, agresija atsiranda kai pavartoja alkoholį. Buvo protrūkių ir anksčiau, bet namuose būdavo jo brolis, kuris jį sutvarkydavo, todėl nerašydavo pareiškimų. Jis pyksta ne ant jos, pyksta ant brolio. Mano, kad jam reikėtų gydymosi dėl alkoholio ir nesiūlo laisvės atėmimo, tegul dirba ir užsidirba. Tik nenori, kad jis būtų pas ją namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. P. parodė, kad 2022-12-11 grįžo iš Belgijos ir gyveno pas motiną L. M.. Visą laiką, kai grįžo į Lietuvą, vartojo alkoholinius gėrimus. 2022-12-19, apie 15-16 val., pas juos atėjo pažįstamas M. K. ir jie girtavo. Kas vyko vėliau nelabai prisimena dėl girtumo. Žino, kad konfliktavo su motina L. M., pripažįsta, kad galėjo ją sumušti, suduodamas smūgius į veidą, pargriaudamas ant grindų. Kaltu prisipažįsta, sutinka, kad galėjo padaryti L. M. tokius sužalojimus, kokie nurodyti pranešime apie įtarimą, tačiau dėl ilgalaikio gėrimo nepamena ir negali smulkiai nurodyti kiek kartų, kuo ir kur jai smogė. Šiuo metu su motina susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido. labai gailisi dėl to ką padarė (b. l. 92-93, 97-98).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2022-12-19 namuose sūnus M. P. girtavo su M. K.. Ji taip pat išgėrė, tačiau nedaug. Apie 19 val. jai rūkant virtuvėje, pro šalį eidamas M. P. pečiu užkliudė ją, ji pargriuvo ant grindų ir pakaušiu atsitrenkė į šaldytuvo kraštą. Jai pasakius, kad sūnus būtų atsargesnis ir stojantis, M. P., viena ranka suėmęs ją už dešinės rankos, kita ties raktikauliu, spaudė prie grindų, neleisdamas atsistoti. Jai vis dar gulint ant grindų, M. P. nuėmė jos akinius ir smogė vieną kartą kumščiu į kairįjį skruostikaulį. Pavykus išsilaisvinti ir atsistoti, einant į kambarį, M. P., sugriebęs rankomis už drabužių ties krūtine, nubloškė ją ant kėdės ir, viena ranka laikydamas prispaudęs, kitos rankos kumščiu 3-4 kartus smogė į veidą, pataikė į skruostus, nosį, galvą ties dešine ausimi. Vėl sugriebęs už drabužių, metė ją ant žemės. Ji krisdama pakaušiu atsitrenkė į rašomojo stalo pakraštį ir nugriuvo ant šalia stalo buvusios dėžės su sukrautais popieriais. M. P., vėl sugriebęs ją už drabužių, per grindis ištempė į lauką ir numetė ant sniego. Priėjęs prie namo durų jis grįžo, pakėlęs ją parnešė į kambarį ir, paguldęs ant lovos, iškvietė medikus. Šiuo metu sūnui M. P. ji atleido, jis jos atsiprašė. Atleido todėl, kad jis pažadėjo iš karto, kai tik viskas baigsis, išvažiuoti į užsienį. Blaivus sūnus nebūna agresyvus, tačiau girtas gali padaryti bet ką (b. l. 32-34, 35-36).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2022-12-19, apie 16 val., pas M. P. su juo ir jo motina L. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Nuo išgerto kiekio jis užmigo ant sofos. Kitą dieną išsiblaivęs sužinojo, kad M. P. sumušė L. M., kuri dėl sumušimų buvo paguldyta į ligoninę (b. l. 76).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. K. parodė, kad 2022-12-19, po 19 val., prie kaimynės L. M. namų pamatęs greitosios ir policijos automobilius, nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Kartu su policininkais įėjęs į vidų matė, kad L. M. veidas kruvinas, medikai tvarstė jos galvą. Namuose buvo išmėtyti daiktai. L. M. pasakė, kad ją sumušė sūnus M. P. (b. l. 78-79).

Iš 2022-12-19 Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad nukentėjusiajai L. M. nustatytas vidutinis 1,81 promilės neblaivumas, kaltininkas M. P. akivaizdžiai neblaivus, tikrintis girtumą atsisakė (b. l. 1-8).

Iš 2022-12-20 Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022-12-19 buvo apžiūrėta įvykio vieta - L. M. namas, esantis (duomenys neskelbtini). Koridoriuje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, mėtosi juodos spalvos durų kilimėlis, drabužiai, avalynė, tuščia tara. Virtuvėje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, stiklo šukės, tuščia tara, cigarečių pakeliai, nešvarūs indai. Ant svetainės grindų netvarkingai mėtosi drabužiai, avalynė, žurnalai, sąsiuviniai, maisto likučiai ir kiti daiktai. Ant lovos netvarkingai sujaukti patalai, ant pagalvės užvalkalo matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo (b. l. 15-26).

Iš 2022-12-08 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš L. M. buvo paimti marškinėliai ir megztinis, kuriais ji vilkėjo įvykio, kai buvo M. P. sumušta, metu (b. l. 65-66).

Iš 2022-12-28 Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti iš L. M. paimti marškinėliai ir megztinis. Nustatyta, kad marškinėlių priekinė dalis dėmėta, dėmės tamsiai rudos spalvos, panašios į kraują, nugarinėje dalyje jie nuo apykaklės iki apačios perplėšti, megztinis, daugiausia priekinė dalis, dėmėta, dėmės tamsiai rudos spalvos, panašios į kraują, abejos šoninės megztinio siūlės perplėštos, beveik nuplėšta dešinė rankovė (b. l. 67-72).

Iš 2022-12-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1320/2022(05) nustatyta, kad L. M. nustatytas dešinių momenkaulio - smilkinkaulio kaulų linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, žaizdos dešiniame antakyje, kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvos galvoje, veide, abiejų akių vokuose, krūtinėje, nugaroje, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kakle, nugaroje, krūtinės dešiniame šone, odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. L. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 47 trauminių poveikių pasekoje (b. l. 57-60).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs išdėstytus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis M. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sudavė savo motinai L. M. smūgius, kurių galėjo būti tiek, kiek yra nurodyta kaltinamajame akte bei specialisto išvadoje. Ilgą laiką vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Kaltinamasis M. P. pripažįsta, kad vartojo fizinį smurtą savo motinos L. M. atžvilgiu. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė motinos. Tokie kaltinamojo M. P. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolą, nukentėjusiosios L. M. parodymus, liudytojų M. K. ir B. K. parodymus, specialisto išvadą, daroma išvada, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes jis 2022-12-19, apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, išgertuvių metu kilus konfliktui, kambaryje kumščiu kelis kartus smogė šeimos narei - motinai L. M. į veidą ir galvą, smaugė ją, suėmęs abiem rankomis už kaklo, išnešęs į lauką dar kelis kartus kumščiu smogė į veidą, taip ne mažiau kaip 47 trauminių smūgių poveikyje padarydamas nukentėjusiajai L. M. dešinių momenkaulio - smilkinkaulio kaulų linijinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, žaizdas dešiniame antakyje, kairės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas galvoje, veide, abiejų akių vokuose, krūtinėje, nugaroje, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kakle, nugaroje, krūtinės dešiniame šone, odos nubrozdinimus abiejuose dilbiuose, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje. Šie sveikatos sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nesunkiai sutrikdyta kaltinamojo šeimos narės sveikata – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo M. P. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Bylos duomenimis kaltinamasis yra teisiamas trečią kartą, teistumas išnykęs (b. l. 116-120), administracine tvarka nebaustas (b. l. 114-115), M. P. gyvenamosios vietos seniūnija pateiktoje charakteristikoje nurodo, kad M. P. seniūnijoje yra pateikęs išvykimo iš LR deklaraciją į Jungtinę Karalystę. Šiuo metu asmuo yra atvykęs pas motiną L. M.. Asmuo yra žinomas dėl savo agresyvaus būdo ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Duomenų apie M. P. šeimos sudėtį seniūnija neturi (b. l. 123). VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos centro pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. P. psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b. l. 126). Iš Sodros duomenų bazės išrašo nustatyta, kad M. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-05-25 iki 2023-01-09 (b. l. 127).

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad M. P. smurtaudamas prieš savo motiną sudavė jai 47 smūgius, kas rodo ypač didelį jo padarytos veikos pavojingumą bei rodo jo akivaizdų polinkį į agresiją, kuris susijęs su alkoholio vartojimu, taip pat įvertinant ir tai, kad kaltinamasis M. P. prieš savo artimuosius smurtauja ne pirmą kartą, už savo brolio sužalojimą jis buvo teisiamas užsienyje, jam skirtina dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis M. P. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pripažįsta alkoholio įtaką padarytai nusikalstamai veikai. Jo motina, nukentėjusioji L. M., neprašė skirti jam realios laisvės atėmimo bausmės bei pažymėjo, kad jei nebūtų vartojamas alkoholis, nebūtų ir padarytas nusikaltimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju M. P. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam M. P. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. P. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. 20 val. 35 min. iki 2022 m. gruodžio 20 d. 15 val. 10 min. (dvi paros) (b. l. 82-85, 99-100).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 104-104, 111-113), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą ir suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 2023 m. balandžio 14 d. civilinį ieškinį Nr. 34341, kuriame prašo priteisti iš atsakingo asmens privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1279,34 Eur žalą už L. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 170-174).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Panevėžio teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pateiktas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad L. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. P. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš M. P. priteistina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 1279,34 Eur žala.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką M. P. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. P.: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam M. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą ir suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. P. 1279,34 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 34 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginti žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajai L. M. gydymo paslaugas (Pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB Swedbank, banko kodas 7300).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.