- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 2YT-318-559/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00051-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Pareiškėjas
- A. V., A. V. B., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos gyventojų
- Advokatai
- Tomas Damulis
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjams A. V. B, V. B., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Kauno skyriaus atstovams,
teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. B. ir V. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir VSDFV Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai, tikslu įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų šeima, t. y. broliai A. V. B., V. B. ir jų motina O. B. tėvo ir sutuoktinio V. B. įkalinimo metu 1946-1952 m. negalėjo legaliai gyventi jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)., ir turėjo slapstytis.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas V. B. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini). (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) 1946 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo nuosprendžiu buvo neteisėtai represuotas ir, remiantis Rusijos tarybų federacinės socialistinės respublikos Baudžiamojo kodekso (Toliau - RTFSR BK) 58la str. nuteistas dešimčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams atimant teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnyje, išskyrus e punkte. Tėvas buvo nuteistas už tai, kad karo metu savo noru įstojo į partizanų sukilėlių būrį, buvo ginkluotas šautuvu, stovėjo sargyboje, patruliavo. Tėvo suėmimo metu šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Šeimoje tuo metu buvo: tėvai V. B. gim. (duomenys neskelbtini) O. B. gim. (duomenys neskelbtini) bei du sūnūs V. B. ir A. V. B. Tėvą suėmė 1946 m. vasario 24 d. namuose. Namuose atliko kratą, paėmė kai kuriuos tėvo daiktus. Motina iki teismo dienos, t. y. 1946 m. rugpjūčio 20 d., galėjo su tėvu susitikti, nuvežti jam siuntinius. Po to, kai tėvas buvo nuteistas ir išvežtas iš Lietuvos, į namus vis atvykdavo rusų karininkai, kurie teiraudavosi, kur yra jų tėvas. Iš aplinkinių kaimynų motina sužinojo, jog jų šeima yra įtraukta į tremtinų asmenų sąrašą vežimui į Sibirą, todėl motina nutarė bėgti iš namų. Jie 1946 metų rugsėjo mėn. kartu su motina pabėgo ir slapstėsi pas K. šeimą, kuri gyveno (duomenys neskelbtini).. Ten pasislėpę prabuvo apie kelias savaites, vėliau pabėgo pas S. šeimą, kurie taip pat gyveno (duomenys neskelbtini) Ten pasislėpę prabuvo kelis mėnesius. Slapstėsi ir pas P. šeimą, kurie gyveno (duomenys neskelbtini)., bei pas S šeimą, gyvenusią (duomenys neskelbtini). Pas visas šias šeimas ilgai negalėdavo slapstytis, kadangi visi bijojo, jog patys gali būti ištremti iš Lietuvos už tai, jog slėpdavo savo namuose ar ūkiniuose pastatuose jų šeimą. Ilgiausią laiką slapstydamiesi praleido pas motinos tėvą J. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) Senelis buvo padaręs slėptuvę tvarte po grindimis ir kluone po šienu. Kartu su motina slapstėsi iki 1952 m. spalio mėn., kada pasibaigė trėmimai. Į savo namus (duomenys neskelbtini) negrįžo. Liko gyventi pas senelį, (duomenys neskelbtini) kur grįžęs 1956 m. balandžio 24 d. juos rado tėvas. Tėvas 1954 m. gruodžio 18 d. buvo paleistas iš Komijos ATSR Vorkutos pataisos darbų stovyklos, tačiau dar iki 1956 m. balandžio 24 d. buvo tremtyje Komijos ATSR. Grįžus tėvui, vėl persikėlė į savo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Teismo posėdyje pareiškėjai iš esmės patvirtino jų patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktą, kuris numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjų tėvas V. B. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1946-02-24 iki 1954-12-18 ir tremtyje iki 1956-04-24 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-28 Pažymėjimas Nr. 8P-71. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs.
Suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir sutinka, kad teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra.
Liudytoja V. D. teismo posėdyje parodė, kad ji pareiškėjus pažįsta nuo vaikystės. Jie neturėjo saugaus gyvenimo, jie ateidavo pas juos (liudytoją) į namus, kur buvo padaryta slėptuvė. Ji su pareiškėjais tuo metu buvo dar vaikai, jai buvo apie ketveri metai, mokyklos dar nelankė. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, jos pavardė buvo P. Pareiškėjų giminės buvo (duomenys neskelbtini), jų kaimus skyrė Neris, tai jie ateidavo periodiškai su pertraukomis. Visi bijojo ilgam priimti, bijojo vežimų.
Liudytoja O. J. teismo posėdyje parodė, kad jos ir pareiškėjų šeimas skyrė upė Neris. Jos šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, jos pavardė buvo P. Ji matė, kad pareiškėjų šeima slapstėsi, buvo apsistoję pas K (duomenys neskelbtini)., jie vaikai ten eidavo kartu žaisti ir padėjo kartu slapstytis. Pareiškėjų šeima prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). kitoje Neries pusėje. Šeima slapstėsi kol grįžo tėvas 1956 m. Jie (pareiškėjai) lankė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Taip pat žino, kad jie eidavo pas S, į (duomenys neskelbtini) pas P. Slapstėsi pareiškėjai kartu su mama.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad pareiškėjas A. V. B. gimė (duomenys neskelbtini)., o pareiškėjas V. B. – (duomenys neskelbtini) Putriškių k., Žaslių valsč., Trakų apskrityje. Jų tėvai buvo V. B. (miręs 1982-10-24) ir O. M.-B. (mirusi 1981-01-06) (b. l. 8, 9, 17, 18).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-28 pažymėjimu Nr. 8P-71 (b. l. 15) nustatoma, kad V. B., P s., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini)., buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1946 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58la straipsnį nuteistas dešimčiai metų įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams atimant teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnyje, išskyrus e punkte. Laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1946 m. vasario 24 d. Paleistas 1954 m. gruodžio 18 d. iš Komijos ATSR Vorkutos pataisos darbų stovyklos. Tremtyje Komijos ATSR buvo iki 1956 m. balandžio 24 d. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Šis pažymėjimas yra pagrindas gauti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas lengvatas ir kompensacijas.
Pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų V. D. ir O. J. parodymais nustatyta, kad pareiškėjai, po tėvo suėmimo ir įkalinimo, būdami mažamečiai kartu su mama O. B. laikotarpyje nuo 1946 m. rugpjūčio 20 d. (priėmus nuosprendį0 iki 1952 m. dėl gresiančio ištrėmimo negalėdami gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, slapstėsi, nes šeimai grėsė išrėmimas. Po tėvo suėmimo pareiškėjų motina O. B. kartu su vaikais pradžioje pasitraukė iš savo namų ir pradžioje slapstėsi K šeimoje (duomenys neskelbtini). Po kelių savaičių - S šeimoje tame pačiame (duomenys neskelbtini). kur buvo pasislėpę kelis mėnesius. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjai su mama laikinai gyveno P šeimoje (duomenys neskelbtini) bei S šeimoje (duomenys neskelbtini). Pas visas šias šeimas ilgai negalėdavo slapstytis, kadangi visi bijojo galimo ištrėmimo už asmenų slėpimą savo namuose. Pareiškėjų paaiškinimu, ilgiausią laiką slapstydamiesi praleido pas motinos O. B. tėvą J. M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Senelis buvo padaręs slėptuvę tvarte po grindimis ir kluone po šienu. Tokiu būdu pareiškėjai kartu su motina slapstėsi iki 1952 m. spalio mėn., kada pasibaigė trėmimai. Į savo namus (duomenys neskelbtini) negrįžo. Liko gyventi pas senelį, (duomenys neskelbtini)., kur grįžęs 1956 m. balandžio 24 d. juos rado tėvas.
Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas.
Nors Lietuvos ypatingasis archyvas 2005-07-29 raštu Nr. S3-3336 (b. l. 13) informavo pareiškėjus, jog Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose nėra žinių apie pareiškėjų įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1945-1952 m. už Lietuvos SSR ribų, šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nėra būtinas, ką savo atsiliepime į pareiškimą patvirtino ir suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Siekiant nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) nepilnamečio asmens bent vienas iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir 2) šeima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju abi aplinkybės yra laikytinos įrodytomis. Tai, kad pareiškėjų tėvas V. B. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1946 m. iki 1956 m. įrodo minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-28 pažymėjimas Nr. 8P-71, o pareiškėjų šeimos negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje patvirtino liudytojos V. D. ir O. J..
Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė.
Teismas įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės yra įrodytos ir tikslu gauti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą bei su tuo susijusias lengvatas bei išmokas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusio 1982-10-24), neteisėto įkalinimo laikotarpyje nuo 1946 m. rugsėjo mėn. iki 1952 m., jo mažamečiai vaikai A. V. B gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su mama O. B. (mirusi 1981-01-06), dėl gresiančio ištrėmimo už Lietuvos ribų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi pas gimines ir kaimynus (LR asmenų nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., Valstybinių pensijų įstatymo 11 str., CPK 444 str. 1 d., 8 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Tikslu gauti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą bei su tuo susijusias lengvatas bei išmokas (pensijas) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini). (mirusio 1982-10-24), neteisėto įkalinimo laikotarpyje nuo 1946 m. rugsėjo mėn. iki 1952 m., jo mažamečiai vaikai A. V. B gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su mama O. B. (mirusi 1981-01-06), dėl gresiančio ištrėmimo už Lietuvos ribų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi pas gimines ir kaimynus.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.